VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.23. Anykštėnai originaliai pažymėjo Vilniaus konferencijos 100-metį

Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis,

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Pasaulio anykštėnų bendrija (prezidentas prof. Tomas Ladiga) ir jos padalinys Vilniaus anykštėnų sambūris (pirmininkė Regina Smetonaitė) 2017 m. rugsėjo 16 d. Anykščių rajone ir mieste surengė įspūdingą renginių ciklą, skirtą pažymėti Vilniaus konferencijos 100-mečiui ir prisiminti tos konferencijos dalyvius anykštėnus.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencija Vilniuje vyko alinančio Pirmojo pasaulinio karo, 1916 m. Tomo Vudro Vilsono (Wilson, 18561924), 28-ojo JAV prezidento, paskelbtos tautų apsisprendimo teisės deklaracijos, pavergtų tautų Lozanos konferencijos išsilaisvinimo deklaravimo kontekste. Dalyvavo joje 222 atstovai. Inteligentų buvo 136 (63  proc. ). Tarp jų buvo 69 (31 proc. ) dvasininkai. Anykštėnų buvo 10. Lietuvių konferencija diskutavo visais svarbiais to meto Lietuvai klausimais, savo darbą baigė Lietuvos Tarybos sudarymu. Į Tarybą išrinktas vienas anykštėnas – Steponas Kairys (1879–1964, tikroji pavardė Tumasonis, JAV – J. Kaminskas, 1996 m. liepos 19 d. perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse), inžinierius, vėliau Vasario 16 d. akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas (Vokietijoje ir JAV). Lietuvos Taryba konferencijos buvo įpareigota paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvių konferencija, baigdama darbą paskelbė savo 1917 m rugsėjo 21 patvirtintą rezoliuciją. Joje rašoma:

„Lietuvių konferencija, remdamos Lietuvos reikalais ir vadovaudamosi visuotiniu lietuvių siekimu, nutarė:

Laisvam Lietuvos plėtojimui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis.

Lietuvos tautinėms mažumoms turi būti patikrintos tinkamos jų kultūros reikalams sąlygos“.

Ankstyvą 2017 m. rugsėjo 16 d. rytą iš Vilniaus ir pajudėjo pilnas autobusas Vilniaus anykštėnų sambūrio narių, kurie išvyko į Pagarbos ekspediciją, skirtą 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniaus konferencijos 100-mečiui ir padėkai anykštėnams – šios konferencijos dalyviams.,

Ekspedicijos maršrutas:Vilnius–UžunvėžiaiKalveliaiDebeikiaiSvėdasaiGriežionėlėsLatavėnaiAnykščiai (Šv. Mato bažnyčia, Anykščių senosios kapinės) – Vilnius.

Užunvėžiuose, gražia medžio skulptūra ir Signataro ženklu pažymėtoje buvusiosStepono Kairio gimtosios sodybos vietoje įvyko ekspedicijos dalyvių susitikimas su jo giminaite Birute Žukauskiene, Anykščių savivaldybės meru Kęstučiu Tūbiu, Kurklių seniūnu Algimantu Jurkumi ir vietos bendruomene, Kurklių Stepono Kairio progimnazijos mokytojais ir moksleiviais. Pagerbėme Vilniaus konferencijos organizacinio komiteto pirmininko pavaduotoją, konferencijos delegatą Steponą Kairį. Vilniaus anykštėnų sambūrio vardu pasisakė pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Kalvelių kapinėse prie Steikūnų giminės kapo įvykosusitikimas su Debeikių seniūnu Alvydu Simonavičiumi ir vietos žmonėmis, buvo pagerbti du iš Kalvelių kilę Vilniaus konferencijos delegatai Kazimierai Steikūnai – tuo metu 52 metų ir 35 metų ūkininkai (pastarasis atstovavo Prienų kraštui). Jaunesnysis – vyresniojo sūnėnas. Kalbėjo ekspedicijos dalyvės, delegatų giminaitės biomedicinos m. dr. Jonė Vaičiūnienė ir knygos „Kalveliai“ sudarytoja bei bendraautorė Ona Staikūnaitė-Gritėnienė. Iš jų sužinojome, kad vyresnysis Kazimieras, vyskupo Antano Baranausko II eilės pusbrolis, 1941–1955 m. buvo tremtyje Sibire, grįžęs po 2 savaičių mirė Kaune. Ten ir palaidotas. Jaunesnysis buvo įsigijęs Kašonių dvarą netoli Jiezno. Mirė 1938 m. Palaidotas Jiezne.

Debeikių kapinėse pagerbėme Vilniaus konferencijos delegatą ūkininką Juozą Žvirblį (1863 – 1936). Dalyvavo Debeikių seniūnas A. Simonavičius ir vietos bendruomenė, Juozo Žvirblio giminės, kurie anūko Juozo Žvirblio iniciatyva prie antkapinio paminklo pritvirtino lentelę „1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis“. Kalbėjo jo anūkas Juozas Žvirblis su savo anūku – taigi jau 5-sios kartos atstovu. Iš Debeikių kilęs Vilniaus anykštėnų sambūrio aktyvus narys Antanas Gudelis pasidžiaugė, kad susigrąžiname savo istoriją, kad sužinome, kad jog „Lietuvos valstybę kuria tauta“ (Lietuvos Respublikos konstitucija). Priminė, kad iš Debeikių yra kilęs dar vienas Vilniaus konferencijos delegatas, atstovavęs Raseiniams – kunigas kanauninkas, vėliau prelatas Mykolas Karosas (1878–1955), publicistas, bibliotekininkas, visuomenininkas, knygnešys, politinis kalinys. Jo tėvai irgi ilsisi Debeikių kapinėse.

