VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

10.24. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Generolas Jonas Kronkaitis

Prof. Ona Voverienė

Kai pirmą kartą pamačiau ir išgirdau generolą Joną Kronkaitį kažkokioje konferencijoje, neprisimenu mokslinėje ar politinėje, nustebau šio kariškio inteligencija, jo kalbos turtingumu ir logika, patriotine intonacija. Tai buvo nauja, netikėta. Buvome įpratę matyti kitokius kariškius.

Tada supratau, kad tik iš nostalgijos savo Tėvynei, atgims Lietuva. Mes Lietuvos čiabuviai - kovojantys vieni prieš kitus, visi prieš vieną ir visi prieš visus, komunizmo ir socialistinio realizmo pažeista psichika, jau nebesugebėsime atkurti tikros, doros ir teisingos Lietuvos. Taip ir išeisime nepamatę giedro dangaus virš Lietuvos, o tik neapykantos, pavydo ir keršto pilnus švininius debesis

virš mūsų ir nuolatinį erzelį... tame neapykantos persisunkusiame ore. To ir buvo siekta penkiasdešimt okupacijos metų. Ir dabar dar siekiama tų, kuriems „prie ruso Lietuvoje buvo geriau“.

Generolas Jonas Kronkaitis

Enciklopedinės žinios apie generolą Joną Kronkaitį, atkurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėją, negausios.

Jonas Algirdas Kronkaitis gimė 1935 m. vasario 1 d. Širvintose. Taigi kitais metais minėsime jo

80-ąsias gimimo metines. 1944 metais jo šeima emigravo į Vokietiją ir 1949 metais – į JAV.

1959 metais Jonas Kronkaitis baigė Konektikuto universitetą. Tais pat metais baigė JAV kariuomenės Pėstininkų vadų ir reindžerių kursus. 1960-1963 metais tarnavo JAV kariuomenės daliniuose Vokietijoje. 1965-1966 metais vadovavo JAV armijos Vietname Ginklų skyriui. 1967 m. baigė. Karinės technikos valdymo karininkų kursus; 1968 m. – JAV kariuomenės karinį koledžą. Supratęs, kad jam trūksta vadybos žinių, įstojo į Sirakūzų universitetą ir jį 1969 metais baigė, įgijęs vadybos ir verslo administravimo specialybės aukštojo mokslo diplomą. 1970-1971 m. vadovavo JAV Kovinės paramos bazei Vietname. 1981 m. baigė Gynybos sistemų valdymo koledžą.

1963-1964, 1979-1981, 1986-1991 metais –ginklų gamybos įmonių ir jų padalinių, 1964-1965 ir 1981-1985 metais ginkluotės kūrimo projektų vadovas; 1971-1973 m. JAV kariuomenės generalinės inspekcijos inspektorius, 1973-1975 m. JAV kariuomenės bataliono vadas, 1975-1976 m. – divizijos logistikos skyriaus viršininkas; 1978-1979 m. JAV kariuomenės Ginklų įsigijimo skyriaus viršininkas.

Gen. Jonas Kronkaitis dalyvavo JAV lietuvių visuomeninėje veikloje. 1997 metais atvyko į Lietuvą padėti savo tėvynei kurti kariuomenę, paruošti ją stojimui į NATO. 1997-1999 metais – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos viceministras; 1999-2004 metais Lietuvos kariuomenės vadas. Jam vadovaujant Lietuvos kariuomenei, Lietuva įstojo į NATO.

Generolas į atsargą išėjo 2004 metų liepos mėnesį. Iš jo Lietuvos kariuomenės vado pareigas perėmė gen.mjr. Valdas Tutkus. Prieš jį kariuomenei vadovavo buvęs sovietinės kariuomenės karininkas, tikras lietuvis, generolas Jonas Andriškevičius.

