VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.14. ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“

„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8676 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

 

Europos Sąjungos Tarybai

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR  Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui

LR Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui

LR Seimo Aplinkosapsaugos komiteto Pirmininkui Kęstučiui Mažeikai

LR socialinės psaugosir darbo ministrui Linui Kukuraičiui

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkui Artūrui Černiauskui

Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei

LR Seimo nariams

Žiniasklaidai                    

  DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS         

Vilnius,  2017-09-14

  Daugiau kaip 7 metus verslinės žvejybos atstovai įrodinėja aukščiausioms Lietuvos institucijoms ir politikams, kad  verslinė žvejyba Kauno mariose  ir kituose ežeruose bei tvenkiniuose, išskyrus Kuršių marias buvo draudžiama neteisėtai ir buvo žlugdoma vidaus vandenų verslinė žvejyba, o Lietuvos žmonės negalėjo įsigyti pigių gėlavandenių žuvų ypatingai Aukštaitijos, Dzūkijos, Kauno ir kituose regionuose išskyrus Pamarį.  

2017-07-27 apie tai rašėme Jums laišką „Dėl protesto Taline ir Vilniuje (priedas Nr. 1, 13 lapų). Vienas iš pagrindinių prašymų buvo įpareigoti Aplinkos ministeriją  pateikti visų ištyrinėtų VIDAUS VANDENS TELKINIŲ žuvų išteklių būklę pagal teikiamos lentelės pavyzdį (žemiau pateikiame). Turėdami žuvų išteklių būklę valstybės pareigūnai, politikai, mokslininkai, žvejų organizacijų atstovai ir specialistai galėtų spręsti apie limitų verslinei žvejybai skyrimą vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias.    

 

El. Nr.

Telkinio pavadinimas

Rajonas

Plotas  (ha)

Tyrimo metai

Žuvų išteklių būklė

Rekomenduojami žuvų sugavimo limitai( kg )

Ešerys

Karosas

Lydeka

Lynas

Karšis

Starkis

Kuoja

Plakis

Raudė

Kitos

Viso

 

 2017-09-04 iš Aplinkos viceministro M. Narbuto gavome laišką „Dėl rašto persiuntimo“ (12-5)-08-6007 (priedas Nr. 2, 22 lapai).

Aplinkos viceministras  M. Narbutas 20-tyje lapų pažymoje aiškina apie žvejybą Europos Sąjungoje, Baltijos jūroje, Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose, polderiuose, apie stintų žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje, apie nėgių ir ungurių žvejybą, apie mėgėjų žvejybą, apie verslinės žvejybos nenaudingumą ir neefektyvumą, apie akvakultūroje išaugintas žuvis, apie žuvininkystės produktų rinką, kad žvejai verslininkai nualino vandens telkinius ir brakonieriauja, pateikia įvairiausias diagramas. Jis bando tapatinti verslinę žvejybą su specializuota žvejyba.  Jis aiškina  apie tai, kad 2015 metais verslinę žvejybą įvairiuose telkiniuose vykdė 101 įmonė. TAČIAU JIS NUTYLĖJO, kad nuo 2015-01-01 vidaus vandenų verslinė žvejyba VISIŠKAI  UŽDRAUSTA visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias ir Nemuno žemupį.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ daugelį metų rašo laiškus Jums ir kelia klausimus dėl verslinės žvejybos UŽDRAUDIMO VISUOSE VIDAUS VANDEBNS TEKLINIUOSE, IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS. Kažkodėl APLINKOS MINISTERIJA NUTYLI, kad, uždraudus verslinę žvejybą, daugelis organizacijų patyrė didžiulius nuostolius ir nebuvo sprendžiami patirtų priverstinių  nuostolių kompensavimo klausimai, didėjo socialinė atskirtis. PASTEBIME, kad Aplinkos ministerija su sau paklusniais politikais ir visuomenininkais vis tebeaiškina, KAD ŽVEJAI VERSLININKAI NUALINO VANDENS TELKINIUS IR BRAKONIERIAUJA. PRIMENAME, KAD jie žinojo, kad žvejai verslininkai galėjo žuvauti tik maždaug 30 vandens telkiniuose, kai Lietuvoje yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų. Jie visur tebeniekina žvejus verslininkus ir nenori spręsti limitų skyrimo verslinei žvejybai ežeruose ir tvenkiniuose. Aplinkos ministerija nuolatos sugalvoja VIS NAUJŲ ARGUMENTŲ IR TRUKDŽIŲ, kaip toliau drausti verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias. Aplinkos ministerija kritikuoja, kad seniau žvejai neišgaudydavo nustatytų limitų nuomojamuose ir kituose vidaus vandenų telkiniuoise – ministerija turėtų būti DĖKINGA dėl neišgaudytų limitų, kadangi daugiau žuvų likdavo telkiniuose,  didėjo žuvų biomasė, o žvejams mėgėjams susidarė galimybės DAUGIAU SUGAUTI ŽUVŲ.

