VISUOMENĖ

08.06. Hai-ynų kultūra Malavyje ir Lietuvoje

Jonas Kaziškis

Jonas A.Patriubavičius

Autoriai nagrinėja Afrikos kaimiečių ir Lietuvos politinės klasės elgesio kultūras ir, keista, randa panašumų, nors, kaip žinoma, pas mus hienų, gana nesimpatiškų, naktimis besimaitinančių dvėseliena, žvėrelių, nėra. Politinės, taip pat ekonominės klasės elgesys, sakysim, bankininkų (dauguma elgiasi kaip hienos, kai kurie kaip hai-ynos), jau tapo ekonomine kategorija. Štai kodėl Jos Didenybės ministras pirmininkas sukūrė darbo grupę valdančiųjų, kurie priima tirti elgesį ir reguliuoti sprendimus

Pagrindiniai žodžiai

Darant bet kokį tyrimą, kai gretinimas ir lyginimas tampa pagrindiniu paieškos instrumentu, svarbu susitarti dėl pagrindinių žodžių, kad sąvokų kodus abi pusės suprastų vienodai.

Hai-ynų kultūra – specifinis žmonių pasirinkimas, kai elgiamasi taip ar kitaip, kaip sufleruoja tradicija, senesnė arba labai sena – nesvarbu. Žodis hai-yna, kaip terminas žemiau aprašytam specifiniam malavių kaimiečių elgesiui nusakyti, yra paimtas iš anglų kalbos, dabar gausiausio pseudo kultūros sąvokų šaltinio. Taip anglai taria žodį „hyena“, kuris yra gyvūno pavadinimas, lietuviškai „hiena“. Tas gyvūnas paplitęs Afrikos savanos lygumose ir priekalnėse, kur gyvena drambliai, liūtai, tigrai ir žirafos.

Pastarosioms keturioms rūšims gresia išnykimas. Žirafų per penkis metus liko tik 40 proc., o dramblių dar mažiau, nes per laisvąją rinką praturtėję kinai sugalvojo naują kultūrą: negali apsieiti be dramblio kaulo miltelių, kuriuos, kaip liaudies medicinos stimuliatorių, vartoja savo potencijai didinti. Dėl to siaučia gaujos kiniškais kalašnikovais apsiginklavusių brakonierių, kurie masiškai skerdžia dramblius: neatlaiko net tuos žvėris saugančių nacionalinių parkų reindžeriai, iš biudžeto apginkluoti daug prasčiau. Šiame kruviname kontekste labai gerai jaučiasi hienos, kurios maitinasi kritusių (nušautų) dramblių kūnais, nes brakonieriai pasiima tik iltis, iš kurių, kaip sakyta, daro liaudišką viagrą.

Ir visgi, kalbėdami apie malavių kultūrinį paveldą, kuriuo kaip konstitucija vadovaujasi malavių kaimiečiai, mes nedrįstame vadinti tos kultūros hienų kultūra, nenorėdami įžeisti nors ir nelabai simpatiškų žvėrelių. Mes sakysime, kad tai hai-ynų kultūra, ne hienų.

Malavis – valstybė Afrikoje. Teritorija – pusantro karto didesnė negu Lietuvos. Gyventojų – 15 mln. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė - 43 metai, moterų – 42. ŽIV užsikrėtusių ir AIDS sergančių – 15 proc.

Vagis, hienų porūšis, paplitęs ir Malavyje ir ES, kitaip, korupcijos klano dalyvis, per įvairias schemas ir Ponzi piramides privatizavęs mokesčių mokėtojų pinigais ir jas naudojąs kaip savas.

Vagilis, vadinamos teisinės valstybės hiena, paplitusi ir Europos Sąjungoje (kaip ir vagis), tai tas, kuris naudojasi įstatymo spragomis, kurias jam specialiai ir sąmoningai sukūrė politinės korupcijos apnikti įstatymų leidėjai. Pavyzdžiui, ES už eibes ir nusižengimus iš tarnybos atleistam valdininkui, t.y. amoraliam subjektui, teismas priteisia moralinės žalos kompensaciją (5700 eurų) pagal formalų požymį: neva atleistas ne pagal tą straipsnį (kad tą straipsnį įrašė tyčia susitarę su nusikaltėliu, niekam nerūpi, nes tikslas visai kitas).

Kodėl jie, malaviai, taip blogai gyvena?

