VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

12.07. Tarptautinei konferencijai „Migracija ir Europos ateitis“ pasibaigus...

 Mums, Lietuvos universitetų moterų asociacijai, konferencijos organizatoriams buvo didžiulė garbė surengti Kaune tarptautinę konferenciją. Svečius ir dalyvius priėmėme Lietuvoje, pasitinkančioje 100-ają Nepriklausomybės  gimtadienį. Nelengvą istorijos kelią iki Nepriklausomybės nuėjo mūsų tauta. Sudėtingas buvo laikotarpis ir Lietuvos moterims, kurios paliko gilų pėdsaką, įrašydamos savo darbus. Lietuvių moterų judėjimo politinės, tautinės nuostatos ryškios joms dalyvaujant 1907 m. Kaune pirmame Lietuvos moterų suvažiavime. Dr. Jonas Basanavičius rašė, kad moters dalyvavimas visuomeninėje veikloje yra būtinas ne tik visuomenės, bet ir jos pačios labui, o Vincas Kudirka sakė, kad “šviesuolės“  diplomuotų baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų federacija su centru Londone. Šia elitine organizacija susidomėjo Lietuvos šviesuolės moterys ir suorganizavo federacijos lietuviškąjį padalinį Kaune, kuris 1927 m. pasivadina Lietuvos baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų sąjunga (BAMMS). Įkūrėja ir pirmoji pirmininkė buvo prof. Vanda Tumėnienė. Sąjungos tikslas – sudaryti sąlygas Lietuvos moterims dalyvauti tarptautinėse konferencijose, atstovaujant ir reprezentuojant Lietuvą pasaulyje, moterų teisių įgyvendinimas, moralės klausimai. Lietuvos baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų sąjunga 1928 m. buvo priimta į Tarptautinę diplomuotų moterų federaciją (TUMF).

1940 m. visų visuomeninių organizacijų, taip pat ir BAMMS, veikla buvo nutraukta. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, pradėjo atsikurti ir visuomeninės organizacijos. Lietuvos baigusiųjų aukštąjį mokslą moterų sąjunga, viena iš pirmųjų, įkvėpta tarpukario laikotarpio pirmtakių, ėmėsi organizacinės veiklos jau atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje. 1991 m. Vilniaus universiteto dėstytojos iškėlė mintį atkurti Lietuvos BAMMS ir pavadino ją Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Lietuvos moterų asociacija (LUMA) įregistruojama  1992 m. kovo 30 d.  Atkurtos asociacijos prezidente išrenkama prof. Marija Aušrinė Pavilionienė Tarptautinis universitetų moterų federacijos centras jau buvo Ženevoje. LUMA moterys prasmingai integruojasi visuomenėje. Be pagrindinių savo veiklos sričių – Moters studijų centrų kūrimo, moters asmenybės ugdymo, švietėjiškų, moralės klausimų, LUMA narės aktyviai dalyvauja sveikos gamtinės aplinkos išsaugojimo klausimais įvairiose konferencijose, seminaruose, skaito pranešimus, yra  sukūrę respublikos mastu gamtosaugos klausimais moterų organizacijų “tinklą“, aktyviai dalyvauja aktualių moters, jos išsilavinimo ir gerbūvio klausimų sprendime. Dalyvaujame miesto kultūriniame, švietėjiškame gyvenime. Ši tarptautinė konferencija   – tęstinis renginys, vykstantis treti metai. 2015 metais lapkričio  LUMA delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijos Stokholme. Pristatyta Kauno, Lietuvos akademinių moterų veikla, kultūrinių ryšių plėtotė. 2016 m. spalio mėn. dalyvavome tarptautinėje konferencijoje Estijoje, Tartu. 2017 m. surengta tarptautinė konferencija kovo mėn., skirta ir LUMA atkūrimo 25 – mečiui.

Atsakingai priimtas įpareigojimas (įsipareigojimas) Kaune surengti tarptautinę konferenciją „Migracija ir Europos ateitis:Akademinės moterys, NVO ir valstybinės institucijos:  nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Kaunas – akademinis miestas, ateities miestas. Reprezentuoti Kauno miestą ir Lietuvą, sujungti institucijas ir aptarti Šiaurės - Baltijos regiono ir išeivijoje migracijos problemas, pasidalijant patirtimi – vienas iš konferencijos tikslų.

Gyventojų migracija yra viena svarbiausių ir labiausiai diskutuotinų šių dienų problemų. Kol pasaulyje egzistuoja turtinė, politinė bei ekonominė įvairovė, tol žmonės migruoja. Migracija apima bet kokį žmonių judėjimą- vienoje valstybėje ar kertant jos sienas, ilgam ar trumpam laikotarpiui, savanoriška ar priverstinė, ieškant kitos darbo vietos, siekiant pakeisti politinę, socialinę, ekonominę, kultūrinę ar kitokią aplinką. Lietuva – nedidelė šalis, jeigu joje ir toliau mažės gyventojų ir didės emigracija, tai mažės ir intelektinis potencialas, lėtės technologinė pažanga, didės darbo jėgos stygius.

Pagrindinė problema ta, kad emigruoja daugiausiai jauni, darbingo amžiaus žmonės nuo 20 iki 34 metų. Didžiausi emigracijos srautai buvo ir tebėra į ekonomiškai geriau išsivysčiusias valstybes (į ES šalis, JAV). Lietuva tapo viena iš šalių, pirmaujančių Europoje pagal išvykstančių gyventojų skaičių per pastaruosius dešimtmečius.

Konferencijoje  aptarta Kauno (Lietuvos), kaimyninių ES šalių ir Šiaurės - Baltijos šalių situacija, nagrinėti migracijos mastai, pagrindinės emigracijos kryptys ir priežastys.

