VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

01.23. Galina Starovoitova: sušaudyta demokratijos

Prof. Ona Voverienė

Aušra Rusijoje

Ji yra  kilnus riteriškumo pavyzdys tai Rusijai, kurios gimimas dar tik prasideda, Rusijai, kurioje teisingumas, teisė, tvarka ir sąžiningumas taps vertybėmis… Mes turime viltį, kad tiesa ir teisingumas Rusijoje nugalės.

Margaret Tečer, 2003

1998 m. lapkričio 20 d. Rusijoje nuaidėję šūviai į Galiną Starovoitovą – buvo šūviai į demokratiją. Jos nuosekliausiai ir aistringiausiai siekė ši Rusijos žymiausia politikė, Andrėjaus Sacharovo mokinė, savo vizijose mačiusi Rusiją laisvą ir demokratišką. Tą dieną demokratija Rusijoje buvo sušaudyta ilgam. Gal šimtmečiams. O gal ir amžinai.

Galina Starovoitova 

Vladimiro Putino diktatūra ir vėl į Rusiją sugrąžintas administracinis komandinis režimas – tai istorinis Rusijos kelias, pramintas Ivano Rūsčiojo ir jo opričninos, Petro I ir jo  rafinuotų savo žiaurumu represinių struktūrų, Lenino – ČK ir Stalino – NKVD.

Gal demokratija Rusijoje iš viso neįmanoma, apie ką liudija dabartinės jau sunkiai suskaičiuojamos, jos naiviai siekiančiųjų smurtinės žūtys? Rusai, tūkstančius metų įpratę prie fizinės ir dvasinės vergijos, prie “tvirtos rankos”, jos galią sustiprinant minėtomis represinėmis struktūromis, kurių svarbiausias veiklos metodas – smurtas, teroras ir žudymai kitaip manančių. Rusai kitokio gyvenimo ir nematė. Dauguma – ir nenori, apie ką liudija aukšti V. Putino reitingai.

Vergija nužmogina asmenį, užmigdo jo valią, laisvės siekį, sunaikina jo žmogiškąjį orumą ir garbę, prievartą iškelia į vertybių lygmenį, žmogų pažemina taip, kad jis net ir neįsivaizduoja savo gyvenimo be prievartos. Rašytojas Levas Tolstojus, genialus rusiškos dvasios žinovas, savo laiku ją apibūdino taip: “Žmonės, išaugę prievarta paremtoje santvarkoje, jau neklausia, ar gerai yra naudoti prievartą, jėgą, o tvirtai tiki, kad be prievartos jie jau  negali gyventi”. Tai – kalinio psichologija.

Dėl to Galina Starovoitova, propagavusi kitokio gyvenimo, gyvenimo be prievartos perspektyvą ir buvo žiauriai nužudyta. Kaip “neteisingai” mąstanti. Su ja buvo nužudyta ir demokratijos Rusijoje aušra.

Galina Starovoitova Rusijos istorijoje ir politikoje pagal savo atliktą vaidmenį joje, ko gero, antra – po Jekaterinos II. Tik jų vaidmenys – skirtingi. Jekaterina II iki neregėtų aukštumų iškėlė vergijos Rusijoje santvarką, Galina Starovoitova – vadavimąsi iš tos fizinės žmonių ir dvasinės  vergijos. Ir viena, ir kita istorinių aplinkybių dėka tapo pasaulinio lygmens politikėmis. Tik Jekaterina II savo  Rusijos karine jėga prieš išorės priešus ir smurtu bei rimbo jėga prieš savo piliečius; o Galina Starovoitova – nuosekliu ir atkakliu siekimu Rusijos politiką “daryti švariomis rankomis” (ne kruvinomis). Ji buvo ištikima A.Sacharovo idėjų pasekėja, stengėsi jas įgyvendinti Rusijos politikoje ir valdyme. Neabejoju, kad Galinos Starovoitovos vardas Rusijos istorijoje išliks šimtmečiams, kaip demokratijos siekio sinonimas ir šviečianti daugelio Rusijos inteligentų vilties žvaigždė.

Galina Starovoitova gimė 1946 m. gegužės 17 d. Čeliabinske, technikos mokslų profesoriaus Vasilijaus Starovoitovo ir Rimos Starovoitovos šeimoje. 1948 metais Starovoitovai persikėlė gyventi į Leningradą. Čia gimė jų antroji dukra Olga.

