VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

12.12. Dešimtmečio įpareigojimo aitvarai

Julius Norkevičius

Nedideliame eglių, pušų, ąžuolų, kitų medžių miškelyje slepiasi senos Tučių kapinaitės. Čia prie vartelių tautotyrininkus, jų svečius, besirenkančius į jubiliejinę metų sueigą, pasitiko Nevarėnų parapijos klebonas Aloyzas Žygaitis. Kiekvieną pasveikino, apdovanojo malonia šypsena.

– Senuosius kapelius esame gavę kaip paveldą iš anksčiau čia gyvenusių. Norim juos išsaugoti ateinančioms kartoms. Todėl jie turi būti lankomi, – Tado Daugirdo premijos laureatė Elena Mažeikienė paaiškino, kodėl susirinkimas pradedamas čia.

Yra ir kitas svarbus argumentas. Telšių skyriaus tautotyrininkai kapeliuose pastatytais kukliais kryžiais paženklino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, lietuvių krikšto šešių šimtų metų jubiliejų, Šeimos metus, artėjantį Lietuvos valstybės šimtmetį. Ne vien svarbių švenčių proga tautotyrininkai senosiose kapinaitėse iškabina gražią ar kuklią koplytėlę. Viena net atkeliavo iš Airijos.

Naujai pastatytų kryžių, koplytėlių pašventinimas ilgai neužsitęsė. Visi darniu pulkeliu patraukė į gražiai sutvarkytą nebe pirmos kartos senųjų Mažeikų trobą, virtusią skyriaus pirmininkės Janinos Jankauskienės protėvių, senelių buities muziejumi. Čia kuklūs seni baldeliai, vygė su miegančiu vaikučiu, apyvokos daiktai, indai, įvairūs rykai  skleidžia gilią praeitį. Net ir maldaknygės, knygos. Nūdieną primena talpi lentyna, kuriai patikėti šeimos, Tėvynės pažinimo draugijos Telšių skyriaus pelnyti diplomai, Garbės ir Pagyrimo raštai.

Susirinkimas – šventė prasidėjo šeimininkių virtu šiupiniu bei kitu žemaitiško paveldo patiekalų skanavimu. Visa tai netrukdė lietis prisiminimams, prasmingų darbų apžvalgai.

– Paskutines dienas skaičiuojantis lapkritis man primena prieš dešimt metų gautą įpareigojimą – vadovuti Tėvynės pažinimo draugijos Telšių skyriui, – lyriškai pradėjo darbų apžvalgą pirmininkė Janina Jankauskienė.

Pradžios lyrinė nuotaika nedingo per visą ilgą popietę – nuo vidudienio iki pirmųjų sutemų, vardijant prasmingus darbus, keliaujant prisiminimų takais. O per dešimtmetį šis Draugijos skyrius tautotyroje paliko ryškią brydę: susirinkus yra ką prisiminti.

Telšių skyriui priklauso septyniolika tautotyrininkų. Antra tiek yra jiems prijaučiančių. Tarp jų nemažai jaunimo. Šis kūrybingas pulkelis išsibarstęs beveik po visą Žemaitiją. Vieni pluša Plungėje, Telšiuose, kiti Rudaičiuose, Nevarėnuose, Mitkaičiuose, Klaipėdoje, Telšiuose... Todėl tik kartą metuose visi susibėga į teminį pokalbį. O taip pluša individualiai, didesnėse ar mažesnėse grupėse.

Gilią tautotyrinės veiklos vagą Rudaičiuose varo Sigutė Šimkutė, aktyviai mamos Elenos padedama. Jų dėmesys tęstiniam projektui „Neišmatuojami lobiai iš senolių lūpų, rankų ir širdžių“. Ne taip paprasta išvardyti kas antrą mėnesį vykstančių susirinkimų, kurie pastaruoju metu vadinami arbatvakariais, temas. Paskutinio lapkričio ketvirtadienio susibūrimo tema – „Viskas iš popieriaus“. Balti lapai, popierinės servetėlės, gausiai platinama reklama išradingų moterų, jaunimo rankų dėka virto įdomiais lankstinukais, karpiniais.

Jei anksčiau į arbatvakarius organizatorei reikėjo kviesti dalyvius, neapsieidavo ir be ilgų raginimų, tai dabar Rudiškių žmonės patys teiraujasi, siūlo temas pokalbiams. Apie išradingus Sigitos Šimkutės tautotyros renginius rašė Kretingos rajono laikraščiai „Švyturys“, „Pajūrio naujienos“, neatsiliko „Ūkininko patarėjas“, „Tautotyros metraštis“.