Naujasis Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdas Tutkus, perimdamas iš gen. Jono Kronkaičio

pareigas , tada kalbėjo: „Jausdamas didelę atsakomybę už man patikėtas pareigas, tvirtai pažadu toliau tęsti garbių prieškario Lietuvos kariuomenės vadų bei gen.mjr. Jono Andriškevičiaus ir gen, mjr. Jono Kronkaičio pradėtas tradicijas. Didžiuojuosi tuo, kad esu tvirtos, ištikimos kario priesaikai, aukštos karinės parengties ir profesionalios kariuomenės vadas“ (Naujasis kariuomenės vadas // XXI amžius. – 2004, liep. 8, p. 1). Žadėjo. Netesėjo. Neatsispyrė politikų valdžioje spaudimui ir jų doktrinai – žvalgymuisi į Rytus.

Gen. mjr. JONO KRONKAIČIO principai ir vertybės

Generolo Jono Kronkaičio, Lietuvos kariuomenės vado, principus, dokumentavo spaudoje buvęs Krašto apsaugos viceministras Edmundas Simanaitis:

1.Orientuotis ne į generolą, o į kareivį. Jam vadovaujant Lietuvos kariuomenei buvo pertvarkytas kareivių mokymas ir karininkų rengimas Lietuvos Karo akademijoje. Karininkai buvo siunčiami tobulintis į užsienį. Rukloje buvo įkurtas Mokomasis pulkas. Pagerintos karių buitinės sąlygos pagal deramus vakarietiškus standartus. Mūsų kariai pradėjo dalyvauti, kaip lygiaverčiai savo karo žiniomis tarptautinėse taikos palaikymo misijose – danų batalione Bosnijoje, kartu su lenkais Kosove, amerikiečių brigadoje.

2.Laikytis Tėvynei duotos priesaikos. „Aš gimiau Lietuvoje. Esu Lietuvos pilietis. Tarnavau Lietuvos kariuomenėje. Ne tik tarnavau, bet ir buvau jos vadas. Vedžiau tą kariuomenę į NATO. ( Nuo 1991 metų Lietuva bendradarbiavo su NATO; 2002 metais buvo pakviesta deryboms. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare – O.V.). Gyvenu pagal principus. Laikausi Tėvynei duotos priesaikos. Tačiau ne tik tai.

3.Labai svarbu pagarba tautai, kuri man tiek daug davė, ir šios šalies žmonėms“,

- kalbėjo generolas, nusiteikęs aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje (Edmundas Simanaitis.

Generolo Jono Kronkaičio principai // XXI amžius. – 2005, vas.9, p. 4).

Apie generolo Jono Kronkaičio vertybių sistemą liudija jo kalbos ir straipsniai apie JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą ir kiti. Vienoje iš konferencijų Ukmergės rajone, mons. Alfonso Svarinsko įkurtame Lietuvos Partizanų parke prie Mūšios, šventinant paminklą JAV Prezidentui Ronaldui Reiganui, generolas Jonas Kronkaitis savo kalboje akcentavo, kad savo metus Amerikos kariuomenėje, kai Amerikos prezidentu buvo Ronaldas Reiganas jis laiko „tiek ideologiškai, tiek morališkai pačiais geriausiais jo tarnyboje... Prezidentas Ronaldas Reiganas savo elgesiu ir pavyzdžiu buvo ir lieka etalonas visiems laikams“. (Jonas Kronkaitis. Prezidentas Ronaldas Reiganas // Lietuvos Aidas. -2005, rugs. 22, p. 4).

Iš straipsnio teksto, kuriame J. Kronkaitis supažindina su R. Reigano vertybių sistema, akivaizdu, kad tos vertybės imponuoja ir pačiam straipsnio autoriui, arba bent yra labai artimos jo vertybių sistemai.

Prezidentas Ronaldas Reiganas į pasaulį žvelgė ideologiškai: vienoje pusėje – komunizmas, kitoje – tautos, siekiančios išsivaduoti iš komunizmo ideologijos ir priespaudos gniaužtų.