 PASTEBIME, kad Aplinkos ministerijos valia GĖLAVANDENES ŽUVIS EŽERUOSE IR TVENKINIUOISE, išskyrus Kuršių marias, GAUDO IR NAUDUOJA TIK ŽVEJAI MĖGĖJAI, kurių yra apie 15 proc. Lietuvos guyventojų, o likusiems 85 proc. gyventojų, mokantiems mokesčius į valstybės biudžetą,  turi būti pateikiamos gėlavandenės žuvys įsigijimui rinkoje, kuriai tiekėjais galėtų būti Dzūkijos, Aukštaitijos, Kauno ir kitų regionų žvejai.  

PRANEŠAME, kad tokią arba panašią lentelę galima labai nesunkiai parengti. Todėl  PAAIŠKINAME, KAD IŠ KIEKVIENO MOKSLININKŲ IŠTYRINĖTO VANDENS TELKINIO LAPO (žiūr. priedas Nr. 3 tyrinėto pavyzdžiui ežero Avilys) reikia iškelti į rengiamą lentelę skaičius nurodytus paskutinėje grafoje Peks (kg) atitinkamai: ešerys - 1191, koja – 4276, raudė -1165, lynas – 2588, sid. karosas - 29, karšis – 5249, lydeka – 630, plakis - 329, pap. aukšlė – 435,  pūgžlys – 176, viso – 16068. Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” atstovai kartu su Žuvininkystės tarnybos specialistais parengė 59 vandens telkinių mokslininkų rekomenduotų žuvų sugavimo ežeruose ir tvenkiniuose didesniuose nei 200 ha lentelę (priedas Nr. 4, 4 lapai). Įvedėme grafą “Kitos”, kurioje susumavome kitas žuvis, išskyrus lentelėje įvardytas. Pranešame, kad 59-uose vandens telkiniuose nustatyti limitai kilogramais: ešerys- 131420, karosas - 7758, lydeka – 18958, lynas – 18968, karšis – 110185, starkis -11503, koja -240086, plakis – 85905, raudė - 8809, kitos -122344, viso – 755936..

 Gerbiami Lietuvos vadovai, atsakingi pareigūnai ir politikai informuojame, kad  pagal ne vieną  vyriausybės pavedimą Aplinkos ministerija turėjo parengti vandens telkinių žuvų išteklių būklės suvestinę informaciją – tačiau Aplinkos ministerija, ignorodama pavedimus, nė karto nepateikė tokios informacijos. Pridedame 2017-06-13 vyriausybės kanclerės  M. Dargužaitės raštą Aplinkos ministerijai Nr. S-13-1556 (priedas Nr. 5, 1 lapas). Todėl mes ėmėmės iniciatyvos parengti lentelę,  nors dalį mokslinių tiriamųjų darbų.              

 Aplinkos ministras K. Navickas 2017-09-12 rašte “Dėl verslinės žvejybos’ Nr. (12-5)-D8-6212) (priedas Nr. 6, 1 lapas rašo: “Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjo prašymas sudaryti visų vandens telkinių mokslinių tyrimų bendrą ataskaitą lentelę ir ataskaitą apie visų didesnių kaip 200 ha žuvų išteklius pagal pareiškėjo nuradytą formą, pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Tokių prašymų tenkinimas viršytų Aplinkos ministerijos žuvininkystės srityje dirbančių specialistų galimybes laiku patenkinti visų suinteresuotų asmenų prašymus …”   Šis aiškinimas parodo, kaip Aplinkos ministerija bando  ĮTIKINĖTI aukščiausias ir įtakingiausias Lietuvos institucijas, politikus ir specialistus apie NEVA SUDĖTINGĄ ir DIDELĮ DARBĄ. Šį darbą, mūsų manymu, 2 žmonės gali LENGVAI ATLIKTI PER PORĄ DIENŲ!!!

