VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

04.16. Kai teisininko vardas buvo brangiau už grėsmę gyvybei

Prof. Ona Voverienė

 

Ir sovietinės, ir nacistinės okupacijų metais sunkus man buvo Temidės rūbas. Kiek galėjau gelbėjau lietuvius nuo okupantų smurto. Rašau Istorijai. Jai būtina tiesa – be politikos ir „baltų dėmių“. Turi būti aiški riba tarp gėrio ir blogio.

Matas Krygeris

Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. liepos 21 d. 8 val. 30 min. į Vilniaus saugumo policijos apygardą atėjęs naujasis Sveikatos apsaugos ministras Moisiejus Leonas Koganas oficialiai, skundo tvarka, pareiškė, kad raudonarmiečio Butajevo žuvimo byloje teismų ekspertas gydytojas Vincas Kauza, 1940 m. gegužės 13 d. davęs žuvusiojo skrodimą davė neteisingus parodymus. Pareikalauta gydytoją V.Kauzą suimti, nes jo pareikšta nuomonė prieštaravo Molotovo ultimatumui (Matas Krygeris. Rūstūs prisiminimai. – Kaunas, 1994. – P.37)                                           

Vilniaus apygardos teismo prokuroras Kogano skundą perdavė apygardos tardytojui A.Laucevičiui, bet šis suvokęs, ką tai reiškia prieštarauti Molotovo ultimatumui sugebėjo įtikinti savo viršininkus, kad ši byla yra svarbi geopolitiniu aspektu ir kad ją reikia perduoti aukštesnės kvalifikacijos, negu jis turįs Ypatingam tardytojui. Taip kaltinamojo V.Kauzos byla buvo perduota Ypatingajam tardytojui Matui (Motiejui) Krygeriui.

Ypatingasis tardytojas Matas Krygeris, turėjęs tuometinės jau rusų okupacinės valdžios pasitikėjimą, nepareikalavo suimti teismų ekspertą gydytoją Vincą Kauzą, nes jam sukėlė abejonių Sveikatos ministro pranešimo protokolas, kuriame buvo rašoma, kad raudonarmietis Bilovas

(Butajevas) buvo apnuodytas alumi ir dėl to mirė. V.Kauza buvo kaltinamas tuo, kad mirusiojo

skrodimo duomenis pasiuntė ekspertizei į Kauną. Vilniuje tuo metu atlikti tokius tyrimus nebuvo galimybės, nes Vilniuje tuo metu nebuvo chemijos laboratorijos. Sveikatos apsaugos ministras, matyt, tokių subtilių mokslinių dalykų neišmanė, ir todėl apkaltino gydytoją V.Kauzą, kaip davusįjį neteisingus parodymus ir reikalavo jo suėmimo. M. Koganas Ypatingajam tardytojui pranešė, kad jis savo pranešimą grindė, remdamasis miesto gydytojo „Jurgelionio referavimu“, ir kad jis pats jo pranešime pateiktų faktų netyrinėjęs ir apie juos žinąs tik tiek, kiek jam sakė Jurgelionis. Todėl Matui Krygeriui iš karto buvo aišku, kad gydytojo Jurgelionio daromi priekaištai Vincui Kauzai nėra rimti ir V.Kauzos veiksmuose nėra nieko nusikalstamo.

Iš tikrųjų Bilovo (Butajevo) gerto alaus ir selterio mėginiai nebuvo pasiųsti į Kauną. Vilniaus gydytojas tą pačią liepos 19 dieną išreikalavo iš Vilniaus 1-osios policijos nuovados, atliko tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės laboratorijoje, kurioje biologiniu tyrimu buvo nustatyta, kad nei aluje, nei selteryje jokių nuodingų priemaišų nebuvo ir apie tai liepos 19 dieną pranešė Vilniaus policijos 1-jai nuovadai. Į policijos nuovadą V.Kauza grąžino ir tyrimui paimtą alų ir selterį, ir pasiūlė nuovadai persiųsti juos į Kauną papildomam tyrimui į Kauno teismo ekspertizės laboratoriją.