Galina 1964 m. baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Leningrado karinį mechanikos institutą, kuris tada garsėjo žymiais jo absolventais (tarp jų buvo ir mano disertacijos vadovas akademikas A.V.Sokolovas). Tačiau, kai 1966 metais Leningrado universitete buvo įkurtas Psichologijos fakultetas, Galina nedvejodama ryžosi dalyvauti didžiuliame stojamųjų egzaminų į šį fakultetą konkurse ir jį įveikusi įstojo į Psichologijos fakultetą. Jį sėkmingai baigusi tęsė studijas Mokslų Akademijos aspirantūroje. Apgynusi psichologijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją keletą metų dirbo psichologe įvairiose Leningrado gamyklose sociologe ir tyrinėjo žmogaus ilgaamžiškumo problemas. 1970-1980 metais dalyvavo keliose mokslinio tyrimo ekspedicijose, tiriant žmonių ilgaamžiškumo fenomeną Abchazijoje ir Kalnų Karabache.

1987 m. kartu su šeima – vyru Michailu ir sūnumi Platonu persikėlė gyventi į Maskvą. Kai 1988 m. Armėnijoje įvyko didysis žemės drebėjimas, Galina Starovoitova, turėjusi Armėnijoje daug draugų ir bendraminčių, priėmė tai, kaip asmeninę dramą ir viena pirmųjų atvyko į Armėniją, siekdama padėti armėnams, blogiausi atveju – paguosti ir moraliai sustiprinti nelaimėje. Dėkingi armėnai 1989 m. gegužės 14 d. vykusiuose rinkimuose į Rusijos Valstybės Dūmą kandidate į deputates iškėlė Galiną Starovoitovą. Jie tikėjosi atradę energingą ir įtakingą savo interesų gynėją ir ištikimą armėnų tautos draugę. Laimėjusi rinkimus į Rusijos Valstybės Dūmą, Galina Starovoitova džiaugėsi sutikusi ir susipažinusi su akademiku Andrėjumi Sacharovu ir jo žmona Jelena Bonner, labai vertino ir brangino jų draugystę, įstojo į Žmogaus teisių gynimo Helsinkio grupę, artimai bendradarbiavo su dar tuo metu silpna Demokratijos Rusijos partija.

Kai 1991 metais Rusijos prezidentu tapo Borisas Jelcinas, jis Galiną Starovoitovą pakvietė tapti jo patarėja tarptautiniais klausimais. Jam atsistatydinus, Galina Starovoitova, jau pagarsėjusi savo demokratinėmis ir humanistinėmis nuostatomis, gavo daugybę pasiūlymų dėstyti Rusijos universitetuose.

1995 m. Galina Starovoitova buvo antrą kartą išrinkta į Rusijos Valstybės Dūmą. Šį kartą jau savų, Peterburgo rinkėjų. Ji labai aktyviai dalyvavo daugelyje tarptautinių renginių – konferencijų, simpoziumų, diskusijų, tapo žinoma visame pasaulyje politike, susipažino ir labai gražiai bendravo su to meto pasaulio didžiaisiais Margaret Tetčer, J. Širaku, H. Kisindžeriu, Lechu Valensa, V.Havelu. K. Akino, Madlena Olbrait ir kitais. 1995 metais už sociologinius jos tyrimus jai buvo suteiktas JAV Brauno universiteto garbės daktaro vardas. 1997 m. Galina Starovoitova lankėsi Vilniuje, susitiko su Lietuvos dainuojančios revoliucijos architektu ir vadovu prof. Vytautu Landsbergiu, kitais Seimo nariais.  Žymioji Rusijos politikė su lietuviais atrado gražų dvasinį ryšį, išvyko iš Vilniaus, atradusi čia bendraminčių ir tikėjosi – bendražygių Rusijos žmonių kovoje už demokratiją.

Žinia apie niekšingą Galinos Starovoitovos nužudymą apskriejo visą pasaulį. Ypač jautriai į tą žinią reagavo  kita žymiausia pasaulio politikė moteris Margaret Tetčer. Laiške Galinos Starovoitovos seseriai Olgai ji rašė: “Galina Starovoitova buvo viena iš pačių drąsiausių žmonių, kuriuos man kada teko sutikti. Ji turėjo savybių, kurios galėjo padėti Rusijai persikelti iš juodų totalitarizmo šešėlių į šviesų laisvės pasaulį. Aš neabejoju, kad kaip tik dėl šių savybių žmonės iš tamsos – tie, kurie neša baimę, melą ir korupciją – ir nusprendė, kad jai gyventi neleistina. Galinos nužudymas niekada nebus užmirštas. Ji yra kilnaus riteriškumo pavyzdys tai Rusijai, kurioje teisingumas, teisė, tvarka ir sąžiningumas taps vertybėmis. Šokiruoja tai, kad iki šiol nusikaltimas ir jo vykdytojai neišaiškinti. Dauguma mūsų mano, kad objektyvus ir patikimas bylos tyrimas ir pasmerkimas tų, kurie nužudė Galiną – tai fundamentalus Rusijos valstybingumo patikrinimas. Mes turime viltį, kad tiesa ir teisingumas Rusijoje nugalės” (Margaret Tečer. Piatj let bez nejo, 1 – s nej – Sankt Peterburgas, 2003, p. 7).