 2017-04-07 Aplinkos ministras K. Navickas laiške  “Dėl žuvų išteklių gausinimo” Nr.(12-5)-08-2715  (priedas Nr.7, 1 lapas)  rašė “ … 2011-2016 m. laikotarpiu žuvų ištekliai buvo ištirti 384 ežeruose ir tvenkiniuose, bendra žuvų biomasė ežeruose  vidutiniškai padidėjo apie 1.5 karto, o vidutinios žuvies svoris 1,3- 1,4 karto. …” NESUPRANTAMA KODĖL MINISTRO PIRMOJI RANKA viceministras  M. Narbutas 20-tyje pažymos lapų aiškina apie MENKUS ŽUVŲ IŠTEKLIUS. Iš to dar kartą darome prielaidą, kad viceministras bando dezinformuoti aukščiausias Lietuvos institucijas, atsakingiausius pareigūnus, mokslininkus, politikus ir specialistus. Mūsų manymu, kaip teigia ministras K. Navickas,  žuvų ištekliai yra gausūs TODĖL  prašome spręsti apie limitų skyrimą verslinei žvejybai vidaus vandenyse, išskyrus Kuršių marias.    

 Aplinkos viceministras M. Narbutas 2017-09-04 rašte “Dėl rašto persiuntimo” Nr. (12-5)-08-6007 aiškina, kad Aplinkos ministerija nustato verslinės žvejybos vidaus vandenyse limitus atsižvelgdama į kiekvieno konkretaus vandens telkinio žuvų išteklių tyrimų duomenis. Todėl mes skubos tvarka išanalizavome ir pateikiame informaciją apie 59 mokslininkų ištyrinėtus vandens telkinius. GALIMA JAU PRADĖTI RENGTI LIMITŲ SKYRIMĄ VERSLINEI ŽVEJYBAI NORS ŠIUOSE VANDENS TELKINIUOSE.

 PRAŠOME JŪSŲ ĮPAREIGOTI APLINKOS MINISTERIJĄ SKUBIAI PARENGTI LIKUSIŲ DIDESNIŲ NEI 200 HA VANDENS TELKINIŲ LENTELĘ ir sujungus abi lenteles pateikti oficialią informaciją apie mokslininkų rekomenduotus žuvų sugavimų limitus. Jeigu Aplinkos ministerija, atsisakytų tai atlikti, PRAŠOME ĮPAREIGOTI  Aplinkos ministeriją persiųsti mūsų adresu leonaslabora@gmail.com

ištyrinėtų didesnių nei 200 ha vandens telknių tyrimų duomenis, o ne NUORODAS, nes nesame tokie įgudę dibti kompiuteriais  kaip valstybės pareigūnai p[asižadame per keletą dienų parengti visų didesnių nei 200ha vandens telkinių lentelę.                  

KONSTATUOJAME, kad dėl verslinės žvejybos EKONOMINĖS NAUDOS sprendžia pačios žvejybos organizacijos – Aplinkos monisterijai nesuteikta teisė diktuoti arba reguliuoti verslininkams ekonominių sąlygų ir finansinių prievolių.

Lietuvos žmonėms, mokantiems mokesčius, ne tik žvejams mėgėjams, reikalingos įsigijimui gėlavandenės žuvys išaugusios Lietuvos ežeruose ir tvenkiniuose. PARADOKSAS, kad Aplinkos ministerija gerbia tik žvejus mėgėjus, o vidaus vandenų verslinės žvejybos organizacijoms draudžia gaudyti žuvis rinkai ežeruose ir tvenkiniuose, išskyrus Kuršių marias.

 ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad visame pasaulyje skatinama vidaus vandenų verslinė žvejyba ir šviežios pagautos žuvies prekyba, o Lietuvoje VIS DAUGĖJA ĮVAIRIAUSIŲ TRUKDŽIŲ.

  PRAŠOME GERBIAMĄ PREZIDENTĘ  sukviesti atsakingų institucijų atstovus kartu su žvejų verslininkų ir žvejų  mėgėjų atstobvais pasitarti dėl limitų skyrimo ežeruose ir tvenkiniuiose,  išskyrus Kuršių marias, kadangi ne vieną kartą buvo susitikimai Seimo komitetuose ir ministerijose ir niekas rimtai nereagavo. Pasitarime rikėtų spręsti žuvų apsaugos ir gausinimo klausimus ir YPATINGAI  Žemės ūkio viceministro A. Bogdanovo paskelbtą teoriją apie 86 procentais sumažinamą žuvų įveisimą 2018 metais. Reikia viską daryti, kad būtų ženkliai daugiau įveisiama plėšriųjų žuvų. Reikėtų drausti telkinius įžuvinti atvežtinėmis žuvimis iš kitų valstybių, kaip tai ne vienerius metus propaguoja Aplinkos ministerija ir artimiausiu metu rengiasi daryti A. Bogdanovas. Atvežtinės žuvys keičia genetiką ir užkrečia vandens telkinius įvairiosiomis ligomis. Reikia atkreipti ypatingą dėmesį Nemuno deltos upių valymo ir gilinimo darbams atlikti.

  Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas L. Kerosierius                                                                              

Atgal