„Vadinasi, - padarė išvadą Ypatingasis tardytojas M. Krygeris, - net, jei ir pripažinti, kad analizė būtinai turėjo būti padaryta Vilniuje, o ne Kaune, tai ir tuomet Kauzos veiksmuose nebūtų nieko nusikalstamo, nes vis dėlto analizė tučtuojau buvo padaryta Vilniuje, ir šiam reikalui nieko nėra pakenkta, o nesant pakenkimo nėra ir nusižengimo, kurį numato BK, str.636, 1 d“ ( Matas Krygeris. Rūstūs prisiminimai. –K.,1994)

Paaiškėjus skirtingai SSRS ir mūsų buvusios vyriausybės nuomonei dėl kario Butajevo mirties priežasties, 1940 m. birželio 1 d. buvo patikrinta gyd. V. Kauzos skrodimų protokolų byla, kur 1940 m. gegužės 13 d. protokole (eil. Nr 66 (geg.13), „buvo aprašyti skrodimo duomenys ir išvadose parašyta „Mirė nuo širdies ir kairiojo plaučio peršovimo“ (Ten pat). Vilniaus miesto gydytojas Jurelionis savo skunde aiškino, kad gyd. V.Kauza pažeidė reikalavimus, nepakvietęs prie kario skrodimo nei vieno specialisto. Gi Ypatingasis tardytojas M. Krygeris paneigė melagingus, nežinia dėl kokios priežasties, Vilniaus m. gydytojo Jurelionio parodymus, kaltinančius V.Kauzą, kad „nepareikalavo pakviesti iš savo pusės dalyvauti prie skrodimo nė vieno gydytojo specialisto“ (Ten pat, p. 39). Savo išvadoje Matas Krygeris tada rašė: „Kai dėl antro priekaišto, susijusio su SSRS kario Butajevo lavono skrodimu, tai šis priekaištas irgi niekuo nepagrįstas... Darant apžiūrėjimą ir skrodimą, be tardytojo dar dalyvavo ekspertas gydytojas Kauza ir trys sovietų gydytojai karininkai Osmolovskis, Fesko ir Zubarevas“(Ten pat, p. 41).

Taigi, šioje amžiaus byloje susiduriame iš vienos pusės su gydytojo Jurelionio niekšybe, siekiant atiduoti į okupanto rankas niekuo nekaltą žmogų, tautietį; iš kitos – su teisininko Mato Krygerio

kilnumu, savo gerą vardą, vertinusio labiau už grėsmę jo gyvybei. Tai – anos tarpukario Lietuvos tikro inteligento imperatyvas, kuris buvo būdingas daugeliui tautinės mokyklos išugdytų Lietuvos inteligentų.

Matas (Motiejus) Krygeris gimė 1905, vasario 21 d. Alytaus vlsč., Jasunskų kaime. 1923 m. baigė Marijampolės realinę gimnaziją buvo paskirtas pradinės mokyklos mokytoju. 1924-1928 m.

studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, įgijęs diplomuoto teisininko diplomą. 1928-1932 m. dirbo Šiaulių apygardos teismo kandidatu. 1932-1940 m. - Pirmosios LR prokuratūros apylinkės, vėliau apygardos ypatingasis tardytojas, 1934 metais Matas Krygeris tyrė hitlerininkų bylą Lietuvoje. Tai svarbi byla, radusi platų atgarsį ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Kitas tris mūsų Istorijai svarbias bylas Matui Krygeriui jau sovietinė okupuotos Lietuvos prokuratūra perdavė pačiomis pirmomis dienomis po okupacijos 1940 m. birželio 15 dienos. Tai buvo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro gen. Kazio Skučo ir Saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio byla, teismų eksperto gydytojo Kauzos byla ir Valiutos paėmimo byla. Tai buvo 1940-1941 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kriminalistikos dėstytojas. 1941 m. liepos mėn. 11 d. paskirtas Šiaulių apygardos teismo prokuroru. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. gestapo buvo suimtas. Kalintas Tilžės kalėjime. 1942 m. spalio mėn. -1944 m. liepos mėn. dirbo Kaune advokatu. Po karo – vėl Vilniaus universitete ir Kauno finansų technikume, vėliau tapo Kauno politechnikos instituto dėstytoju. 1951-1977 vadovavo „Drobės“ įmonės juridinei tarnybai. Iš ten išėjo į užtarnautą poilsį.

Gi teismų medicinos ekspertas karo gydytojas Vincas Kauza, savanoris, Vyčio Kryžiaus trečiojo laipsnio ordino kavalierius Šaulių sąjungos žvaigždės bei Skautų medalio laimėtojas, 1949 metais su šeima – žmona Valerija Kauziene, sūnumis Rimantu ir Vytautu Kauzomis – buvo ištremti į Sibirą, Čeremchovo rajoną, Bajendajaus selsovietą. Sibire 1949 m. gegužės 12 dieną gimė dukrelė Vincė Vaidevutė (būsima atkurtos Kovo 11-osios Lietuvos Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė); 1950 m spalio mėnesį Vincas Kauza Sibire žuvo. Valerija Kauzienė su dukrele grįžo į Lietuvą tik 1960 metais. Abu broliai Vytautas ir Rimantas Kauzos už Trispalvės vėliavos iškėlimą buvo kalinami lageriuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atgal