VISUOMENĖ
07.13. Konferencija „Laisvės byla ir išeivija: palikimas, dabarties rūpesčiai ir lūkesčiai“
Lidija Veličkaitė
Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, jau antri metai vyksta Adolfo Damušio politinių studijų dienos ir ta proga skirtos konferencijos. 2017 m. birželio 16–17 d. bibliotekoje įvyko oficialus Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas (vadovas Vidmantas Valiušaitis) ir konferencija „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“. 2018 m. birželio 11-13 d. bibliotekos kino salėje buvo rodomi dokumentiniai filmai, sukurti dr. Kazio Ambrozaičio, dr. Juozo Kazicko ir prof. dr. Adolfo Damušio atminimui. Taip pat bibliotekoje suruošta didžiulė paroda „Trys draugai: Adolfas Damušis (1908- 2003 m.), Juozas Kazickas (1918- 2014 m.) ir Kazys Ambrozaitis“ (1918-2015 m.), kurioje šių garbingų žmonių šeimų, įvairių susitikimų nuotraukos, dokumentai, knygos ir gyvenimo epizodai. Birželio 15-16 d. vyko konferencija „Laisvės byla ir išeivija: palikimas, dabarties rūpesčiai ir lūkesčiai“. Šio plataus renginio organizatoriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kazickų šeimos fondas ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras.
Birželio 15 d. renginys prasidėjo minėtos parodos atidarymu ir dainų autoriaus Povilo Girdenio atliekamomis dainomis. Oficialioje parodos atidarymo dalyje kalbėjo Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos Respublikos (LR) ambasadorė Danijos karalystėje ir Islandijos Respublikai Gintė Damušytė, K. Ambrozaičio vyriausioji dukra Ramunė Ambrozaitytė-Fry ir Kazickų šeimos fondo prezidentė Jūratė Kazickaitė. Buvo parodytos ištraukos iš filmų apie A. Damušį, J. Kazicką ir K. Ambrozaitį.
Vėliau renginys persikėlė į konferencijų salę – į pirmąjį posėdį, kurį invokacija pradėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Posėdį sveikino LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.
Pirmasis pranešėjas Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis – „Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis“. Pranešėjas pabrėžė šių žmonių „galimybes“ po Antrojo pasaulinio karo atsidūrusių svetimame krašte be pastogės, be artimųjų, be išteklių ir vos išsigelbėjusių nuo tikros pražūties. „Šiandieninių sirų pabėgėlių padėtis Europoje yra geresnė, nei jų tada. Sirai patenka į klestinčias, aukštos socialinės gerovės, pasiturinčias ir taikos sąlygomis gyvenančias šalis. Tuo metu Kazickas ir Ambrozaitis Antrojo pasaulinio karo metais kaip politiniai pabėgėliai traukėsi į pavojų kupiną, sąjungininkų aviacijos daužomą ir jų reguliarių kariuomenių ugnies siaubiamą bei naikinamą šalį. Dar neseniai ji pati plėšė ir terorizavo jų tėvynę Lietuvą, dabar atitekusią kito politinio avantiūristo malonei. O trys draugai, kaip antisovietinio ir antinacinio pogrindžio dalyviai, kovojo su abiejų okupacinių režimų samdiniais ir paslaugūnais, todėl švelnumo tikėtis negalėjo nei iš vieno jų“ - apibūdino pranešėjas. Kazickas su Ambrozaičiu Damušį rado Vokietijoje, amerikiečių kariuomenės 1945 m. išlaisvintą iš Bairoto kalėjimo Bavarijoje, sveriantį 45 kg. Lietuvoje gestapas jį buvo areštavęs kaip Lietuvos vyriausiojo išlaisvinimo komiteto vicepirmininką, gi Trečiojo Reicho teismas buvo nuteisęs už „valstybės išdavimą“. „Adolfas Damušis, Juozas Kazickas ir Kazys Ambrozaitis buvo vaikai tos generacijos, kurią šiek tiek vyresnis draugas ir jų autoritetas Juozas Brazaitis yra pavadinęs „intelektualiniu avangardu“, savo „pagrindinėm sampratom ir idealistinėm nuotaikom“ atsirėmusiu į prof. Stasio Šalkauskio ideologiją bei asmenybę“. Pranešėjas apgailestavo, kad Lietuva valstybės kūrimosi pradžioje nepasikvietė šių asmenybių, turėjusių atitinkamos patirties ir nepriekaištingos reputacijos užimti svarbių valstybinių postų.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) katalikiško universiteto vicerektorius Viktoras Nakas pranešime „Lietuvos laisvės byla JAV nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse“ kalbėjo apie daugybę lietuviškų organizacijų išeivijoje, kurios stengėsi padėti Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Nors iki 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo, organizuoto Lietuvos laisvės lygos, daugiausia kalbėta apie žmogaus ir religinės laisvės teises, tuo tarpu Lietuvos nepriklausomybė atrodė visiškai nerealus siekis. Rugpjūčio mitingas buvo tarsi mažas bombos sprogimas Vakaruose, „New York Times“ apie tai paskelbė pirmame dienraščio puslapyje. Prelegentas priminė tuometinį JAV prezidentą Džordžą H. Bušą (George H. W. Buch), kuris, nepaisant Amerikos lietuvių spaudimo, nedavė vilties greitai pripažinti Baltijos šalių nepriklausomybę ir pripažino tik 1991 m. rugsėjo 2 d., atsilikdamas nuo daugiau kaip 30 šalių.
