VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.19. Oj, tie pensininkai

Alfonsas  Kairys

Einu Pilies skersgatviu. Toks žiloj sostinėj, Vilniuj, yra..

Senukai, atpūsti iš Vakarų, kavinių staliukus okupavę... Jų pensija jiems tai leidžia: ir išvažiuot svetur ir paskanaut svetur virto, svetur spausto... Jie orūs...

O ką Lietuvoj, turtingoj smėliu, vandeniu, moliu, stipriu ąžuolu, baltaliemeniu beržu ar liauna liepa, senjorui pasakyt.

Orus jis gali būti tik sode, jei namelį susirentė kažkada.

O taip norėtųsi pabuvot, prilygti jiems, užsienio senjorams visiems.

Gamtovaizdžiais: kalnais, palmėmis pasigėrėt, kavinukėj pasėdėt, kavos pagurkšnot Amerikoj, Ispanijoj nors kartelį...

Deja, nereto 250 eurų pensija padaryt to neleidžia, nes viską būstui, šilumai  išleidžia...

Lieka tik virtuali Amerika, Ispanija - ir tai suvaržant televizijos ekraną...

Ar žinot, kokia baisi pašto dėžutė kaip niekad, kai joje visas sąskaitas surandi; mokesčiai už butą, elektrą, dujas ir šilumą... skaičiuoji, ar liks skrandžiui sumokėt, kad leistų jis judėt, o smegenys skaičiuot galėt??? 

Oru gyvent pensininkui Lietuvoj!

 

Atgal