VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

03.11. Lietuvos antrojo šimtmečio problemos

Vaclovas Vokus

Ir gėris, ir blogis šalia,

Tai mūsų sąžinės dalis.

Kokia valdžia bus valdžioje,

Tautos likimas priklausys.

Švenčiant įžymią mūsų tautos – valstybės atkūrimo šventę, belieka tik džiaugtis valdžios organizuotais spalvingais renginiais. Bet menkas džiaugsmas šalia jų, netekus vieno milijono jaunų žmonių.

Vaclovas Volkus

Jau prieš du tūkstančius metų, t.y. Romos imperijos laikais, valdantysis elitas panašiais masiniais renginiais užliūliuodavo skurstančiuosius užguitus žmones, tuo juos atitraukdamas nuo pavojingų valdžiai išsišokimų. Tokia yra žmonijos amžių tiesa, ji naujomis, rafinuotomis, ištobulintomis formomis išliko iki mūsų dienų.

Toli neikime. Ne išimtis ir Lietuva. Po 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo, gal dėl valdančiųjų kompetencijos stokos, nesąžiningumo ir gobšumo pablogėjus valdomųjų gyvenimui, prasidėjo nepatenkintų bruzdėjimas, peticijų valdžiai rašymas. Valdžiai neįsiklausius į žmonių priekaištus, prasidėjo kelių blokavimai. Prie Seimo rūmų mitingai. Valdžia atsakė represijomis. Tokiomis neramumų sąlygomis Kėdainiuose atsirado turtingas verslininkas Viktoras Uspaskich, pasiskelbęs tautos „gelbėtoju“. Kėdainiai tampa „gelbėtojo“ įkurtos partijos štabu, su kasmetiniais, tūkstantiniais mitingais – ledų šventėmis, fejerverkais, maskviečių atlikėjų meno programomis. Nereikėjo ilgai laukti – Kėdainių valdžią užvaldė jo partijos atstovai, o „gelbėtojas“ tapo Seimo nariu, ūkio ministru, o vėliau ir europarlamentaru.  Tiesa, gelbėtojas turėjo ir nesusipratimų. Po 10 metų teisėsaugos triūso, teismo apkaltinas negerais dalykais ir teismo nubaustas 4 metams laisvės atėmimo, kitas, aukštesnis, teismas panaikino pirmojo nuosprendį ir nubaudė europarlamentarą Viktorą Uspaskich jo mėnesinės algos dydžio bausme. Šiandieną „gelbėtojas“, atvykęs iš Briuselio, lankosi televizijoj, Kėdainiuose ir skelbia – reabilituos Darbo partiją ir jos remiamas vėl taps Seimo nariu, o gal kuo ir daugiau...

Po 1990 metų nepriklausomybės atkūrimo iš pirmojo šimtmečio  paveldėta ne tik buvusių įmonių, bet ir ministerijų – komitetų  visa buvusi vadovaujančių partinio lojalumo kadrų parinkimo praktika. Pusę šimto metų komunistų partijos ideologų ugdyta nomenklatūra in korpore (t.y. vienos politinės bendruomenės įjungimas -  perleidimas kitai bendruomenei), o jos būdai gali būti įvairūs. Matomai, dėl tos priežasties In korpore atsidūrus valdžioje, net po 28 nepriklausomo gyvenimo metų velkamės 28 Europos Sąjungos valstybių gale – nusigyvenome.

Ką nedelsiant reikėjo daryti, ant senų pamatų nestatyti

Atgimstančio krašto rytojų.

Sužalota dora ir tiesa, ant senų pamatų užkelta,

Skursta ant „Trojos arklio“ kojų.