Pasaulinis Jungtinės Karalystės radijas, kuris savo laidas transliuoja visai buvusiai imperijai, išaiškino.

2016 m. liepos mėnesį BBC perdavė reportažą iš vieno Malavio kaimo. Nepatingėjo nuvažiuoti, nepagailėjo išlaidų ir nepabijojo užsikrėsti ŽIV ir problemą išaiškinti. Pasirodo, kad viskas glūdi to krašto kaimo kultūroje, tradicijose, kurios neatskiriamos nuo identiteto.

Kaip žinoma, problema ten, kur žmogus. BBC pasikalbėjo su tokiu Eric‘u, kuris dirba hai-yna. (To žmogaus nuotrauką ir daugiau apie jį pasiskaityti ir sužinoti, google paieškos langelyje surinkus kad ir tokius žodžius: „Eric, hiena in Malawi“) .

Mes abu Jonai esame kultūringi, dar ne civilizuoti, iš kaimo, seni, todėl turime problemą, kaip išaiškinti, kas yra tos hai-ynos, ką jos veikia. Mums šiek tiek nepatogu, kaime apie tuos dalykus kalba tik tie kaimiečiai, kurie nelanko Bažnyčios. Į smulkmenas nesileisime, bet pamėginkime.

BBC, matyt, ateistė, visai nesutrikusi aiškino, kad kai kuriuose Malavio kaimuose dar gyva sena, tradicinės kultūra, kurios raidės ir dvasios valstiečiai laikosi iki šiol kaip konstitucijos. Ir nenori atsisakyti, nes, tas paveldas jiems brangus, sako, tai jų tapatybės (identiteto) klausimas. Kaip žinoma, pagal identitetą žemiškieji dievai paskiria žmonėms jų likimą, paprastai juodą.

In sum, reikalas toks. Kai Malavio dukrelė subręsta (9 ar dešimt metų), ji turi būti įvesdinta į moterystės stoną ir iškęsti tam tikrą ritualą su ceremonijomis. Matyt, tokiu būdu jau tampa preke. Tėvai susitaria su profesionalu, kuris vadinamas hai-yna (angl. „Hyena“). Mergaitę motina su draugėmis nutempia į atskirą lūšnelę (ten šilta, tai nereikia daugiabučių), kur su tokiu Eric‘u ji praleidžia tris naktis. Hai-yna išaiškina moterystės paslaptis ir praktiškai pademonstruoja. Vienu žodžiu, dėsto seksualinio švietimo pamokas su visomis vaizdinėmis priemonėmis.

Lytinio švietimo programos, gal ne tokios drastiškos, kaip žinoma, yra ir Lietuvos mokyklose, nes to reikalauja ES. Atsiduskime: o‘key.

BBC klausia to Eric‘o, kiek jam moka. Sako, 5 dolerius už vieną ritualą. Sumoka tėvai. Tai jo pragyvenimo šaltinis, iš jų išlaiko savo šeimą. Bet juk žinoma, kad esate ŽIV nešiotojas, toliau remia BBC. Ar negraužia sąžinė, galite užkrėsti? Eric‘as neneigia, kad nešioja ŽIV, bet gina savo teisę užsiimti savo profesija, nes tik tai ir moka. BBC demokratiška, paklausinėjo ir kitus malavius, kad būtų atsižvelgta ir kitą nuomonę. Viena motina pasakė, kad savo mergaitės tokiam smurtui neatiduos. Bet dauguma respondenčių sakė, kad jų tokia kultūra ir jos turi paklusti taisyklėms: tai civilizuotiems anglams toks paprotys atrodo barbariškas, o malaviai be to negali apsieiti.

Galima būtų pasidomėti, kodėl BBC, tokia arogantiška, tokia civilizuota, taip išreklamavo malavių kultūrą. Gal dėl ekonominių sumetimų, gal galim tą kultūrą pasisavinti ir sukurti poindustrinėje visuomenėje, kur gamyba neaktualu, naujų darbo vietų? Bedarbystė tikrai sumažėtų. Gal anglai norėjo įgelti tiems, kurie kolekcionuoja sekso partnerius? Gal norėjo malavius pažeminti, nes jie kalba prancūziškai, jų šeimininkai kolonijos laikais buvo prancūzai (anglai jų nepakenčia iki šiol)? Galima tik spėlioti, kodėl BBC savo pramoginėse laidose po žinių šitą ekstremizmo istoriją pasakojo dvi dienas.

