VISUOMENĖ
06.08. Padovanojo kelionę į Signatarų namus ir Valdovų rūmus
Lina Kazlauskienė
Kėdainiuose savo veiklą tęsia pirmos kadencijos Liaudies deputatų tarybos klubas, vadovaujamas Vaclovo Volkaus. Klubas nutarė deramai pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Persitvarkymo Sąjūdžio 30-metį. Ekskursija į Signatarų namus ir Valdovų rūmus sostinėje buvo pirmasis įsimintinas renginys naujai atkurto klubo veikloje. Ekskursiją dovanojo Kėdainių rajono savivaldybė, buvę deputatai dėkingi Savivaldybės mero pavaduotojai Olgai Urbonienei.
Paskatino Liudo Mažylio viešnagė
Neseniai Kėdainiuose Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, po ilgų nežinios metų Vokietijos diplomatiniame archyve beveik prieš dvejus metus kovo29-ąją suradęs 1918 vasario 16 dvidešimties signatarų pasirašyto nepriklausomybės Akto vieną egzempliorių. Aktas buvo surašytas dviem kalbomis - lietuvių ir vokiečių ir išsiųstas į Vokietiją Pagal sutartį Nepriklausomybės aktas penkerius metus bus saugomas Lietuvoje Vilniuje.
Suintrigavo šiųmetėje Knygų mugėje pristatyta Liudo Mažylio knyga „99metai po įvykio“, kurią galėjo įsigyti ir kėdainiečiai. Nors tai yra ne dokumentinė, o grožinė literatūra, tiek pati knyga, tiek profesoriaus itin paprasta, žmogiška asmenybė skatino smalsumą pamatyti Nepriklausomybės aktą. Mažylis kalbėjo, kad aktą pasirašiusieji buvo labai universalūs, ne vienoje srityje dirbę žmonės. Ir pats Liudas Mažylis universalus žmogus. Jis nei politikas, nei istorikas,, tiesiog chemikas, todėl faktas, kad svarbiausią valstybės dokumentą surado būtent jis, kai kuriems istorikams bumbliauskams kėlė pagiežą.
Liudas Mažylis ne pirmą kartą lankėsi Kėdainių krašte. Jis susitiko ir su dotnuviškiais, kur yra jo motinos gimtinė.
Signatarus graudino
Šalia klubo narių pamatyti Nepriklausomybės Aktą vyko Kėdainiuose žinomi žmonės, tokie kaip 90-metis ūkininkas Vitolis Skorupskas, kurio tėvas, puskarininkis Jonas Skorupskas buvo Lietuvos armijos savanoris nuo 1919 iki 1921 metų. Galimybė pamatyti Nepriklausomybės aktą gerbiamą Vitolį net sugraudino – juk tiek metų ieškota šio Lietuvai brangaus dokumento. Paieškų objektu vienais metais buvo tapę net Kėdainiai. Tuomet atrodė neįtikėtina, kad kada nors jis Nepriklausomybės aktą galės pamatyti ir prie jo netgi nusifotografuoti. Savanorio sūnaus svajonė išsipildė.
Nepriklausomybės katas šiandien saugomas vitrinoje po neperšaunamu stiklu. Apie ekspoziciją pasakojo gidas Tomas Kuliešius. Kiekvienam iš Nepriklausomybės akto signatarų skirta vieta. Besiklausydamas supranti, kokie tai buvo šviesūs, išsilavinę ir nesavanaudžiai žmonės. Tarp jų būta ir teisininkų, ir kunigų, ir mokytojų, ir ūkininkų. Ne vienodai sėkmingai susiklostė jų likimai. Vieni iš jų okupacijos metais atsidūrė tremtyje, kiti emigravo Iš viso tremtyje arba antrojo pasaulinio karo metais mirė septyni signatarai, penki emigravo ir mirė už Tėvynės ribų. Ekspozicijoje galima pamatyti jų asmeninius daiktus, dokumentus, nuotraukas.
Nusifotografavę prie Nepriklausomybės akto, padėkojome gidui, o klubo vadovas Vaclovas Volkus padovanojo vieną iš savo eilėraščių knygelę.
Į Valdovų rūmus
Kita buvusių deputatų klubo dalis, pratęsdama pažintį su Lietuvos istorija, su klubo pirmininku Vaclovu Volkumi aplankė buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus, statytus penkiolikto amžiaus pabaigoje, buvusius LDK administracinį - kultūrinį centrą. Tuo metu LDK vadovams teko sunki dalia- atremti Maskvos vadovų veržimąsi į Vakarus, norą užvaldyti pakely LDK žemes Karai su besiveržiančiais truko kelis šimtmečius. Įsiveržėliai pakelyje degino dvarus, plėšė bažnyčias, žudė žmones.
LDK buvo nuolatinių karų varginama, jie sekino ekonominę krašto galią. Atremti priešą nepadėjo ir sąjunga su Lenkija. Valstybė pradėjo nykti kartu su neremontuojamais Valdovų rūmais.
1795m. Lietuva su sąjungininke Lenkija Maskvos buvo užkariauta. Užkariautojai nebuvo suinteresuoti remontuoti buvusius LDK Valdovų rūmus. Greičiau siekė juos sunaikinti. Liko tik požeminė rūmų dalis – rūsiai užversti žemėmis.
1990 m., Lietuvai antrą kartą išsikovojus iš tų pačių rusų nepriklausomybę, mūsų šalies vadovams kilo mintis atstatyti Valdovų rūmus. Vyko nevienareikšmiška diskusija. Valdovų rūmai buvo atstatyti. Dabar juose įrengta Lietuvos istorijos ekspozicija.
Atstatyti Valdovų rūmai – Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Juose apsilankę Kėdainių buvę pirmos kadencijos klubo nariai pagilino savo Lietuvos istorijos žinias.
Kita ekskursijos dalyvių dalis lankėsi Nacionalinėje dailės galerijoje, kur šiuo metu veikia estų ir lietuvių paroda iš privačių dailės kolekcijų.
Atgal
.jpg)
(1).png)