Ką mato ir sako eiliniai žmonės, kuriantys materialines vertybes: Seimo nariai, valstybės tarnautojai atitrūkę nuo žmonių, nemato, neišklauso, nesigilina i jų problemas, arogantiški, veidmainio meilę žmogui rodantys tik prieš rinkimus, kad teismai baudžia tik vištvagius. Stambūs niekšai, išvogdami mūsų kuriamą turtą, teismuose išsisukę, rodo špygą, „V. Uspaskicho atvejis“. Teisėjų ruošta ir garsinta teismų reforma baigėsi jų kėdžių perstumdymu, pareikalavusiu papildomų lėšų ir ponams teisėjams važinėti kelių dešimčių lengvųjų automobilių. Eilinis žmogus tos „teismo reformos“ nepastebi.

Dažniausiai blogį lydi sąrašinių partijų išrinkti į Seimą žmonės, atstovaujantys savo partijų – klanų neskaidrius interesus, apie tai žiniasklaidoje yra pasisakiusi buvusi Darbo partijos narė ir ministrė Virginija Baltraitienė: „Kokie jie veidmainiai žmonės yra aukščiausiuose postuose“, „nenoriu būti tapatinama su aferistais, vagimis ir korumpuotais“. Žmonių nuomone, tokiems ne vieta ne tik Seime, bet ir atsakingose valdžios struktūrose.

Tokių ir panašių valstybės veikėjų tyrimai „užsitęsia“. Pvz. Liberalų partijos  lyderis Eg. Masiulis  už 106 tūkstančių gautą eurų kyšį iš vienos stambios UAB  pažadėjo, kad Seimas priims jai palankų sprendimą. Tokį patį pažadą vienai UAB už 8 tūkstančių 700 eurų gautą kyšį pažadėjo ir tos partijos valdybos narys S. Gustaitis. Sunkiai skinasi kelią Darbo partijos lyderio Vytauto Gabšio baudžiamosios bylos tyrimas  dėl 27 tūkstančių 500  gauto kyšio iš vienos UAB už pažadėtą jai palankų sprendimą Seime.  Dar sunkiau sprendžiasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų baudžiamoji byla pagal nusikalstamo poveikio požymius Baisu, kada oligarchų interesai susipina su valstybės interesais. Vyksta Visagino atominės elektrinės vadovo teismas  elektrinės uždarymo byloje dėl joje esančio  turto grobstymo ir iššvaistymo.

Sutinkant antrąjį Lietuvos atkūrimo šimtmetį, vis dar neapsivaloma nuo praėjusio šimtmečio 1940-90 metų okupantų talkininkų Ir jų užsilikusių tarnų teisėsaugoje – teismuose, valstybės valdymo organuose, ūkinėse struktūrose, kurie su pažeista morale, ištautėję, su persidažiusiomis partijos spalvomis už Judo grašį keliaklupsčiauja prieš globalistų ideologiją, kuri niekina valstybę, tautą, jos istorinį ir kultūrinį paveldą.  Suįžūlėję tautos paveldo niekintojai, kaip kultūros ministrė, jos pavaduotoja nesiskaito su Seimo priimta rezoliucija, kad Vilniuje, prestižinėje Lukiškių aikštėje turi stovėti lietuvių laisvės kovų dalyvių simbolis – Vyčio paminklas. Ministerijos globalistės, susisuokę su liberalu Vilniaus miesto meru R. Šimašiumi, nubraukė jau įdėtas tūkstantines lėšas -  pradėjo Lukiškių aikštės perplanavimo darbus  vietoj Vyčio  paminklo  išruošti partizanų bunkerį primenantį paminklą.  1918 metų Lietuvos valstybės atkūrimo akto signatarai puoselėjo mintį Vilniuje ant Tauro kalno pastatyti lietuvybės žiburį – Tautos namus. Tie patys lietuviškos dvasios niekintojai, nežinantys, kas jie esą, ant Tauro kalno nutarė statyti Nacionalinę koncertų salę, patriarchui Jonui Basanavičiui pastatyti paminklą Vilniuje neatsirado vietos. Ponas Vilniaus meras nesutiko leisti švenčių proga suvažiavusiam lietuviškam jaunimui pražygiuoti Gedimino prospektu. Septyni Seimo nariai socialdemokratai paruošė įstatymo projektą kai kuriose Lietuvos savivaldybėse įteisinti dvikalbystę - lenkų kalbą., t. y. 1569 metų lenkų – lietuvių Unijos tąsa - skaldyti ir lenkinti Lietuvą. Pilietis, atsidūręs tuose rajonuose, neturės galimybės bendrauti su vietiniais Konstitucijos reglamentuota valstybine lietuvių kalba. Tiems Seimo nariams, lenkų pataikūnams, telieka priminti Lenkijos prezidento A. Dudos inauguracijos metu pasakytą kalbą. Kreipdamasis į Lenkijos valstybėje gyvenančius tautinių mažumų piliečius – vokiečius, ukrainiečius ir kitus, priminė: „Jie pirmoje eilėje turi gerai mokėti lenkų kalbą“. Bravo, Prezidente. Įsiklausykite, Lietuvos Seimo istorijos ir literatūros neišmanėliai, nesuvokiantys, kad valstybė gali kurtis ir stiprėti tik ant kultūros ir kalbos pamatų. Didelė įvairių frakcijų Seimo narių grupė, pastebėjusi, kad LRT, išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų skirtų 40 milijonų, tampa labai primityvi propagandos priemonė, užvaldanti valstybę, veikia viena kryptimi, propaguoja globalinę ideologiją amžinų lietuvių tautos kultūros vertybių sąskaita. Vengia esminės valdžios kritikos ir kitaip galvojančių žmonių nuomonės. Žiūrovas nemato įžymių lietuvių kultūros švietimo veikėjų dvasinio portreto. Vos tik Seimo komisijai pasidomėjus LRT ūkine finansine veikla, išlindo LRT komisijos pataikavimas direktoriui,  ponui A. Siaurusevičiui, kuris pripažino nežinantis, kad vietoj jam priklausančių 2881 euro LRT komisija atlyginimą padidino iki 4270 eurų.

Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento viename iš šešių pataisos darbų kolonijų Pravieniškių skyriuje buhalterės pareigose dirbanti Rasa Kazėnienė, neapsikentusi vadovybės piktnaudžiavimo, ryžosi prabilti. Pasitvirtinę faktai pasiekė socialdemokratų kuruojamą Teisingumo ministeriją. Audito vyniojamas kamuolys nustatė korupcijos požymių vieno viceministro veikloje. Pastarasis atsistatydino. Ministrė Milda Vainiūtė suprato savo neveiklumą ir taip pat atsistatydino. Korupcijos mazgo kamuolys tik pradeda vyniotis.

Ta lyg tai ir atsitiktinai sutapusia Lietuvos atkurtos nepriklausomybės antrojo šimtmečio proga Europos Sąjungos žinioje esanti tyrimų organizacija „Eurobarometras“ organizavo Europos Sąjungos gyventojų apklausą, kuri paskelbė apklausos rezultatus, kad net 70 proc. Lietuvos gyventojų patenkinti savo gyvenimu. Lenkijoj tokių yra 85 proc., Estijoj – 81 proc., Latvijoj – 70 proc., Danijoj net 97 proc.  O ką kalba faktai toje lietuvių 70 proc. gyvenimu patenkintų šalyje, kur esame lyderiai savižudybių, išgerto alkoholio kiekiu, pagal sunkių nusikaltimų skaičių Europos Sąjungoje, kur kas trečias žmogus laviruoja ties skurdo riba, šalyje, iš kurios kasmet emigruoja 40 – 50 tūkstančių žmonių, kurioje mažiausios senatvės pensijos, žmonių atlyginimai, socialinės išmokos. O kokie privalumai – tai laisvas žmonių ir prekių judėjimas, taika tarp valstybių, studentų mainų programa. Tai atskleidė „Eurobarometro“ įvykdyta apklausa. Tikėkite netikėkite – tai vieša žiniasklaidos skelbiama statistika., kuri prieinama visoje Europos Sąjungoje.

Su tokiais džiaugsmais ir rūpesčiais sutinkame Lietuvos valstybės atkūrimo antrąjį šimtmetį.

Atgal