R.Reiganas buvo tikintis žmogus ir nuolat tvirtindavo“Dievas yra sudaręs kiekvienam iš mūsų šioje žemėje planą ir tikslą“. Tikintis žmogus ir gen. mjr. Jonas Kronkaitis.

Jis nebijojo vadinti Sovietų sąjungos „Blogio imperija“, kokia ji iš tikrųjų ir buvo. Savo prezidentavimo laikotarpiu (1974-1979 m.) R. Reiganas savo viešose kalbose ne kartą kalbėjo apie komunizmą, kaip didžiausią blogį, apie komunistų žiaurumą, veidmainystę ir melą. Jis pirmasis pasaulyje atskleidė tikrąją tiesą apie Katynės tragediją, paneigdamas patikrintais istorikų faktais komunistų melą, kad kelis tūkstančius lenkų karininkų Katynėje išžudė vokiečiai, įvardijo tikruosius Katynės žudikus – Staliną ir NKVD. Jis net įkalbėjo Didžiosios Britanijos vyriausybę pastatyti memorialinį paminklą Katynės aukoms ir jame užrašyti, kas yra tikrieji lenkų karininkų žudikai. Didžiosios Britanijos lordas Osvaldas, kuris išsiaiškino ir daug metų tyrinėjo šį nepasakomai žiaurų įvykį, savo kalboje, atidengiant paminklą, pasakė:“Svarbu yra akmenyje įkalta

1940 metų data, kuri dar kartą įrodo tikrąjį nusikaltėlį, kurį tik kaltieji, niekšai ir kvailiai vis dar nori neigti“. Įdomu, kad iš Didžiojoje Britanijoje rezidavusių tuo metu 42 ambasdorių, tik 7 valstybės atsiuntė savo atstovus į paminklo atidengimo iškilmes, ir tik viena didelė valstybė. „Jūs didžiuositės, esu tikras, kad tai buvo JAV“, - kalbėjo JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas. Jis buvo principingas žmogus, kuris teisybę vertino aukščiau už politinį pragmatizmą. Visada tvirtino, kad komunizmo nusikaltimai prieš žmogų ir žmoniškumą buvo ne ką menkesni už Hitlerio.

Apie šaltojo karo įtampą bei JAV ir Sovietų sąjungos konfrontaciją, Prezidentas Ronaldas Reiganas sakė: „Nėra lengvų atsakymų, bet yra paprastas atsakymas: mes turime turėti ryžtą daryti tai, kas yra teisinga“. Menkesni lyderiai ieškotų kompromiso su blogiu, R. Reiganas – visur ir visada siekė teisingumo. (Jonas Kronkaitis. Ten pat).

Savo veikloje teisingumo visada siekė ir gen. Jonas Kronkaitis Kai po LR saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties, jau laidotuvių metu pasklidus gandui, kad jo žūtį organizavo mūsiškis saugumo komitetas, o prasidėjus spaudoje šlykštiems žuvusiojo šmeižtams, ta nuojauta tik pasitvirtino, buvo sudaryta pseudokomisija, vadovaujama V. Ališausko, neva tikrosioms Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Į komisiją buvo pasiūlyti ir prof. V.Landsbergis ir gen. J. Kronkaitis. Pastarasis supratęs tos komisijos kūrėjų klastą ir jos sukūrimo tikslą – kuo giliau paslėpti nusikaltimą, iš komisijos pasitraukė, paaiškinęs, kad „Pasitraukimo priežastis labai paprasta – komisija nieko neatliko iki šiol ir toliau nieko neveikia... Jau kelios savaitės mes nė karto nebuvome susirinkę... Man yra nepriimtina, kad taip nevertiname žuvusio žmogaus atminimo“ (Rimantas Varnauskas. Komisija dangsto Prezidentą // Lietuvos žinios. – 2007, lapkr. 9, p. 2). Ir

iš tikrųjų komisijos rezultatas buvo – tik muilo burbulas. Manau, kol ši saugumiečių ir teisininkų karta neišmirs, teisingumas karininko Vytauto Pociūno tragedijoje nebus atkurtas. Kada nors, po daugelio metų, tą padarys teisės istorikai.