Plungiškių Danutės Einikienės, Apolonijos Girdžiūnienės kasdienos tautotyrinės veiklos skrynia sunkiai pakeliama nuo etnokultūrinių projektų, visuomeninės veiklos atspindžių. Neringa ir Lina Račkauskienės puoselėja, turtina gražias lygiadienių tradicijas, populiarina tautotyrininkų Paunšvystę, organizuoja turiningus pavakarojimus. Neringa parengė ir išleido knygą apie nerimdaitiškių kraičio skrynias, sukūrė virtualios ekskursijos po Nevarėnų miestelį ir apylinkes gidą. Nevarėnams garsinti gražių darbų pėdas paliko aktyvios tautodailininkų Genutės ir Algio Jurkų bei Irenos ir Silvijaus Tendziagolskių šeimos. Nuo jų neatsilieka Staselė Černiauskaitė, Vilija Jocienė edukaciniais užsiėmimais, įvairiais renginiais, teminiais pašnekesiais per vietinį radiją.

Jubiliejinės metų sueigos dalyviai

O tautotyrininkų sąjūdžio veteranės Elenos Mažeikienės kūrybiškos, originalios užduotys dukroms, sūnums!Duoda šimtinę ir suorganizuok ekskursiją. Ir ne tik aplankyti pasirinktas vietoves, bet ir aprašyti išvykos turinį. Tai jau be tautotyrininko patirties neišsiversi: reikia sužinoti kiek galint daugiau apie aplankytus objektus, įtikinti, kodėl jie lankytini, kokias istorines žinias skleidžia. Nuo šito priklausys suplanuotos ekskursijos kokybė, įvertinimas.

Didelio populiarumo sulaukė Draugijos skyriaus kartu su „Kalvotosios Žemaitijos“, „Telšių žinių“ redakcijomis organizuoti teminio rašinio, nuotraukos, akrosticho, gėlių puokščių ir kiti konkursai. Juose jėgas išbandė ne vien tautotyrininkai, bet ir jų bičiuliai, krašto jaunimas. Šiems konkursams temas siūlė kiekvienam lietuviui svarbios savos valstybės sukaktys, šventės. Geriausiai vertintus rašinius, nuotraukas, eilėraščius su paslėpta dedikacija spausdino laikraščiai, kurie išsamiai pasakojo ir apie konkurso eigą, jo apibendrinimą, rezultatus. Prisimintinos konkursų temos: „Žalgirio ainiai. Prisiminimuose – Gimtinė“, „Kapai be kryžių, kryžiai be kapų“, „Senelių savųjų šviesiam atminimui“ ir kiti.

Tėvynės pažinimo draugiją Telšių skyriaus tautotyrininkai remia materialiai ir turiningais rašiniais „Tautotyros metraščio“ leidybą. Nuo pirmojo šio leidinio numerio aktyvūs, siūlantys ne vieną rašinį, yra Stasė Semenavičienė, Apolonija Girdžiūnienė, Janina Jankauskienė, Janina Zvonkuvienė, Sigita Šimkutė. Nuo jų stengiasi neatsilikti Elena Mažeikienė, Elena Šimkienė, Danutė Einikienė, Genovaitė Medeikytė Gricienė, Dovydas Bladžius.

Tado Daugirdo premijos laureatė Elena Mažeikienė, Janina Jankauskienė, Sigita Šimkutė, Janina Zvonkuvienė sukauptus tautotyros lobius apibendrino (eilės tvarka) knygose „Tučiai – Žemaitijos kertelė“, „Pedagoginės akvarelės“, „Močiutės turtai“, „Laiškai iš Nerimdaičių“.

Tautotyrininkų susibėgimai – ne vien rimtos dalykinės kalbos. Jas praskaidrina, papildo pokalbio temą atitinkančios parodos. Paįvairina ir jaunimo žemaičių tarme sekamos sakmės apie įvairius nutikimus, pasakos, mįslės. Paskaitoma ką nors įdomesnio ir iš gilios praeities, sakykime, 1917 metų ir dar ankstesnės leidybos knygų. Ne kartą Patausalės balsingos moterys pagiedojo Kalvarijos Kalnų giesmių. Patalkina ir jaunieji muzikantai. Jaudina ir Sigutės Šimkutės akordeonas.

Netrumpas ir Geradario pažymėjimus turinčiųjų sąrašas. Tai Ašmegų šeimos nariai, Petras Jankauskas ir jo giminės, Janinos Jankauskienės sesuo, broliai, jų šeimos. Visų neįmanoma išvardinti, nes kasmet Tėvynės pažinimo draugijos Paramos fondas pasipildo ne viena dešimtimi eurų.

Dešimtmečio paminėjimas neapsiėjo be Elenos Mažeikienės išradingų dovanų su smagiais linkėjimais, komentarais. Aktyviausias skyriaus tautoryrininkas pelnė Tėvynės pažinimo draugijos Garbės pirmininko dr. Kazio Račkausko dvitomį „Į Europą su savu kraičiu“.

Telšių krašto tautotyrininkus sveikino Draugijos Garbės pirmininkas Kazys Račkauskas, nūdienos pirmininkas Jonas Laurinavičius.

Taip ir kruta Telšių krašto tautotyros sąjūdžio entuziastai: kiekvienas, kaip sakoma, įnešdamas nors po šapelį į kasdienos veiklos aruodą. Kai visus susumuoji, belieka džiaugtis: koks turtingas prasmingais darbais dešimtmečio įpareigojimas.

 

 

Atgal