Istorija turi ir pabaigą. Reportažą išgirdo ir Malavio valdžia. Suėmė Eric‘ą ir pasodino dviems metams. Bet ne už mergaičių tvirkinimą ir smurtą prieš jas, bet už tai, kad tą ceremoniją kartojo ir su našlėmis. Pasirodo, kad malavių kaimo moterys, tapusios našlėmis, netenka moterystės imuniteto ir turi iš naujo, su hai-ynos pagalba, būti įvesdintos į moterystės stoną. Taigi hai-ynos turi daugiau darbo, nes ten žmonių gyvenimo trukmė nedidelė, vyrai anksti miršta, todėl daug našlių. Hai-ynų ritualo išpažinėjai be darbo neliks. Problema tapo ekonominė, sukurta sistema.

Tokia Malavio kultūra, toks paveldas, toks kodeksas. Ir dėl to, kad parodytume, kaip liberalų peršama kultūrų įvairovė leidžia toleruoti barbarišką paveldą, mes šią istoriją atitempėme į dėmesio centrą,

Dar ir dėl l to, kad atsakytume į klausimą, kodėl malaviai taip blogai, taip trumpai gyvena ir taip serga AIDS. Dėl sisteminės kultūros, kurią su narkotiniu entuziazmu puoselėja jų politinė klasė, nes prisirišimas prie barbarystės leidžia jai valdyti kaip nori.

Pabrėžiame: čia ne žmogaus, ne to Erico, ne tos hai-ynos problema, o sistemos. Tokia sistema, toks jos mentalitetas, o ne žmogaus mentalitetas sukelia pavojus. BBC dėl to ir veidmaininga, kad siekia sukelti pasišlykštėjimą žmogumi, tam tikros tautos atstovu, ne sistema, kurią palaikė, kai kolonizatoriai tą šalį valdė. Kodėl, sakysim, BBC nediegia pasišlykštėjimo korupcija kai kuriose EES šalyse, kur korupcija – tarsi ekonomikos pastoliai? Tai klausimas vertas 64 tūkst. JAV dolerių.

Akušerija ir politika

BBC gal būt norėjo įgelti prancūzams, kurie buvo Malavio kolonizatoriai: brač, anglai civilizuoti, turi būti dėkingi už tai karalienei ir parlamentui, kad ten, kur jie praėjo, tokių barbarysčių nėra.

Bet ar tikrai nėra? Štai Lietuvoje, kur Europos Sąjunga palaiko kultūrinį infantilizmą (kai politinė klasė, nuduodama, jog rimtai dirba, krapštosi, ieškodama atsakymų į svarbiausius klausimus). Infantilizmas yra liberalų ideologijos platforma, neturinti jokio ryšio su klasikiniu liberalizmu.

Sakysim Lietuvoje akušerija ir politika susijusi mistiniais ryšiais – lyg Malavyje.

Iš Lietuvos pabėgo milijonas gyventojų, praradimai, kaip rašė tūlas Edward Lucas, didesni negu per visas okupacijas, sudėti kartu. Tai pagrindinė problema. Toliau eina skurdo, neteisingumo, korupcijos, smurto problemos, visos kartu veikiančios destruktyviai, sukėlė milžinišką grėsmę lietuviams ne tik kaip politinei tautai, bet ir fizinei individų egzistencijai. Tai ši problema ir turėtų būti sprendžiama.

Bet kažkokios jėgos, gal legendinis Poklius, kuris kasdieną tykoja, valstybės valdymo trajektoriją atsuko į akušerijos pusę. Seimas kelias savaites užsiiminėjo lyderio piršlybomis su parlamentare. Šiaurės Atėnai, kultūros (Malavio?) ruporas, šalia kunigo Sasnausko pamokslo spausdina recenziją apie keiksmažodžių poezijos skaitymus (pateiksime ištrauką). Kam to reikėtų ir kam tai įdomu, jeigu nebūtų siekiama diegti banalų požiūrį į tradicines vertybes, aukštinant hai-ynų kultūrą?

Dabar jau atėjo vasara ir yra kažkokių požymių, kad gali būti pokyčių.