Kitame savo straipsnyje gen. Jonas Kronkaitis kaip didžiausią piliečio vertybę įvardijo pareigą ginti savo tėvynę. Tą savo gyvybių auka įrodė Lietuvos partizanai, kovoję prieš okupantą baisiausiomis sąlygomis. Jie gynė savo Tėvynę ir savo tautiečių laisvę.

Svarbiausias demokratijos principas yra pasirinkimo laisvė. Kiekvienas pasirinkimas turi pasekmes Tačiau tikroji demokratija įmanoma tik ten, kur žmonės jaučia atsakomybę už savo elgesį ir ypač priimamus sprendimus. Kiekvienas žmogus privalo apsispręsti kokioms vertybėms jis teikia pirmenybę.: ar esame pasirengę kovoti su savanaudiškumu, pavydu ir mums visiems būdingos negatyvios prigimties pažabojimu, ar nustosime tik skųstis, ar išmoksime ir pasidžiaugti (Jonas Kronkaitis. Vienykimės, kad neprarastume, ką iškovojome // XXI amžius. -2006, liep. 21)

Gen. Jonas Kronkaitis, matydamas, kaip Lietuvoje tyčiojamasi iš patriotizmo, iš visų tautinių vertybių, nedaro iš to tragedijos, o labai žmoniškai paaiškina, kodėl taip yra. Jo nuomone, „Išgirstame vieną kitą tyčiojantis, šaipantis iš patriotizmo, bet tai – išimtys. Gali būti, kad jų sąžinė jiems neduoda ramybės. Jie jaučiasi nusikaltę savo tautai – jei tos tautos nebūtų, jų sąžinė būtų rami.... Patriotizmas Lietuvoje buvo naikinamas, tiesiog triuškinamas, patriotiška dvasia buvo smarkiai palaužta. Lietuvoje buvo stribų, kagėbistų – jie neišgaravo. Jie nekenčia tų, kurie yra kitokie, yra tikri lietuviai, idealistai... Ir šiandien Lietuvoje nesiliauja šmeižtai, o nepatinkantis, kitokių pažiūrų žmogus puolamas. Jam nepasakoma, ką jis negerai daro, - jis paprasčiausiai imamas šmeižti“. (Jonas Kronkaitis. Atvažiavau padėti Lietuvai tapti NATO nare / Užrašė E.Šiugžda, P. Venckus // XXI amžius. – 2000, geg.19, p. 10).

Gen. Joną Kronkaitį stebino Lietuvoje žmogaus gyvybės nuvertinimas. Kai jauną merginą išprievartavo ir nužudė anksčiau laiko iš kalėjimo paleistas recidyvistas, anksčiau teistas už išžaginimą, o žiniasklaida ir jo pažįstami žmonės į tai reagavo, tarsi tai būtų kasdieninis įvykis, gen. J. Kronkaitis, ko gero, tada vienintelis Lietuvoje sureagavo spaudoje, teigdamas, kad „Tiesa ir teisingumas nėra Lietuvoje neginčijamos vertybės. Tai skaudina. Turime įtikinti žmones, kad tik jie gali pakeisti esamą padėtį“ (Nerijus Adomaitis. Atsargos generolas J. Kronkaitis: Valstybė ritasi žemyn // Panorama. – 2005, spal. 8).