Tarptautinės konferencijoje, vykusioje Kauno savivaldybėje, dalyvavo Švedijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos. Lietuvos akademinių moterų vadovės, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų svečiai. Sveikinimo žodžius konferencijai atsiuntė J.E. Lietuvos respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė,  Vygaudas Ušackas, konferencijos globėjas prof. Algirdas Antanas Avižienis. Konferencijai sveikinimus atsiuntė GWI ( Graduated women international) viceprezidentė Eleen Focke-Bakker  ir Europos universitetų moterų asociacijos prezidentė Edith Lommerse, kuriuos perskaitė Didžiosios Britanijos universitetų moterų asociacijos prezidentė Jenny M. Morley.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip šimtas svečių. Dviejose plenarinėse sesijose išklausyti pranešimai, vyko aktyvios diskusijos. Pirmojoje sesijojeMigracijos iššūkiai ir besiformuojantys ateities kontūrai Europos Šiaurės – Baltijos regione Lietuvos ir Europos migracijos problemos gvildentos LR Seimo narių Žygimanto Pavilionio, Mindaugo Puidoko, Egidijaus Vareikio pranešimuose. Akademinių moterų veikla šiuo klausimu apžvelgtos Dr. Triin Roosalu,  Dr. Marion Pajumets iš Talino universiteto, prof. emeritėsUllos Björnberg,prof.Lindos Lane iš Švedijos Geteburgo universiteto,Christinos Elisabeth Öberg (Švedijos universitetų moterų asociacijos prezidentės) pranešimuose. Suomiją atstovavo ir pranešimus skaitė Riikka Laitinen(MONIKADaugiakultūrė moterų asociacija), Henna – Maija Syrjälä (Suomijos universitetų moterų asociacija). Norvegijos atstovė - Anne Holden Rønning.

  Antrojoje plenerinėje sesijoje Švietimo ir kultūros indėlio didinimas, harmonizuojant migracijos procesus ir pasekmes didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos akademinės visuomenės pranešėjai iš Vytauto Didžiojo universiteto – Dr. Andrius Švarplys, prof. Nijolė Petronėlė Večkienė, prof. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė. Išklausyti prof. Rimos Kašubaitės – Binder (JAV – LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkės) pranešimas „Trys moterų, migruojančių į Jungtines Valstijas, kartos ir jų integracija“ ir rašytojos, Lietuvių vokiečių draugijos Lit.art pirmininkės Juttos Noak pranešimas. Plenarinių posėdžių moderatorės dr. Ina Dagytė -Mituzienė ir dr. Linda Lane bei sekretoriatas puikiai vedė diskusijas, kurių išdavoje kartu su organizaciniu komitetu parengta Rezoliucija – kreipimasis į  Baltijos- Šiaurės šalių  vyriausybes, kuris buvo patvirtintas Graduated Women International (GWI) Šiaurės-Baltijos regiono išplėstiniame posėdyje, vykusiame jau Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Konferencijos užsienio svečiams LUMA skyrių iš kitų regionų nariams organizuota kultūrinė programa, ekskursijos, svečiai dalyvavo jubiliejiniame Donato Katkaus koncerte Kauno valstybinėje filharmonijoje. Džiugu, kad sulaukėme puikių konferencijos įvertinimų, kad šis įvykis plačiai paskleistas po pasaulį, nes LUMA yra Graduated Women International padalinys, šiais metais minintis įkūrimo 90-ąsias metines. Konferencija buvo rengiama minint Lietuvos moterų Pirmojo suvažiavimo 110 metines.

Vykdyti tokią plačią veiklą tarptautiniu mastu mums, Lietuvos universitetų moterims – garbinga, atsakinga, įpareigojanti veikla ir tik tenka apgailestauti, kad nesulaukėme reikiamo, deramo dėmesio iš tų, kuriems labiausiai turėtų rūpėti ne tik moterų esatis, bet ir mūsų šalies ir Europos šalių ateitis.

Dėkingi esame geradariams, supratusiems, kaip buvo svarbu reprezentuoti Kauną, Lietuvą, sprendžiant tokias svarbias problemas, kurių ėmėsi nevyriausybinės organizacijos – GWI, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras,  XXVII knygos mėgėjų draugija, Kauno Europe direct. informacijos centras.  

 

Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė

LŽS narė

Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto dekanė

868839781

 

 

PRIIMTA REZOLIUCIJA

REZOLIUCIJA

Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyriausybėms

Universitinio išsilavinimo moterų asociacija Baltijos ir Šiaurės Europos valstybėse 2017-09-30 Kaune surengė konferenciją migracijos ir Europos ateities klausimais.

Konferencijos tikslas – pasidalinti patirtimi, kaip sprendžiami migracijos klausimai šiuolaikinėse įvairių šalių visuomenėse, akcentuojant moterų indėlį ir padėtį.

Priėmėme toliau išdėstytą rezoliuciją:

Vyriausybės turėtų pasinaudoti žiniomis, susijusiomis su lytimi ir migracija, specialiais moterų poreikiais migracijoje, kurias yra įgiję universitetinio išsilavinimo moterų asociacijos ir jų tinklai.

Mes raginame valstybes:

*pripažinti, panaudoti ir vystyti migrantų gebėjimus ir įgūdžius visose visuomenės srityse;

tobulinti moterų gebėjimus ir įgūdžius;

*remiantis imigracijos ir emigracijos patirtimis naudoti visus įmanomus resursus, siekiant migrantų integracijos, taip pat ir reemigracijos;

*subalansuoti dėl „protų nuotėkio“ patiriamas pasekmes šalyse;

*  pripažinti migracijos poveikį migrantų gimtosioms ir priimančiosioms šalims;

pripažinti nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės indėlį į migrantų integravimą ir įgalinimą.

Atgal