Lietuvos edukologijos universiteto profesorius dr. Juozas Skirius pranešime „Lietuvos valdžios ryšiai su išeivija: istorinis ir nūdienos kontekstai“ pažymi vieną iš didesnių Lietuvos problemų – emigraciją ir su ja susijusią kitą problemą – emigracijos stabdymą. Šios problemos buvo aktualios Vasario 16 d. Lietuvos valdžiai, aktualios jos ir Kovo 11 d. Lietuvai. Profesorius kalbėjo, kad moksliniai tyrimai rodo, jog tik po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo Lietuvoje, atėjus prie valdžios vairo tautininkams, ryškiai išsiplėtė ryšiai su išeivija, kas paskatino nemažą dalį lietuvių grįžti į Tėvynę. Tačiau šis perversmas ir papiktino didžiąją dalį užsienio lietuvių, gyvenančių demokratinėje santvarkoje, netgi suskaldė išeivijos tautininkus, atskilo kairioji srovė – santariečiai. Profesorius teigė, kad jeigu ne tie nelaimingi 1940 m., atvedę prie Lietuvos valstybės katastrofos, santykiai su užsienio lietuviais būtų iš esmės normalizuoti.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė pranešime „Didžiuojuosi Lietuva: Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių palyginimas“ pateikė išsamias šių palyginimų lenteles.
Antrą konferencijos dieną vykęs antrasis posėdis prasidėjo žurnalisto Valdo Vasiliausko pranešimu „Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai?“ Į šį klausimą žurnalistas atsako: „Klausti, ar valstybė šiandien įsipareigojusi išeivijai, lygu klausti, ar valstybė įsipareigojusi tautai?“ Lietuvos padangėje kasdieniniai korupcijos skandalai, vis netikėtai ištraukiamos slaptosios pažymos, nesugebėjimas susikalbėti partijoms, šis lietuviškas politikos chaosas žurnalisto akimis grėsmingas valstybei ir tautos ateičiai. Pranešimo paantraštę pavadinęs „Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas“, žurnalistas primena dar iki Sąjūdžio Lietuvoje jaunojo filosofo Arvydo Juozaičio 1988 m. balandžio 20 d. Dailininkų sąjungoje skaitytą legendinį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“, kuriame pirmąkart sovietų Lietuvoje buvo pavartota sąvoka „politinė kultūra“. A. Juozaitis kalbėjo apie tai, ko nėra, bet kas neišvengiamai bus: „Ką matome? Politinė kultūra tampa fenomenu, kuris gimsta ir kyla iš pačios visuomenės dinamizmo, judėjimo, konfliktų visumos, o nėra primetamas tai visumai kaip ideologija.“
Istorikas, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Valdas Rakutis pranešime „Abiejų Tautų Respublikos epocha ir Lietuvos Respublikos aktualijos“ apgailestavo, kad „Lietuvos valstybės tradicijų puoselėtojai ir kūrėjai linkę ignoruoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, jos tradicijas vėlyvajame jos veikimo Abiejų Tautų Respublikos rėmuose laikotarpiu. Šis ignoravimas padaro mūsų valstybę labiau pažeidžiamą naujų tautų kompleksams, formuoja postsovietinei erdvei būdingą nepilnavertiškumo, provincializmo jauseną.“
Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, istorikas Simonas Jazavita pranešime „Lietuviai Berlyne 1940–1941 m.: nepriklausomybės paieškos tarp Scilės ir Charibdės“ ieškojo sąsajų tarp vokiškosios Charibdės ir sovietinės Scilės. Buvusiam Lietuvos pasiuntiniui ir karo atašė Vokietijoje atsargos pulkininkui Kaziui Škirpai kilo idėja 1940 m. Berlyne sukurti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF), įtraukiant į jį Vokietijoje prieglobsčio ieškančius lietuvius. LAF-ą sudarė įvairių pažiūrų ir partinės priklausomybės asmenys: kairiųjų pažiūrų valstietis liaudininkas Rapolas Skipitis, daugkartinis Lietuvos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, teisininkas, valstietis liaudininkas Karolis Žalkauskas, jaunas inžinierius, tikėjęs, kad Vokietija padės Lietuvai išlikti nepriklausoma, Klemensas Brunius, aktyvus jaunas, dešiniųjų pažiūrų žurnalistas Antanas Valiukėnas, žymus krikščioniškos pakraipos lietuvių filosofas Antanas Maceina ir daugelis kitų. Tad LAF-e buvo daug skirtingų nuomonių dėl vokiškosios Charibdės ir sovietiškosios Scilės, nes buvo aišku, kad viena Lietuva niekada nesugebės pasipriešinti daug didesnei ir galingesnei Sovietų Sąjungai.
Parodos "Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis" atidarymo akimirka M. Mažvydo bibliotekoje
Parodos "Trys draugai: Damušis, Kazickas, Ambrozaitis" atidarymo metu kalba M. Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas
Konferencijos "Laisvės byla ir išeivija: palikimas, dabarties rūpesčiai ir lūkesčiai" metu. Iš dešinės: žurnalistas Valdas Vasiliauskas, politinė ir visuomeninė veikėja Angelė Nelsienė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis
Pranešime „Partizanų ryšiai su Vakarais ir sovietų saugumo destrukcija XX a. 5–6 dešimtmetyje“, kurį parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Darius Juodis, teigiama, kad nuo antisovietinės kovos pradžios pogrindžio dalyviai tikėjo sulaukti Vakarų paramos ir netrukus prasidėsiantį karą. Tik kas skleidė šiuos gandus iki šiol sunku atsekti. Sovietų saugumas taikliai sugebėjo infiltruoti savo agentus į partizanų gretas, perimti dalį ryšio su Vakarais, tuo sužlugdydami partizaninę kovą.
Trečiajame konferencijos posėdyje buvo išklausyti trys pranešimai. Politologas, JAV diplomatas, Lietuvos investicijų agentūros buvęs generalinis direktorius Algis Avižienis pranešime „Ar išeivijos politinės ir diplomatinės veiklos patirtis naudinga Lietuvai?“ kalbėjo apie savo gyvenimą, praleistą maždaug 25 m. išeivijoje ir beveik tiek pat dabartinėje Lietuvoje. Pasirinkęs gyvenimą Lietuvoje, norėjo savo asmeninę politinę patirtį pritaikyti Tėvynėje, nes daug metų dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje, pagaliau turėjo stiprią tautinę motyvaciją, įdiegtą lietuvių šeštadieninėje mokykloje JAV, Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, skautų veikloje, bei bendrame išeivijos kultūriniame ir politiniame gyvenime. Pranešėjas teigė, kad išeivijoje išmokęs, jog gyvenimo prasmė negali apsiriboti vieno asmens gyvenimu: „Individas įgauna prasmę, kai jis savo likimą susieja su savo tautos likimu. Iš to išeitų, jog individas, nesvarbu ar būdamas savo tėvynėje, ar tremtyje, ar emigracijoje privalo rūpintis bendrais savo tautos reikalais, jos ateitimi“.