Pakankamai ilgai stebėjęs gyvenimą ir žmones Lietuvoje, gen. J.Kronkaitis padarė išvadą: „Pažeista žmonių dvasia... Lietuvoje labai trūksta tikros pagarbos ir meilės savo VALSTYBEI“

(Jonas Kronkaitis. Ir po NATO skėčiu Lietuvą turėsime ginti patys // XXI amžius. 2002, lapkr. 20, p.1) Kitame straipsnyje, tęsdamas savo mintį apie mūsų valstybės nesėkmes gen. Jonas Kronkaitis rašė: „Seimas yra suskaldytas, ten yra tokių žmonių, kurie tinka tik kolchozus valdyti Ir patys Lietuvos žmonės juos išrinko. Dalis Lietuvos žmonių ar tingi, ar nenori, ar yra pažeisti sovietinio laikotarpio taip, kad visai nesidomi kas vyksta mūsų valstybėje, jie nesupranta, kad šalies gerovė priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Jie išrenka tuos, kurie tik pažada, o nieko naudingo nepadaro. Ir vėl juos išrinks. Lietuvoje yra žmonių, kurie taip atitolę nuo politikos, nuo valstybės gyvenimo ir gyvena tik savo reikaluose, o tai silpnina mūsų kraštą. Tuos žmones pakeisti yra labai sunku, nes didžioji dalis žiniasklaidos irgi yra užkariauta blogųjų jėgų“ (Jonas Kronkaitis. Lietuva kenčia nuo šalies viduje esančių išdavikų //XXI amžius.- 2007, lapkr. 30, p. 3).

Išmintingas ir žmoniškas buvo gen. Jono Kronkaičio, kariuomenės vado, sprendimas TAIKOS SĄLYGOMIS, 2005 m. rugsėjo 15 d., dėl paklydusio Rusijos naikintuvo S-27, kurį pilotavo Rusijos kariuomenės majoras Valerijus Trojanovas. Visi mes esame tik žmonės ir kartais darome klaidas.

Tada gen. Jonas Kronkaitis nusprendė: „pasiklydęs lėktuvas nukrito, mes jo nenumušėme, taip kad

pagrindo pyktis nėra. Kaip virš Baltarusijos buvo numuštas vėjo nuneštas oro balionas... Mes elgėmės garbingai ir civilizuotai“ (Jonas Kronkaitis. Kai lakūnas paklysta // Atgimimas. -2005, spal. 7-13, p. 4).

Gen. Jonas Kronkaitis, kaip ir Prezidentas Ronaldas Reiganas, visada tikėjo, kad saugios valstybės moralinis šaltinis yra šeima. „Nėra gyvybiškai svarbesnės institucijos mūsų Tautos išlikimui kaip šeima. Per meilę, mokymą, discipliną ir pavyzdį mes įgauname iš mūsų tėvų vertybių, kurios nulems mūsų privatų ir visuomeninį gyvenimą. Darbas ir šeima yra mūsų gyvenimo centras, laisvo žmogaus orumo pagrindas“ (Jonas Kronkaitis. Jis tikėjo, kad gėris nugalės // XXI amžius. 2005, rugs.28, p. 3)

Gen. Jono Kronkaičio mintys apie Lietuvos saugumą

Gen. mjr. Jonas Kronkaitis, JAV kariuomenės karys ir buvęs vadovas, ne kartą tvirtino, kad tol, kol mes esame NATO – Lietuva yra saugi. NATO – bėdoje nepaliks, visada išties pagalbos ranką.

Su sąlyga, kad pati šalis parodytų valią ir galimybę gintis ir taip patvirtintų pasauliui, kad ji nori gintis. Tik tada NATO neapleis. Tą matome šiandien, prasidėjus rusų agresijai prieš Ukrainą ir iškilus agresijos pavojui ir Lietuvai, Estijai ir Latvijai. 2014 m. balandžio 26 diena, neabejoju, Lietuvos istorijoje bus minima, kaip viena svarbiausių Lietuvos istorijos dienų: iškilus Lietuvai agresijos pavojui į Lietuvą atvyko 150 Amerikos oro desantininkų, pasiruošusių, krauju sutvirtinti mūsų bendradarbiavimą su NATO, jeigu to prireiks. Lietuvos kariniame oro uoste budi NATO naikintuvai, Baltijos jūroje – NATO kariniai laivai. Sudužo visos Rusijos penktosios kolonos viltys, kad nelaimės atveju, mes vėl, kaip ir pokaryje – liksime vienui vieni, potenciali naujosios atkuriamos Rusijos imperijos auka.

