VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

03.24. Šiaurės vidurio Lietuvos švyturiui Linkuvos gimnazijai - 100 metų

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Pra­deda ju­bi­lie­ji­nius me­tus

Lin­ku­vos gim­na­zi­ja 2018-ai­siais švenčia 100 me­tų ju­bi­lie­jų. Šią su­kak­tį mo­kyk­la pa­si­tiks iš­gra­žė­ju­si – čia ne vie­ne­rius me­tus eta­pais vy­ko pro­jek­ti­nė­mis lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­ma mo­kyk­los re­konst­ruk­ci­ja. 

Lin­ku­vos gim­na­zi­ja

Pas­ku­ti­niai re­mon­to dar­bai se­na­ja­me mo­kyk­los pa­sta­te pla­nuo­ja­mi baig­ti spa­lį, o per moks­lei­vių ru­dens ato­sto­gas ti­ki­ma­si grą­žin­ti į at­nau­jin­tas kla­ses Lin­ku­vos spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je lai­ki­nai įkur­din­tus mo­ki­nius.

„Mums šie me­tai der­lin­gi pir­mo­kų, – džiau­gia­si gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vac­lo­vas Sta­pu­šai­tis. – Šie­met iš­lei­do­me 27 abi­tu­rien­tus, o su­lau­kė­me 40 pir­mo­kų, o bū­da­vo 25 – 30. Tai la­bai svar­bus moks­lei­vių prieau­gis žiū­rint į atei­tį“, – sa­kė še­šio­li­ka me­tų šiai gim­na­zi­jai va­do­vau­jan­tis V.Sta­pu­šai­tis.

Di­rek­to­rius pa­si­džiau­gė, kad jo va­do­va­vi­mo lai­ko­tar­piu Lin­ku­vos gim­na­zi­jai 2005-ai­siais bu­vo grą­žin­tas gim­na­zi­jos sta­tu­sas, pa­sta­tas at­nau­jin­tas ir su­re­mon­tuo­tas, pe­da­go­gų ko­lek­ty­vo dė­ka pa­siek­ta su moks­lei­vių ug­dy­mu su­si­ju­sių lai­mė­ji­mų.

Gimnazijoje vyko lietuvių kalbos savaitė „Jie garsino mūsų kraštą“, skirta Linkuvos gimnazijos 100-mečiui

Gim­na­zi­ja yra iš­lei­du­si 93 abi­tu­rien­tų lai­das.

Linkuvos gimnazija buvo tikras švietimo, kultūros ir talentų ugdymo švyturys. Ji puikiai veikia ir dabar. Gimnazija išugdė daug iškilių asmenybių, kurios įnešė svarų indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą, visuomeninį žmonių gyvenimą.

Kazimieras Ragulskis, vienas iš Linkuvos auklėtinių

„Lietuvos aido“ autorius Kazimieras Ragulskis gimė 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose, Pakruojo rajone. Inžinierius mechanikas, habil. dr., profesorius emeritas, Lietuvos MA narys.

Darbinė veikla: 1948 – 1952 – KPI dėstytojas ir pramonės darbuotojas, 1954 – 1963 – Lietuvos MA Energetikos ir elektrotechnikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, laboratorijos vadovas, 1963 – 1967 – tuometinės TSRS Metalo pjovimo staklių eksperimentinio mokslo tyrimo instituto Vilniaus filialo Kauno laboratorijos mokslinis vadovas, 1963 – 1967 – KPI Vibrotechnikos ir kovos su triukšmu laboratorijos mokslinis vadovas, nuo 1967 – Centrinės vibrotechnikos mokslinio tyrimo laboratorijos mokslinis vadovas, nuo 1975 – Mokslinio centro „Vibrotechnika“ mokslinis vadovas, 1992 – 1993 vyriausias mokslo darbuotojas.

Mokslinių interesų sritis – precizinė vibromechanika ir vibrotechnika. Apgynė technikos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją (1954), technikos mokslų daktaro (dabar habil. dr.) disertaciją mechaninių sistemų ant virpančio pagrindo dinamikos ir stabilumo klausimais (1963). TSRS MA (vėliau Rusijos MA) (1987) ir Lietuvos MA narys (1987), Tarptautinės informatizacijos akademijos akademikas (1995), VGTU (2002) ir Chmelnickio nacionalinio universiteto (Ukraina, 2006) garbės daktaras, Tarptautinės mokslinės visuomeninės sąjungos „IAIT“, asocijuotos su Jungtinių Tautų Visuomenės informavimo departamentu, narys (2011).

Redaktorius Liekis A. Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla, Vilnius, 2006

K. Ragulskis sukūrė naują mokslinę sritį taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką, kurios pagrindą sudaro netiesinių dinaminių virpančių bei banguojančių sistemų sukurti nauji ir išvystyti žinomi efektai bei savybės, jų pagrindu sukurti pricipiniai naujų sistemų sudarymo metodai, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslų rezultatų inžinierinei praktikai. Jie naudojami moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam bei ateities mokslui ir technikai. K. Ragulskis yra Vibrotechnikos mokslo centro, kuris tapo mokslo, išradybos ir inovacijų centru, sukūrėjas ir mokslinis vadovas. Sukurta originali precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla yra pelniusi pasaulinį pripažinimą.

Sukurtos originalios precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos sistemos, kurios rado efektyvų panaudojimą moksle, mašinų ir prietaisų pramonėje, aviacijoje ir kosminėje technikoje. Išrasti originalūs vibraciniai varikliai, stabilizatoriai, mechaniniai įtaisai ir jų pagrindu sukurtos naujais principais veikiančios precizinės sistemos (robotai, manipuliatoriai, vibraciniai technologiniai įrenginiai).