Buvusi Amerikos baltų laisvės lygos (Baltic American Freedom League) kelių kadencijų prezidentė, dabar pirmoji viceprezidentė, „Baltic Caucus“ JAV steigėja, daugelį metų buvusi JAV Lietuvių bendruomenės veikėja – JAV Lietuvių bendruomenės tarybos pirmininke, Angelė Nelsienė pranešime „Amerikos baltų laisvės lyga ir jos pamokos Lietuvai“ priminė šios organizacijos 1981 m. Los Andžele steigėją – žurnalistą, politinį kalinį ir rezistencijos dalyvį Juozą Kojelį. Pirmasis organizacijos tikslas buvo įtikinti JAV kongresą priimti rezoliuciją – prašyti JAV prezidentą birželio 14 d. oficialiai paskelbti Baltų laisvės diena. Šiam projektui pasiekti reikėjo daug pastangų, nes tuo laiku Baltijos valstybių byla nesulaukė pakankamo JAV valdžios dėmesio ir tik 1982 m. birželio 14 d. prezidentas Ronaldas Reiganas pasirašė rezoliuciją (Nr. SJR 201), turinčią įstatymo galią ir skelbiančią birželio 14 d. Baltų laisvės diena (Baltic Freedom Day). Tais pačiais metais, prašomas Amerikos baltų laisvės lygos, prezidentas R. Reiganas nusiuntė kiekvienam Jungtinių Tautų nariui raštą, paaiškinantį, kodėl JAV nepripažino ir nepripažįsta Baltijos šalių okupacijos ir jų inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. BAFL organizacija surengė daug svarbių ir sėkmingų susitikimų su JAV Baltųjų rūmų administracija, Kongreso nariais, Saugumo departamento nariais ir žiniasklaida dėl Baltijos valstybių nepriklausomybės atstatymo. Amerikos baltų laisvės lygos parengti svarbūs projektai turėjo didelį atgarsį ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. BAFL ir toliau tęsia savo veiklą, kad JAV valdžia įvairiais būdais padėtų Baltijos šalims sėkmingai žengti tikėjimo, laisvės ir demokratijos keliu.
„Jaunimas ir ateitis: Dausuva, Dainava, Lietuva“ - antropologės, etnologės Elenos Bradūnaitės-Aglinskienės pranešimas, kuriame lietuvių jaunimas apžvelgiamas trijuose laikotarpiuose. Dausuva – tai mokslininko Kazio Pakšto sugalvotas pavadinimas alternatyviai Lietuvai – perkeltai kolonijai (antrajai Tėvynei). Dainava – tai stovyklavietė Amerikoje, kurioje stovyklavo daug pokario išeivijos jaunimo. Ir trečiasis laikotarpis – dabartinis Kovo 11-osios Lietuvos jaunimas. Pranešėja kalbėjo apie tautinės tapatybės susiformavimą, kuris pirmiausia diegiamas šeimoje, vėliau mokykloje. Tapatybei išlaikyti reikia kelių pagrindinių kertinių pamatų: teritorijos, savos kalbos ir istorijos, tradicijų ir ritualų, bendros ateities vizijos. Kai dingsta nors vienas iš jų, tapatybę sunku išlaikyti, su laiku galima net ją prarasti. Pranešėja pabrėžė patriotinį auklėjimą pirmuosiuose laikotarpiuose, tačiau apgailestavo dėl dabartinės Lietuvos jaunimo, kuris gyvena lyg ant pelkės. Informacijos turi daug, bet trūksta kažkokių filtrų, kurie atsijotų pelus nuo grūdų. Aiškiai trūksta gerų vadovų, kurie jaunam žmogui padėtų susiorientuoti savo tapatybės formavime, kas padėtų išlaikyti jaunimą savoje šalyje.
Konferencija užbaigta simpoziumu: „Kuo išeivijos paveldas reikšmingas šiandieninei Lietuvai?“ Istorikė Ilona Strumickienė apžvelgė prof. dr. A. Damušio veiklą, Kazickų šeimos fondo Niujorko skyriaus vadovė Neila Baumilienė – dr. J. Kazicką ir advokatas Jonas Kairevičius – dr. K. Ambrozaitį.
Pasibaigus didžiuliam renginiui, trijų draugų – prof. dr. A. Damušio, dr. J. Kazicko ir dr. K. Ambrozaičio atminimui buvo laikomos šv. Mišios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais metais vykusiose konferencijose nedalyvavo Lietuvos valdžios, nei savivaldybių atstovai, nors buvo nagrinėjamos ne tik istorinės, bet ir šių dienų skaudžios aktualijos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