Gen. Jonas Kronkaitis, žvelgdamas į paskutiniųjų metų politinę situaciją Lietuvoje, optimizmo joje mato mažai. Ypač Lietuvos saugumo srityje. Svarbiausia jo nerimo priežastis – sugrįžę į valdžią komunistai ir buvusių Lietuvos okupantų – Rusijos ir Lenkijos statytiniai, esantys su komunistais valdžios koalicijoje, ir ginantys ne Lietuvos, o tų valstybių interesus visose valdžios srityse.. Viename iš savo straipsnių gen. J. Kronkaitis rašė, kad Lietuvoje jam labiausiai krito į akis tai, kad 1990-1992 metais krašto apsaugos srityje buvo daug pasiekta, o po 1992 metų rinkimų, kai į valdžią vėl sugrįžo komunistai, dėmesys šiai sričiai žymiai sumažėjo: LDDP valdymo laikais krašto apsaugos biudžetas katastrofiškai buvo sumažintas – iki 0,5 BVP; Seimo rinkimus laimėjus konservatoriams – biudžetas krašto apsaugos sistemai buvo padidintas iki 1,5 proc. BVP (1998 m.), buvo planuota, kad 2001 m. – jau bus, kaip ir priklauso NATO narei – 2 proc. (JAV skiria -3 proc., ES vidurkis – 2,7 proc.; šiais metais Rusijos – 24,8 proc.). Pagal „švytuoklės principą“ į valdžią sugrįžus LDDP, dabar LSDP – lėšas krašto apsaugai sumažintos iki minimumo – dabar – 0,77 BVP.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas – planavo, kad 2 proc . BVP Lietuva skirs krašto apsaugai tik po 12 metų, kai rusai, prie Lietuvos sienų jau dabar žvangina ginklais. Laimei, turime padorią Prezidentę, kuri vis dėl to atsispyrė LSDP ir Lietuvos valstybės griovėjų koalicijoje užmačioms žlugdyti Lietuvos valstybingumą ir išreikalavo, kad krašto apsaugai deramas finansavimas būtų skirtas žymiai anksčiau. Kitais metais jau turėsime finansavimą saugumui 2 proc. BVP.

Kitą labai rimtą pavojų Lietuvai generolas įžiūri tame, kad Lietuvoje yra daug išdavikų. „Mane labiausiai liūdina, kad, kaip ir 1940 metais, Lietuvoje yra išdavikų. Jie leidžiasi paperkami, manipuliuojami ir kenkia visai Lietuvai. Jeigu neturėtume tų išdavikų, kitaip jų pavadinti negaliu, šalies viduje, mes galėtume atsilaikyti ir neturėdami savo naftos. Galime ją importuoti iš kitų valstybių, nebūtinai iš Rusijos. Turime savo Būtingės terminalą. Su ES pagalba galėtume išsilaikyti visiems laikams. Tačiau turime žmones iš vidaus, kuriems Lietuva nėra svarbi, o jų asmeniniai trumpalaikiai interesai – gyvenimas gali trukti šimtą metų, o tiems žmonėms jau apie penkiasdešimt, ir jie dėl savo materialinės padėties parduoda savo Tautą, savo Valstybę už kažkokius menkus dalykus“ (Jonas Kronkaitis. Lietuva kenčia nuo šalies viduje esančių išdavikų // XXI amžius. – 2007, lapkr. 30,p. 3).