Susidaro įspūdis, kad šiuo metu Lietuvoje į valdžią atėjo jėgos, kurių valia viešpatauti galbūt pasireikš per darbus, o ne demagogiją. Dar pažiūrėsime, ar įsiklausys į populistų balsus. Bet jiems jėgos, išmanančios žmonių mulkinimo technologijas, kurios parašytos Uptono Sinclairio knygoje „Kaip mane išdūrė“ („How I got licked“), neleidžia dirbti. Dvidešimt šešerius metus viešpatavusi sistema, sukurta ant buvusių kolonializmo laikų platformos ir iš ten išėjusių kadrų, viską daro, kad išliktų neapgriauta.

Štai Seimas sprendė dirbtinio apvaisinimo problemą. Kodėl stumta į dėmesio centrą? Tai nevaisingų šeimų gydymo metodas. Kaipo toks, galėjo būti taikomas ir pagal dabartinius įstatymus, niekas netrukdo daktarams pasiimti algoritmus iš suomių ar austrų ir diegti. Demografinės problemos Lietuvoje šios naujovės nepagerins, taip grįsti jo skubų būtinumą yra demagogija. Betgi kodėl demagogija paversta faktu? Susidaro įspūdis, kad tai plano dalis Lietuvoje eksperimentuoti su gyvybe, iš to daryti biznį, sukurti taip vadinamąjį surogatinės motinystės verslą. Jeigu tą daro Indija, kodėl neperimti mums?

Lietuva, kaip necivilizuotas, bet turintis kultūrą pakraštys (valakų reformą padarė po pusantro tūkstančių metų – po anglų), turi potencialą tapti seksualinių paslaugų rojumi. Kaip Tailandas. Matyt, manoma, kad tai pagyvintų ekonomiką.

O jeigu kalbėti rimčiau, tai posūkis į akušerinius prioritetus yra susijęs su kai kurių įtakingų tarptautinių grupių interesais.

Visų pirma, homoseksualų poreikiais. Jiems nori taikyti santuokos instituciją. Tai ne šiaip sau civilizuotų anglų ar prancūzų kaprizas ar būdas vienyti Europą, naikinant identitetų įvairovę, o būtinybė apsaugoti visuomenę nuo katastrofos.

Mūsų žmonės tik atrodo kultūringesni už malavius, bet iš tikrųjų gyvena kaip maiše. Labai piktinasi, keikiasi, kad homoseksualai nori tuoktis pagal sakramentus, taip karštai apeliuoja į tradicines vertybes, kad užsidirba reitingus, leidžiančius kelias kadencijas sėdėti Seime ir nieko neveikti arba užsiimti korupcija.

Vakarų šuo, t.y. būtinybė ką nors daryti dėl homoseksualų, štai kur pakastas. Vakarų visuomenės įteisino narkotikus (kuria darbo vietas, imituodami kovą) ir prekybą jais kaip ekonomikos kategoriją. Kai 1981 m. Amerikoje netradicinės orientacijos žmonės ėmė mirti kaip musės, daktarai griebėsi už galvos, kur smegenys, ir atrado ŽIV. Pasirodo, kad homoseksualams nesilaikant tvarkos ir sakramentų (jie turi daug partnerių, derina su narkotikais, dažnai juos keičia), ir šis aidas nuvilnijo per pasaulį. Bet greitai atėjo pagirios ir su jomis turi dorotis valstybės. Dabar ŽIV ir AIDS vaistų pramonės džiaugsmui tapo paprasta liga: tabletė už dolerį per dieną leidžia gyventi beveik sveikam. Ekonominė nauda biudžetui, pelnai korporacijoms. Valstybė išleido įstatymus, saugančius AIDS ligonius nuo diskriminacijos ir gėdos. Viskas o‘key.

Štai kodėl homoseksualus tuokia. JAV tokie įstatymai priimti 40-tyje valstijų. Prisiminkime, kad JAV visuomenė labai religinga ir tradicinė. Ten yra dar viena problema: JAV kalėjimuose yra 1 mln. kalinių. Įteisinus netradicinę orientaciją ir santuokas pagal Bažnyčios normas, ši problema atkristų.