Svėdasų centre prie paminklo su užrašu „Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės“ pagerbėme svėdasiškių Vilniaus konferencijos delegatų Juozo Baleišio, Juozo Mikuckio ir Juozo Sabalio atminimą. Dalyvavo Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, vietos bendruomenė ir delegatų giminaičiai. Žinoma, kad J. Baleišis mirė Sibire, tremtyje. Beveik dar nieko nežinoma apie J. Mikuckį. Svėdasų kapinėse aplankėme Sabalių šeimos kapavietę. Prie kapo kalbėjusi iš Kauno atvykusi Virginija Sabalytė papasakojo, kad J. Sabalys dar 1906 m. buvo išrinktas I Rusijos Dūmos deputatu. Mirė dar pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu.

Padvarninkų kapinėse irGriežionėlėse, išlikusioje Didžiulių sodyboje, pagerbėme Vilniaus konferencijos delegatą Vytautą Didžiulį (1881–1956), pedagogą gamtininką, politiką, visuomenininką, vieną iš 8 Stanislovo Felikso Didžiulio (1850–1927) – bibliografo, švietėjo, knygnešių globėjo ir Liudvikos Nitaitės-Didžiulienės-Žmonos (1856–1925) – rašytojos, vaikų. Dalyvavo Andrioniškio seniūnijos atstovai, Viešintų seniūnė Eglė Sabaliauskienė. Buvome supažindinti su Didžiulių muziejaus ekspozicija, originalia caro laikais draustų lietuviškų knygų slėptuve.

Latavėnuose buvopagerbtas Vilniaus konferencijos delegato Kazimiero Okuličiaus(1869–1921), dvarininko, Lietuvos bajoro, inžinieriaus kelininko, tremtinio (1905–1909), visuomenininko, savivaldos organizatoriaus, atminimas Dalyvavo Troškūnų seniūnas Antanas Jankauskas ir vietos bendruomenė. Kalbėjo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.

Anykščių Šv. Mato bažnyčiojepagerbėme Vilniaus konferencijos delegatą tuometinio Anykščių klebono Jono Šurnos(1865–1930) atminimą. Kalbėjo Kovo 11-sios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Jonas Šimėnas.

Ekspedicija baigėsiAnykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje vykusiakonferencija, skirta 1917-ųjų Vilniaus konferencijos 100-osioms metinėms. Pagrindinis pranešėjas buvo prof. habil. dr. Antanas Tyla, išsamiai apžvelgęs visą minėtos Vilniau konferencijos organizavimą, eigą ir nutarimus. Pabrėžė, kad dar buvo keli delegatai, gimę Anykščių krašte, bet atstovavę kitiems Lietuvos regionams, kuriuose darbavosi tuo metu. Kita pranešėja buvo istorijos mokslų dr. Vilma Bukaitė, apžvelgusi Stepono Kario gyvenimą ir veiklą, pabrėžusi, jog vardan Lietuvos nepriklausomybės jis nepakluso tuometinei Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei, svajojusiai apie federacinę „demokratinę“ socialistinę Rusiją ir Lietuvą jos sudėtyje ir pasirašiusiam Vasario 16-sios aktą. Kalbėjusi delegato Juozapo Pavilonio anūkė biomedicinos mokslų dr. Irena Dalia Pavilonytė-Adomaitienė smulkiai apžvelgė jo gyvenimą ir veiklą. Pasirodo, vengdamas tarnybos Rusijos imperijos  kariuomenėje prieš I pasaulinį karą jis 8 metus gyveno ir dirbo Keiptaune, Pietų Afrikos respublikoje. Labai nuteikė jaunųjų anykštėnų atstovo, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos moksleivių atstovybės prezidento Šarūno Grigonio pasisakymas, kuriame jis akcentavo buvusio 35-ojo JAV prezidento Džono Ficdžeraldo Kenedžio (Kennedy, 19171963 ) žodžius, kad nereikia klausti, ką tau turi duoti valstybė, o reikia savęs klausti, ką tu pats gali duoti valstybei. Kalbėjo ir Kovo 11-sios akto signatarai Vidmantas Povilionis ir žymus dabarties lietuvių rašytojas Raimondas Kašauskas. Dainavo Anykščių kultūros centro vyrų ansamblis. Konferenciją vedė Gintaras Ražanskas. Konferenciją apibendrino Pasaulio anykštėnų bendrijos prezidentas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Tomas Ladygą, pabrėžęs, kad ekspedicijos ir konferencijos metu mes nuvalėme dulkes nuo istorinės atminties, pasėjom grūdą ateičiai. Ateitį mes turime, nes vertiname valstybę, jos praeitį. Jis apdovanojo visus konferencijos pranešėjus ir vedėją, vyrų ansamblio vadovą R. Griauzdę ir ekspedicijos vadovę Reginą Smetonaitę Padėkos raštais.

Grįžome į Vilnių labai patenkinti: daug sužinojome, pabendravome su Anykščių rajono gyventojais, pasidžiaugėme gražiai tvarkomais Anykščių krašto miesteliais ir kaimais, nuimamu gausiu derliumi (nors ruduo ir nelepina).

Atgal