Prof. Vytautas Landsbergis, irgi kaip ir M. Tečer, sukrėstas Galinos Starovoitovos nužudymo, tada rašė: “Galina Starovoitova buvo viena iš Rusijos demokratų, kurie buvo ir liko nuosekliais Rusijos atgimimo rėmėjais, gynusiais žmogaus teises, viešumą ir demokratiją. Ji nepabijojo paprieštarauti komunistams ir fašistams, kvietė žmones į mitingus remti Lietuvą tada, kai mūsų demokratija ir nepriklausomybė buvo pavojuje (Ten pat).

Žingsnis po žingsnio, puslapis po puslapio per artimųjų, pažįstamų ir kolegų atsiminimus, iškyla Galinos Starovoitovos didingas ir labai žmogiškas mokslininkės ir politikės dvasinis portretas, keliantis pagarbą ir susižavėjimą.

Jos tėvas prof. Vasilijus Starovoitovas prisimena ją, drąsią teisingumo ieškotoją, kurią jis visados perspėdavo: “Galia, būk atsargi…” Jo žodžiais, “Galinos tikslas buvo padaryti Rusiją laisvesne ir civilizuota” (Ten pat ).

Laikraščio ”Moskovskije novosti” žurnalistė Jevgenija Albac pasakojo, kad Galina Starovoitova dvi savaites prieš jos nužudymą guodėsi, kad kažkas jai skambinęs į namus ir grasinęs susidoroti. Kai tai įvyko prie pat jos buto Peterburge durų, žurnalistė patyrė šoką. Ir ji žinojo už ką buvo nužudyta Galina Starovoitova – už drąsų kalbėjimą Rusijos Dūmoje. Paskutinė jos kalba prieš nužudymą buvo prieš antisemitą Makašovą, kuris Rusijos Dūmoje piktai ir pagiežingai kalbėjo, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti žydai.

Ji buvo energinga, emocionali, garsiai kalbėjo, buvo kupina įvairiausių idėjų. Kai Galina Starovoitova užeidavo į redakciją, visi atsistodavo. Žurnalistai ją vadino pasaulio prezidente. (Ten pat, p, 11).

Olegas Basilašvilis, žymus Rusijos aktorius, Dūmos deputatas, tvirtai ir ryžtingai teigia, kad išėjus Galinai Starovoitovai Rusijos politikoje nutrūko moralios, sacharoviškos politikos gija. Įdomu, kad šios politikės nužudymo interpretacijose, skambėjo tos pačios gaidos – orveliškos gyvulių ūkio komedijos. Kaip ir mūsų postmodernistinėje Lietuvoje – kai balta vadinama juoda, kai blogis – gėriu, kai melas – tiesa, po jos nužudymo, Rusijoje atsirado žmonių, kurie garsiai rėkavo ir net plakatus kabino su užrašais: “Demokratai – moters žudikai” (ten pat, p. 13).

Kaip tik Olegas Basilašvilis ir atskleidė paslaptį, kad Galina Starovoitova buvo B. Jelcino atleista iš jo patarėjos tarptautinės politikos klausimais pareigų, kaip tik tuo metu, kai jis pradėjo šlykštų kruviną karą prieš Čečėniją. Galina Starovoitova kategoriškai tam priešinosi, sakydama: “Čečėnija – tai inteligentų kraštas, kiekvienas čečėnas – inteligentiškos dvasios, ir karas Čečėnijoje baigsis tik tada, kai užmušite paskutinį čečėną. Jiems garbė – svarbiausias dalykas” (Ten pat, p. 17).

Tokią pat nuomonę apie čečėnus ir aš girdėjau iš Čečėnijoje buvusių mūsų Seimo garbingiausių žmonių – Seimo narės Romualdos Hofertienės ir šviesaus atminimo Romualdo Ozolo. Galina Starovoitova po šito pokalbio su B. Jelcinu buvo atleista. Karas Čečėnijoje pradėtas. Visi šviesiausi čečėnai išžudyti. Ir ne tik Čečėnijoje – keliasdešimt tūkstančių.  Čečėnijoje  buvo pakartotas tas pats žudymo scenarijus, kaip ir Lietuvoje pokaryje.