Štai kas dabar vyksta Lietuvoje, kai šitie civilizacijos pasiekimai (pagal Maceiną, civilizacija yra paskutinis kultūros pasispardymas prie jai mirštant) čia propaguojami. Rašant šias eilutes, paskambino viena ponia ir sako, kad šiandien žiūrėjo vienos nepriklausomos televizijos laidą, kur jaunuolis sakė sutinka važiuoti į Amsterdamą (Olandja) ir ten paleistuvauti už 400 eurų. Sakiau poniai, kad tai liberalų ideologijos propaganda. Ponia supyko, mes žinojome, kad supyks, ir kad ji nori supykti, nes to ją moko televizija, ištisai diegianti patyčių kultūrą. Iš tikrųjų ši mūsų televizija, vadovaudamasi liberalų ideologija, kuri neturi nieko bendro su klasikiniu liberalizmu, užsidirba pelną, propaguodama netradicinę prostituciją. Tai daro, kurdama savo laidų kontentą nuomonės, o ne faktų pagrindais. Kitaip tariant pigiai, iš savo atliekų studijoje daro kontentą (angl content turinys), apie tai smulkiau - vėliau.

Mes nesakome, kad Lietuvoje reikia įteisinti netradicines santuokas ir tokiu būdu kovoti su Bažnyčia. Mes tik aiškinam, kur pakastas problemos šuo. Lietuvoje padėtis ne tokia kaip JAV ar Vakaruose. Mes nežinome, kiek pas mus tų kenčiančių homoseksualų, kokie jų poreikiai, ko jie nori.

Deja, reikia išmokti žiūrėti likimui į nasrus. Vakarai dėl aukščiau minėtų ekonominių, psichinių priežasčių sprendžia savo problemas ir mūsų paklusnumą tikrina, primesdami savo normas. Tai mums gali atrodyti kaip smurtas ar prievarta.

Kokios hienos drasko mūsų vaikus

Seimas svarstė smurto prieš vaikus įstatymą, tam prireikė 26 metų.

Anksčiau sufleriai, rinkęsi į forumus dėmesio centre, mus mokė, kad smurtas yra lietuvių identiteto dalis ir kad dėl to jį reikia naikinti. Kaipgi, kaipgis, ir dabar štai muša savo vaikus, į šulinius mėto. Taigi patvirtina, kad yra žiaurūs ir niekam nekyla abejonės, kad beveik visi dalyvavo žydų žudynėse, kaip Bratislavos forume tvirtino žinomas filosofas.

Taip ne kartą pat mus per suflerių forumus mokė, kad Lietuva yra durnių laivas ir kad lietuviai yra žydšaudžių tauta. Išvada: galima ją žudyti arba daryti taip, kad save žudytų, savo vaikus mėtytų į šulinius ir t.t.

Arba štai viena teatralė, simpatiška panelė, išmainiusi savo talentą į suflerės, parašė knygą, kad 1941 m. vasarą mokinukai bėgo iš pamokų žydų pašaudyti. Panelė nepastebėjo, kad pamokos nevyko, jau buvo atostogos. Tai tik detalė. Dar viena labai iškalbinga detalė: savo knygą, kurioje sufleravo kaip šaudyti žydus, kad jų liktų tik 10 proc. iliustravo Kauno garažo nuotrauka, kuri padaryta Serbijoje (šį metodą perėmė ir Turizmo ministerija, kuri panaudojo kitų šalių vaizdus Lietuvai reklamuoti pasaulyje (beje, BBC apie tai taip pat padarė reportažą, labai retas atvejis). Ir pati iškalbingiausia detalė: suflerė nepaskelbė Niurnbergo tribunolo dokumentų, kuriuose kalbama apie žudynes Lietuvoje, tarp jų Stallekerio raporte L118. Jame aiškiai pasakyta, kad vokiečiams neapvyko suorganizuoti žydų pogromų prieš įžengiant kariuomenei; išvardyti asmenys, kuriuos vėliau pavyko užverbuoti. Beje, tie asmenys puikiai gyveno po karo Vokietijoje, jų niekas nepersekiojo.) Dabar Lietuvoje puikiai gyvena asmenys, kurie nenori skaityti dokumentų ir remtis faktais. Už iš nuomonės sukurptą turinį jiems gerai moka.

Taigi Seimas priiminėjo smurto prieš vaikus įstatymą. Pasirodo, kad negalima kovoti su smurtu prieš vaikus, nes nebuvo apibrėžimo. Tai ką, įstatymų vykdytojai neskaitė tos teatro suflerės knygos, iliustruotos serbiška nuotrauka?