Gen J. Kronkaičio nuomone, nors Algirdo Brazausko era baigėsi, sovietinė nomenklatūra Lietuvoje laikosi tvirtai. Kairieji per visus jo vadovavimo Lietuvai metus nesugebėjo reformuoti teisėsaugos ir pažaboti korupcijos, nes tai nebuvo jų prioritetai. Kol kairieji Lietuvoje įsitvirtinę valdžioje, teisėtvarkoje niekas ir toliau nesikeis. Nusikaltėliai iš nomenklatūros gretų vilkina iki begalybės savo bylas, į teismus neatvedami, kaip priklausytų su antrankiais, o jeigu jiems tenka sėsti į teismo suolą – išteisinami, jei retkarčiais pripažįstami kaltais – tai tik simboliškai baudžiami. Valstybę tvarko tie patys „valdininkai“, kurie sovietmečiu pirmenybę teikė saviesiems (Jonas Kronkaitis. Vyriausybė be perspektyvų // Panorama- 2006, birž. 17-23). Generolas apgailestavo, kad teisėsauga ir teisėtvarka Lietuvoje nepagrįsta moralės principais. Generolas savo straipsnyje cituoja Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus mintį, jo pasakytą metiniame pranešime Seime: „Korupcija ne tik teisėsaugos, bet ir nacionalinio saugumo problema.... Nesiimdami valingų politinių sprendimų artėjame prie oligarchinio valdymo, prie modelio šalies su įtakinga oligarchų grupe ir didele, tačiau lengvai manipuliuojama skurdo klase“ (Jonas Kronkaitis. Laisvė – nuolatinis budrumas // Baltijos kelias. -2005, rugs.18,p. 1,2).

Gen. Jonas Kronkaitis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos priklausomybė nuo vienos šalies energetinių šaltinių, irgi laikytina grėsme Lietuvos saugumui. „Ne vien dėl mūsų pasyvumo ar nenoro iki šiol neprasidėjo elektros energijos tilto į Vakarus statyba. Tam būtinas ir mūsų partnerių pritarimas, kurio, šiandien, deja negirdime“ (Ten pat).1997 metais, kai konservatoriai buvo valdžioje, jie pradėjo derybas dėl elektros tilto į Vakarus, bet kai į valdžią grįžo socialdemokratai, jie derybas nutraukė. Tapome visiškai priklausomi nuo Rusijos energetikos srityje“ (Ten pat).

JAV ambasadorius Keithas Smithas, pabuvojęs ambasadoriumi Lietuvoje ir parašęs knygą „Ar

tai naujas įslaptintas imperializmas?“ joje teigia... “Visai suprantama, kodėl Putinas mano, kad Rusija turi teisę siekti senų imperinių interesų tokiose skirtingose šalyse, kaip Čečėnija, Ukraina ir Lietuva“ (Ten pat).

Generolui Jonui Kronkaičiui visada nesuprantama buvo, kodėl visos kairiųjų vyriausybės, ignoravo ir net šaipėsi iš kalbų apie grėsmes Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Vien tai, kad kairiųjų Vyriausybė slaptą operatyvinę informaciją koordinuoti paskyrė žmogų, kuris neturėtų gauti leidimo dirbti su slapta informacija, o ką jau kalbėti apie jo reputaciją, rodo Vyriausybės požiūrį į valstybės saugumą.

Kairiąją daugumą turintis Seimas įslaptino 70 metų KGB archyvus Įstatymą pasirašė Artūras Paulauskas. Net ir 500 intelektualų protesto laiškas Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui neturėjo reikšmės. Buvo teigiama, kad tokio įstatymo reikia santarvei. „Mano nuomone, - teigia generolas, toks įstatymas veikia priešingai, nes sutapatina nusikaltėlius su aukomis, sukelia valdžios ir tarpusavio nepasitikėjimą, sudaro sąlygas šmeižti ir šantažuoti. O padarinys – visuomenės skaldymas. Būtų galima manyti, kad tai daroma sąmoningai – juk suskaldytą visuomenę lengviau valdyti. Kaip parodė „KGB apsaugos“ įstatymas, - nereikia kreipti dėmesio į piliečių nuomonę, nes jų atmintis yra trumpa, be to, labai nedaug kas ketveri metai vykstančiuose rinkimuose dalyvauja, nes yra suskaldyti ir nusivylę“ (Jonas Kronkaitis. Ten pat).

