VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.12. Draugija susiorganizavo be vadovų

Sovietinės okupacijos metu kryptingai buvo siekiama ištrinti lietuvių tautinį identitetą, rusų kalbos pagrindu suniveliuoti Sovietų sąjungos tautų kalbas ir suformuoti naujos epochos homo sovieticus žmogų. Po padidinamuoju stiklu buvo bet koks žmonių sambūris. Tai buvo neatsitiktinis reiškinys, nes okupacinė valdžia suprato, kad savanoriškai susibūrę žmonės savarankiškai mąstydami gali kelti grėsmę sovietiniam režimui.

Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje matome, kad žmonės buriasi į bendruomenes, klubus, palaiko vieni kitus, padeda vieni kitiems, rūpinasi ilgaamžiu tautiniu paveldu – kalbos, krikščioniškos šeimos, tautinių papročių ir tradicijų išsaugojimu. Vienas tokių pavyzdžių – Kėdainiuose susibūrusi „Isos slėnio“ draugija.

„Lietuvos aido“ korespondentas Vaclovas VOLKUS kalbina Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorių Henriką VAICEKAUSKĄ, kuris yra šios draugijos organizatorius.

-Kaip gimė „Isos slėnio“ draugija?

-2016 m. rugpjūčio 10 d. pas Jolantą ir Leonidą Donskius Šeteniuose vyko diskusija „Ar Šeteniai galėtų tapti lietuviška Krasnogrūda“, kurioje dalyvavo per 20 kėdainiečių. Diskusijos metu buvo susitelkta ties pagrindine idėja – Šeteniai ir Č. Milošo kultūros centras turi puikias galimybes tapti nacionalinės svarbos kultūros centru, garsinančiu Kėdainius ir Lietuvą  užsienyje. Tam yra reikalingos sąlygos: Šeteniai yra Nobelio premijos laureato Č. Milošo gimtinė; Šeteniai pasižymi unikaliu kraštovaizdžiu; šalia Šetenių yra labai svarbus turistinis objektas – Č. Milošo senelio įkurta mokykla (ji prieš kelerius metus sudegė); Šeteniai turi išlikusią nuo XV a. unikalią kelio Kaunas – Ryga atkarpą.

Kartu su Leonidu Donskiu svarstėme intelektualinės veiklos, skleidžiant Č. Milošo idėjas, plėtojimo galimybes. Tarėmės apie nacionalinės ir regioninės reikšmės renginių organizavimą Šeteniuose. Šiame susitikime susitarėme tęsti diskusijas. Tai paskatino susiburti į neformalią grupę, kurią pavadinome „Isos slėnio“ draugija.

Kaip tik po šio susitikimo, rugpjūčio 12 d., L. Donskis FB grupėje „Isos slėnio“ draugija parašė: „Vakar atidaviau spaudai savo ir Jolantos naują knygą „Šetenių užrašai“. Ji bus išleista leidyklos „Austeria“ (Krokuva ir Budapeštas) lenkų ir lietuvių kalbomis. 18 mano aforizmų abiem kalbomis (vertimas  - Beatos Kalenbos) ir 18 Jolantos fotografijų. Turėtų po poros savaičių pasirodyti. Noriu švęsti šios knygos sutiktuves su Jumis!'' Taip užsimezgė nuoširdi ir stipri draugystė su Leonidu ir Jolanta Donskiais.

Po Leonido netekties sustiprėjo įsipareigojimas tęsti pradėtus darbus, siejant juos ne tik su Č. Milošo, bet ir su L. Donskio kultūriniu-intelektualiniu palikimu.

-Koks yra „Isos slėnio“ draugijos juridinis statusas?

-Draugija nėra juridinis asmuo. Tai – savanoriškas žmonių sambūris, kuris, kaip jau minėjau, siekia aktualizuoti Č. Milošo ir L. Donskio kultūrinį-intelektualinį palikimą. Galima būtų pasakyti, kad „Isos slėnio“ draugija yra tam tikro kultūrinio sąjūdžio užuomazga. Kokios apimties bus šis sąjūdis, priklauso nuo pačių žmonių nusiteikimo ir įsipareigojimo. Įdomu, kad šiame žmonių sambūryje nėra vadovų ar tam tikros vadybinės struktūros. Visi turi galimybę imtis iniciatyvos ir atlikti lyderio vaidmenį. „Isos slėnio“ draugijos nariais yra ne tik kėdainiečiai, bet ir žmonės iš įvairių Lietuvos regionų bei užsienio.

-Gal galėtumėte paminėti žmones, kurie sudaro „Isos slėnio“ draugiją?

-Sudėtinga, nes reikėtų išvardinti visus 88 žmones, kurie dalyvauja „Isos slėnio“ draugijos FB grupėje. Visų pirma noriu paminėti Jolantą Donskienę. Didelę grupę sudaro kėdainiečiai Audrius Stašaitis, Arvydas Malinauskas, Irena Leškienė, Rimantas Žirgulis, Vidmantas Valantiejus, Vaidas Juška, Roma Kožukauskienė, Rūta Vanagaitienė ir kiti. Didžiulį būrį sudaro žmonės iš kitų regionų: Kryštofas Čyževskis, Donatas Puslys, Paulius Gritėnas, Sergej Kanovič, Vytautas Toleikis, Jonas Ruškus, Giedrė Kadžiulytė, Andžej Pukšto, Neringa Vaisbrodė, Rosita Garškaitė, Rasa Rimickaitė, Arūnas Gelūnas, Herkus Kunčius, Gintaras Grajauskas, Jolanta Kryževičienė, Gintautas Mažeikis, Gintas Dabušinskas, Virginijus Savukynas, Kostas Kajėnas...

-Gal jau organizavote kokius nors renginius?

-Vasario mėnesį Kėdainių daugiakultūriame centre organizavome ką tik pasirodžiusios Jolantos ir Leonido Donskių knygos „Šetenių užrašai“ pristatymą. Birželio pradžioje Šeteniuose organizavome susitikimą su interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ kūrybine komanda.  Vasarą dar įvyko susitikimas su žygeivių grupės „Camino Lituano“ vadovais dėl numatomo piligrimystės kelio, kurio atkarpa vingiuotų greta Šetenių. Taip pat Šeteniuose įvyko T. Snyder skaitymai.

-Kokią matote „Isos slėnio“ draugijos ateitį?

-Kaip jau minėjau, viskas priklauso nuo pačių žmonių. Tikiu tokių savanoriškų žmonių sambūrių  svarba vietos bendruomenei ir visai šaliai. Buvęs JAV prezidentas R. Reiganas, kalbėdamas apie tokius žmonių susivienijimus, palygino juos su jonvabaliais. Kuo daugiau jonvabalių bus tamsią naktį – tuo daugiau bus šviesos... Todėl tik nuo mūsų priklauso, kaip gyvensime – tamsoje ar šviesoje. „Isos slėnio“ draugija – tai mūsų pastangos kurti šviesesnę Lietuvą. Tikiu, kad Šeteniai gali tapti lietuviška Krasnogrūda.

-Ačiū už pokalbį.

 

 

 

 

 

 

Atgal