Dvidešimt šešis metus mūsų politinė klasė, kurios padaliniai turėjo gražių žodžių, tokių kaip tėvynė ir krikščionis, socialdemokratas, socialliberalas, liberalas demokratas, ar tik demokratas, nieko neveikė? Kai vienas toks padalinys, pasinaudojęs technologijomis, aprašytomis tekste „Sudie, kvietkeli mano tu brangiausias“, ateidavo į valdžią, kurstė nepasitenkinimą prieš kitą, paskui, pasikeitus valdžioms, vėl kurstė nepasitenkinimą, kad ant tos bangos grįžtų į valdžią. Dėl konkrečių darbų nesitarė, bet nesitarti susitarė.

Ir taip praėjo 26 metai. Ir niekas neaiškino, kodėl taip darė, t.y. nieko nedarė, nors pasirašė Vaikų teisių apsaugos chartiją.

Neveiklumas – taip pat smurtas. Neveiklumas prieš vaikų smurtą taip pat yra smurtas.

Kol neatėjo ši valdžia, kurios mes nenorime girti, nes dar nieko nepadarė, smurtas prieš vaikus buvo visuotinis. Lietuva negynė savo vaikų, kurie su tėvais pabėgo į Vakarų šalis, kaip ir gyvenančių čia, Tėvynėje. Keli šimtai, o gal tūkstančiai lietuvių vaikų buvo atimti iš motinų ir teismų nutarimu atiduoti saviesiems įvaikinimui. Ką su jais daro, gal išmėsinėja ir parduoda organų persodinimo komandoms, - valstybės paslaptis.

Taip nebuvo net bolševikų laikais. Taip, pokario laikais, kai bolševikai paskelbė visus Lietuvos gyventojus karo belaisviais, buvo atvejų, kai aktyvistai, atvažiavę vežti, besikeikiantys lietuviškai (kaip dabar Šiaurės Atėnai) be rusiško akcento, paimdavo vaikus ir nuveždavo prie Laptevų jūros, vėliau pagavę ir jų motinas išsiųsdavo į tas pačias vietas. O štai dabar, 21 amžiuje, vaikų grobimas, t.y. smurtas (angl, „kidnapping“) įteisintas. Lietuvos vaikų teisių apsaugos institucijos turi tų teismų nutarimus, visas bylas, kurias jiems Anglija ir Norvegija atsiuntė, bet jų neskelbia. Ir nežinoma, kiek tokiu būdu Lietuvos vaikų pagrobta. Tai kodėl mūsų institucijos, kaip tos hienos, draskė vaikų gyvenimus?

Drįstame teigti, kad tai buvo daroma ekonominiais sumetimais. Jeigu Anglija ir Norvegija pagrobė mūsų vaikus, gerai, nereikia jais rūpintis, nereikia jiems skirti pinigų, galima taip sutaupytus pasukti kairėn, taip vadinamai socialinei ir ekonominei atskirčiai didinti. Pačioje Lietuvoje vaikais buvo nesirūpinama dėl tos pačios priežasties - dėl pinigų, kurių srautus kreipia, kad turtingieji būtų dar turtingesni..

Per forumus, kurie suflerių dėmesio centre buvo surengti, tik vieną kartą viena moteris, viena kartą (deja, neįsidėmėjome jos pavardės, gal atsilieps) pasakė: „Mūsų BVP perskirstymas per biudžetą pats mažiausias Europos Sąjungoje, dėl to vaikams nėra pinigų“.

Taip, ponia, kažkokia nedidelė valdininkė, ne politologė ir ne teisininkė, matyt, tik krikščionė, pasakė esmę ir tiesą. Anglai gali grobti mūsų vaikus ir tai darančioms tarnyboms gerai mokėti, jų BVP perskirstydama per biudžetą, yra 52 proc. (Lietuvos – 17 proc.). Anglai, pasitelkę vadinamąjį QE (kiekybinio patepimo mechanizmą) gali prisipirkti lietuvių vaikų veltui - kiek norės.

Mūsų BVP per biudžetą perskirstytas taip, kad nebūtų pinigų vaikams ginti, šeimoms remti, pabėgėliams iš svetimų kraštų grąžinti. Kodėl gi taip yra?