K.Ragulskio sūnus Lietuvos MA akademikas, profesorius, habil. dr. Minvydas Ragulskis

Vienas ar su bendraautoriais užpatentavo per 1750 išradimų, sukūrė per 100 inovacijų, paskelbė daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, išleido per 30 knygų bei monografijų.

Kaip mokslinis vadovas parengė apie 300 daktarų ir habilituotų daktarų, kurių disertacijos buvo itin vertinamos. Redagavo daugiau nei 160 mokslinių leidinių, buvo daugelio mokslinių darbų vyr. redaktorius.

Už įžymius mokslo ir išradybos pasiekimus bei inovacijų sukūrimą pelnė apie 100 įvairių premijų bei apdovanojimų. Apie jo mokslo darbus ir mokslinę mokyklą sukurti dokumentiniai trumpametražiai filmai, spausdinti populiarūs straipsniai vedančiuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose, laikraščiuose bei išleistos knygos: „Vibroengineering“ („Virpesių mechanika ir technika“, Science and Arts of Lithuania, Book 19, Vilnius, 1998), „Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla“ (Science and Arts of Lithuania, 60 knyga, Vilnius, 2006), „Precizionaja vibromechanika i vibrotechnika. Naučnaja škola K. M. Ragulskisa“ (rusų k., Kliujev V. V., Maskva, 2012), „Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese“ (Kaunas, 2014), „Development of Vibroengineering in Lithuania“ (Kaunas, 2016), „Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos“ (Stonys J., Kaunas, 2016) ir kt.

Be mokslo, kaip Lietuvos patriotas okupacijos metais ir Nepriklausomoje Lietuvoje paskelbė keliasdešimt reikšmingų straipsnių bei daug kartų pasisakė Lietuvos mokslo, pramonės, politikos ir visuomenės vystymo klausimais. Aktyviai prisidėjo prie Lietuvos vystymo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Kėlė būtinumą vykdyti esmines konkrečias reformas, kad Lietuvoje sudaryti sąlygas išauginti pasaulinio lygio žvaigždes moksle ir kitose srityse (mene, sporte, kultūroje ir kitur).

Pagal pasiektus rezultatus moksle, išradyboje, inovacijų kūrime, mokslininkų ruošime kai kas K. Ragulskį laiko rekordininku ne tik Lietuvoje. Tačiau jis su gailesčiu konstatuoja, kad jam žymiai daugiau pasiekti sutrukdė kai kurios gyvenimo priežastys:

- Viena iš tokių priežasčių tai šeimos per silpnas ekonominis lygis bei karų ir okupacijų laikotarpis. Nuo priešmokyklinio amžiaus teko dirbti žemės ūkio ir kitus darbus. Tai trukdė mokytis ir kurti laikotarpyje net iki disertacijų gynimo;

- Be to, jis nuo paskutiniųjų gimnazijos 1944 m. iki 1972 m. gyveno baimėje dėl to, kad didelėje paslaptyje turėjo laikyti savo „biografijos kai kuriuos trūkumus okupacinės valdžios atžvilgiu“. Ypač sukrėsdavo pavojai, kad gali būti atskleisti tie biografijos trūkumai dėl mokslo tęsimo gimnazijoje, stojimo į aukštąją mokyklą trukdymai, stojimo aspirantūron problemos ir kita. 1972 m. pradžioje K. Ragulskis buvo išstatytas kandidatu rinkimuose į Lietuvos MA akademikus. Poros jo mokinių technikos mokslų kandidatų pavydas neatlaikė. Jie atkapstė biografijos „trūkumus“ ir prirašė skundų tikslu sužlugdyti K. Ragulskį ar bent nušalinti nuo mokslinio darbo. Tai kaip baisus sprogimas sukrėtė jį. Tačiau ypač pastarojo dešimtmečio K. Ragulskio pasiekimai moksle buvo aukštai vertinami Lietuvos valdžios instancijų, kas „biografijos trūkumus“ nublukino.

K. Ragulskis džiaugiasi savo gyvenime sutikęs kaip taisyklė daugiausia gerus žmones. Ypač nepaprastai dėkingas asmenims, kurie jam suteikė neįkainuojamas dovanas, kurių dėka pavyko apeiti didžiulius stabdžius jo mokymosi ir mokslinio darbo eigoje. K. Ragulskio stropumas ir griežtumas darbe kai kurių pavienių mokinių – mokslininkų buvo klaidingai suprastas. Tikslas - K. Ragulskį nušalinti nuo mokslinio darbo.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, laikinai buvo sutrikęs mokslinio darbo finansavimas. Įvyko antras sprogimas: K. Ragulskis buvo nušalintas nuo mokslinio vadovo pareigų, nuo vibrotechnikoje sukurtos geros eksperimentinės mokslinės bazės (tikslu dalinai pasisavinti bei pusvelčiui privatizuoti) ir tuo būdu buvo sužlugdyta jo išradybinė veikla, jis buvo nušalintas nuo mokslininkų ruošimo ir išgyvendintas pensijon. Tačiau jis pagal galimybes vykdo kūrybinę veiklą: atlieka tyrimus, dalyvauja mokslinių darbų leidyboje, tarptautinėse konferencijose (pavyzdžiui, paskutiniais 2017 m. paskelbė 5 mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, 3 straipsnius apie būtinybę Lietuvoje esminiai reformuoti mokymo ir mokslinio darbo vykdymą).

Moto: Viskas moksle, gamtoje, techninėse sistemose, žmonijos gyvenime virpa ir banguoja, o tai sukelia šviesias svajones ir neribotas galimybes mokslinei kūrybai.

Atgal