„Blogiui laimėti nieko daugiau nereikia – užtenka, kad doras žmogus būtų pasyvus“

Generolui Jonui Kronkaičiui vienu didžiausiu autoritetu, po Prezidento Ronaldo Reigano, buvo Čekijos Prezidentas Vaclavas Havelas. Savo publicistikoje generolas dažnai jį cituodavo.

Apie valstybių, išsivadavusių iš komunizmo gniaužtų politinę ir psichologinę būklę Vaclavas Havelas rašė: „Bet svarbiausia, kaip ir komunizmo eroje, kad neprarastume tikėjimo politine morale ir pilietiniu aktyvumu. Neleiskime, kad mus įtikintų, jos bandymai pakeisti įsivyravusią „tvarką“ ir „nešališkus“ dėsnius yra beviltiški ir niekam nereikalingi. Bandykime sukurti globalią pilietinę visuomenę ir siekim, kad politika netaptų galios mechanizmas, bet, kad ji turėtų ir moralinę dimensiją“. Generolo Jono Kronkaičio nuomone, dabartinė politika Lietuvoje tebėra tiktai „galios mechanizmas“. „Mes negalime laukti, kad kažkas kitas spręstų vietinėje savivaldoje bei valstybėje kerojančias negeroves. BŪkime politiškai aktyvūs ne tik rinkimų metu ir ne tik per politines partijas, bet burkimės į bendraminčių bendrijas, sambūrius, judėjimus ir tik dirbdami kartu išstumsime sovietinio režimo paliktą korupcijos paveldą. Iš tikrųjų nėra moraliai tvirtesnės visuomenės bendrijos, turinčios potencialios politinės jėgos, kaip tie, kurie labiausiai nukentėjo sovietų okupacijos metais. Tačiau jie ir jų palikuonys turėtų būti politiškai sąmoningi ir ryžtingai veikti mūsų visų demokratinės ateities labui,... kovoti su tais reiškiniais, kurie griauna mūsų valstybingumo pamatus... Blogiui laimėti nieko daugiau nereikia – užtenka, kad doras žmogus būtų pasyvus“ (Jonas Kronkaitis. Ariogalos potencialas // Baltijos kelias. -2005, rugpj.7, p. 1).

Imperialistinės Rusijos agresijos akivaizdoje su dėkingumu prisimename generolo Jono Kronkaičio ir jo laikais buvusio Krašto apsaugos ministro Česlovo Stankevičiaus toliaregišką žvilgsnį į Lietuvos ateitį ir jų žygdarbį, siekiant Lietuvos įstojimo į NATO, sukūrusius vakarietišką, atitinkančią NATO standartus Lietuvos kariuomenę, kuri Lietuvai įstojus į NATO yra aukštai vertinama pasaulyje pagal jos karinę parengtį ir karininkų bei kareivių žinių lygmenį.

Visiems Lietuvos žmonėms linkime, kad dangus virš Baltijos išliktų giedras ir taikus. Tikime, kad Lietuvoje visada švytės buvusio laikinojo Lietuvos Prezidento Artūro Paulausko žodžiai, kad „Generolas Jonas Kronkaitis visiems laikams liks kaip Lietuvos generolo etalonas“ (Naujasis kariuomenės vadas // XXI amžius. – 2004, liep. 8, p.1; Generolas, atvedęs Lietuvą į NATO //Karštas komentaras. – 2014, birž.20-liep.4, p.14).

 

Atgal