Galima drąsiai teigti: dėl baudžiavos, vėliau kolonializmo laikais įdiegtos korupcinės kultūros nesirūpinti žmonėmis. Vakarų šalys – prancūzai, anglai, skandinavai, atsisakė vadinamojo benkartinio kapitalizmo (jam viešpataujant aukščiau stovintieji nemoka mokesčių) prieš pusantro šimtmečio. Tokią kultūrą – nesirūpinti žmonėmis, juos žeminti, tyčiotis iš jų - mėginama priskirti ne korupcijai, o lietuviškajam mentalitetui. Iš tikrųjų, tai yra tik mūsų aukščiau stovinčiųjų identiteto, perimto iš ankstesnių santvarkų, dalis, labai naudinga politinei ir ekonominei klasei. Sukurta patyčių kultūros sistema žemina žmones, varo į neviltį. Ir, žinoma, tokie žmonės neatrodo gerai, jų elgesys toks, kurio galima laukti iš patyčiomis, skurdu, alkoholizmu pažemintų žmonių. Bet tai leidžia valdantiesiems ir aukščiau stovintiesiems paskirti tokiems žmonėms juodą likimą, įrodinėjant, kad jie to nusipelnė, nes patys dėl to kalti.

Štai kokios hienos drasko vaikų likimus.

Reklama

Kitame numeryje: dar kartą apie benkartiškas santvarkas, palikusias šių laikų valdantiesiems tradicijas kaip paveldą, kurios laikosi tvirtai (rus. „Kruto“) - kaip Afrikos Malavio kaimiečiai. Kodėl, sakysim, kuo paaiškinti, kad Lietuva neturi tokios mokesčių sistemos kaip Suomija ar Estija. Mus aplenkė visi mūsų kaimynai kaip tik dėl to, kad labai jau esame prisirišę (ar kokios jėgos pririšti) prie korupcijos – t.y. hienų kultūros. Mūsų politinės klasės atstovai tai jaučia, sako, veda derybas su ESBO dėl stojimo į šį klubą. Neįstos, nes tai padorių valstybių klubas. Reikia atrodyti bent taip kaip Estija ar Latvija.

Bus daugiau

Pabaigos žodis. Ne, daugiau nebus. Nes Lietuvą priėmė į ESBO. Daugiau nėra ką sakyti, trūksta žodžių ir kvapo (deguonies). Nes šiomis dienomis dar kartą paaiškėjo, kad Lietuvoje, ESBO narėje, klesti malavių hienų tradicija ir tai laikoma identiteto dalimi.

Šis tekstas buvo parašytas prieš metus. Ir štai dabar į Lietuvą atvažiavo Google su antenoms ir atnaujins Lietuvos GPS. Per televiziją buvo paskelbta, kad atnaujinta paieškos sistema padės Mokesčių inspekcijai atrasti nuslėptus oligarchų turtus. Sako, palyginę anksčiau darytas Google nuotraukas su vėlesnėmis pamatė, kad buvęs Snoro bankininkas turi prašmatnią vilą, apie kurią Mokesčių inspekcija ir banko likvidatoriai nežinojo. Ir kaip žinos, jeigu nereikia deklaruoti savo turto, nes nėra visuotino pajamų deklaravimo. Ir todėl daug žmonių, gaunantys algas vokeliais, nedeklaruoja savo pajamų, jų darbdaviai nemoka mokesčių. O valdžios ir valstybės vyrai visus mus mulkina kovos su korupcija lozungais. Kaip gali kovoti su korupcija, jeigu korumpuotiesiems nereikia deklaruoti savo turtų? A?

Kaip žinoma, prieš kelerius metus buvo uždarytas Snoro bankas, o jo bankininkai pabėgo į Didžiąją Britaniją, kurios radijas pasakojo apie hienų kultūrą Malavyje. Mes čia šitą pasakojimą priminėme, nes hienų kultūra klesti ir Lietuvoje, tiesa, kitose sferose – mokesčių, finansų. Ir JK iš to turėjo naudos, kai mūsų bankininkai pabėgo į Londoną. Jų mums neišdavė, surengė teismą (kai grobia pabėgėlių vaikus, taip pat rengia teismus), kuris Lietuvai ir tiems bankininkams kainavo galbūt kelis milijonus. Anglams gerai, jie priima visokius pinigus: ir kruvinus, ir iš vaikų atimtus, ir iš hienų išviliotus, ir mokesčių mokėtojų pavogtus. Tai ar tik Malavyje yra Hai-ynų? Klausimas, vertas 64 tūkstančių JAV dolerių.

Atgal