Kodėl jos tokia zoologine neapykanta nekentė Dūmos vilkai? Kai tik Galina Starovoitova išeidavo į Dūmos tribūną, kai kurie iš tų vilkų staugte staugdavo, pasirengę dantimis jai perplėšti arterijas ar gerklę. Dėl to, kad ji niekad nevengė sakyti tiesos dėl Dūmos deputatų viešo papirkinėjimo ir jų parsidavinėjimo – kartą ar du kartus per mėnesį – dovanos, nemokami pasivažinėjimai Dūmos automobiliais, kitokios visokios privilegijos, nemokamos sanatorijos, visokiausios linksmybės, jau nekalbant apie begalines galimybes piktnaudžiauti savo valdžia. Ji savo tiesiu kalbėjimu buvo ašaka daugeliui niekdarių Dūmoje. Ir ją norėjo išrauti. Deja, mūsų Seimuose per 27 metus neatsirado tokio drąsuolio, kuris rizikuotų kalbėti tiesą apie mūsų  korumpuotus politikus. O jų buvo. Ir gana daug. Net eiliniam žmogui gerai matomų...

Beje, kaip vėliau išaiškėjo, Galinos Starovoitovas nužudymo užsakovas buvo vienas iš Dūmos vilkų – Rusijos liberalų demokratų frakcijos narys Michailas Gluščenka. Sank Peterburgo miesto teisme liudytojas, buvęs apsaugos įmonės “Šventasis kunigaikštis Aleksandras Neviškis” darbuotojas L. Saikinas teigė, kad 1998 metų vasarą tiesioginio viršininko Sergiejaus Misulino nurodymu jis sekė G. Starovoitovą. Klausėsi jos pokalbių telefonu, taip pat ieškojo pozicijos snaiperiui ant stogo namo, priešais G.Starovoitovos namą. Liudytojas pranešė, kad S.Misulinui nurodymus duodavo Jurijus Kolčinas, o pastarajam Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Rusijos liberalų demokratų  partijos, kuriai vadovauja Vladimiras Žirinovskis, frakcijos narys Michailas Gluščenka (G. Starovoitovos nužudymo užsakovu liudytojas nurodė buvusį Dūmos deputatą  //Lietuvos aidas. – 2004, liep.9, p. 6).

Jegoras Gaidaras savo kolegę Galiną Starovoitovą charakterizavo kaip drąsią, bebaimę komunistinės sistemos, nacizmo ir šovinizmo, plačiai tuo metu plintančių Rusijos visuomenėje, kritikę, ryškią asmenybę, puikią oratorę ir bekompromisinę politikę, kuria tikėjo žmonės. Tvirta

Demokratė ir savo tėvynės patriotė, ji darė viską, kad Rusija taptų normalia civilizuota šalimi (Ten pat, p.24).

Labai šiltai apie Galiną Starovoitovą kalbėjo Michailas Gorbačiovas. Jo nuomone, Galina Starovoitova buvo aiškiai provakarietiškos orientacijos politikė, garbinga ir principinga, puikaus išsilavinimo. Jos nužudymas – tai iššūkis visai Rusijos visuomenei ir ypač ją valdantiesiems. Jeigu jos nužudymo užsakovai nebus išaiškinti šiandien, Galinos Starovoitovos likimas gali ištikti dabar valdžioje esančius rytoj (ten pat, p. 25).

Borisas Jelcinas ypač akcentavo Galinos Starovoitovos vaidmenį, siekiant Rusiją nukreipti į demokratinės raidos kelią ir plėtojant naująjį Rusijos federalizmą. Jo nuomone, Galina Starovoitova – ne eilinė Rusijos istorijos asmenybė, išliksianti jos istorijoje kaip tvirčiausia ir nuosekliausia demokratijos gynėja, ištikima demokratijos principams. (Voverienė O. Galina Starovoitova – “kilnaus riteriškumo pavyzdys Rusijai // Lietuvos aidas- 2004, bal. 13, p. 6).

Valerija Novodvorskaja pabrėžė išskirtinį Galinos Starovoitovos drąsą, ginant žmoniškumą ir teisybę. Kai reikėjo pasirašyti peticiją, smerkiančią M. Gorbačiovą už Sausio 13-osios tragedijos organizavimą Vilniuje,  reikalaujant jo atstatydinimo, net daugelis disidentų šitos peticijos nepasirašė.   O kai Valerija, įteikusi tą peticiją Rusijos Valstybės Dūmai, keliems mėnesiams buvo uždaryta į Lefortovo kalėjimą, vienintelė Galina Starovoitova ją gynė ir reikalvo iš kalėjimo kuo greičiausiai paleisti.

Galina Starovoitova, valingas ir stiprus žmogus, kaip sakė jos kolega Anatolijus Čiubaisas, “pati save sukūrusi”, man visada buvo šalia Margaret Tečer, Indiros Gandi, Korason Akino, dabar jau ir šalia mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės – pasaulio žymiausių politikių moterų, o Rusijos istorijoje – viena įžymiausių istorinių asmenybių. Manau, kad prie jos Asmenybės dar bus grįžtama ne kartą ir Lietuvoje, ir pasaulyje. O Rusijoje, matyt, negreitai.

 

Atgal