VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

09.11. ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“ „ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR  Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui

Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei

Žiniasklaidai

Dėl 2017-09-07 A. Bogdanovo atsakymo

Vilnius,    2017-09-11

2017-09-07 gavome iš ŽŪM viceministro A. Bogdanovo laišką „Dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos“ Nr. 3JA-273(8.14) (priedas Nr. 1).

Susipažinę su laišku atkreipiame dėmesį, kad į daugelį 2017-08-07 asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“  laiške „Dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos“  (priedas Nr. 2) keltų klausimų A. Bogdanovas su Toma Tuzovaite - Markūniene visiškai neatsakė, į dalį klausimų atsakė paviršutiniškai, o turbūt siekdami parodyti, kad labai daug darbų atliko, aprašė reorganizacijos eigą. A. Bogdanovas nepaaiškino kodėl taip netikusiai 2017-08-03 organizavo posėdį. Todėl atkreipiame dėmesį ir prašome atsakyti į žemiau teikiamus pastebėjimus:

1. 2017-08-03 A.Bogdanovo vadinamas susitikimas su socialiniais partneriais buvo iš anksto su  artimais ir jam palankiais atstovais surežisuotas. Iš anksto nebuvo paskelbta darbotvarkė ir nebuvo pateikta jokia medžiaga. Todėl  posėdyje A. Bogdanovas, klaipėdiečiai M. Rimeikis ir R. Sakas ekrane dėstė ŽT REORGANIZACIJOS  klausimus, o kiti galėjo tik pasisakyti. MANYTINA,  kad A. Bogdanovui toks posėdis buvo reikalingas tam, kad jis su visa ŽŪM visiems galėtų aiškinti, kad įvyko susitikimas su socialiniais partneriais ir kad viską išsiaiškino ir kad  BUVO PRITARTA REORGANIZACIJOS PROJEKTUI.

2. A.Bogdanovas visur visais įmanomais būdais aiškino ir tebeaiškina, kad reorganizacijos klausimus derino su ministerijomis, mokslininkais bei socialiniais partneriais. Dalyvavusieji 2017-08-03 posėdyje suprato, kad M. Rimeikis ir R. Sakas reorganizacijos klausimus prisistatė kaip Baltijos priekrantės ir Klaipėdos universiteto atstovai. Daugelis posėdžio dalyvių suprato, kad jie neturi jokių įgaliojimų kalbėti Klaipėdos universiteto vardu. Pažymime, kad  A. Bogdanovas nebendravo nei su Vilniaus universiteto, nei su Gamtos tyrimų centro vadovais, nei dirbančiais žymiausiais Lietuvos ir pasaulyje žinomais mokslininkais žuvininkystės, organizacijos ir vadybos srityje -  Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. habil. dr. V. Būda,  dr. E. Bukelskis, Lietuvos mokslo premijos laureatai dr. V. Kesminas, dr. T. Virbickas, dr. L. Ložys, taip pat  doc. A. Radzevičius, dr. Š. Toliušis, dr. E. Milerienė, dr. M. Maksimov, dr. A.Švagždys, dr. E. Fedotova, dr. S. Stakėnas, dr. G. Vaitonis, dr. E. Leliuna. Susidaro nuomopnė, kad A. Bogdanovas visą pagrindinį dėmesį skyrė valstybinių žuvivaisos objektų privatizavimo klausimams spręsti, kadangi jis bendravo tik su dr. G. Radzevičiumi, o  kitų mokslininkų veikla jam nė motais. Žuvininkystės tarnybos reorganizacijos klausimai nebuvo svarstomi Žuvininkystės taryboje. Toks mokslo darbuotojų ir specialistų ignoravimas dar kartą patvirtina daugelio žmonių nuomonę, kad Žemės ūkio ministerija vykdo Žuvininkystės tarnybos reorganizaciją vadovaudamasi Baltijos priekrantės,  dalies Baltijos jūros žvejų ir tvenkinių organizacijų bei kai kurių politikų  pageidavimais.

3. A. Bogdanovas aiškina, kad bendravo su socialiniais partneriais. Aiškėja, kad jis pagrindinai bendravo su Baltijos priekrantės,  dalies Baltijos jūros žvejų bei tvenkinių organizacijų atstovais. Atkreipiame dėmesį, kad labai rimtų socialinių partnerių yra virš 10. Iš to darytume prielaidą, kad Žemės ūkiop ministerijai svarbiausia yra perkelti Žuvininkystės tarnybą į Klaipėdą ir privatizuoti valstybinius žuvivaisos objektus. Dabartiniai A. Bogdanovo ir T. Tuzovaitės – Morkūnienės aiškinimai, kad nesirengiama privatizuoti valstybinių žuvivaisos objektų yra melas,  bandymai mulkinti žmones ir tempti laiką.  

4. A. Bogdanovas įvardija beveik 10 organizacijų patvarkančių dokumentų ir reglamentų, kuriais vadovaujantis vykdo Žuvininkystės tarnybos reorganizaciją. Tarp jų 3 pastraipoje pamini apie žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo STIPRINIMĄ. Atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės tarnyba vykdydama reglamento (EB) Nr. 1224/2009 5 straipsnyje ir 2015-11-26 Europos komisijos rekomendacijas yra atlikusi daug darbų ir pasiekė gerų rezultatų.   

 Kiekvieną mėnesį Lietuvos žuvininkystės kontrolės priemonių įgyvendinimas Europos Komisijos yra reitinguojamas ir skelbiamas viešai. Lietuva visada būna tarp pirmaujančių šalių pagal įsipareigojimų žvejybos kontrolės srityje vykdymą, sistemų įdiegimą ir naudojimą. Po reorganizacijos, praradus kompetentingus specialistus, Lietuva nebegalėtų išlaikyti lyderiaujančios pozicijos.

Nesuprantama  kuo vadovaudamasi A. Bogdanovas su savo dviem komisijom nustatė, kad Žuvininkystės tarnyba netinkamai vykdo Lietuvos žuvininkystės kontrolę. Susidaro įspūdis, kad jie niekina Žuvininkystės tarnybą,  reikalauja naujų papildomų etatų Klaipėdoje ir  nori įdarbinti sau artimus ir palankius žmones. 

5. A. Bogdanovas rašo: „ ... Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu daugiau kaip pusę savo darbo laiko projekto valdymo grupės narių skiria atsakydama į pateiktus ŽT ir socialinių partnerių prašymus ir skundus. Kas tikrai turi neigiamą poveikį vykdomų pertvarkų kokybei...“ Pagal tą išsireiškimą galima suprasti, kad viską ką daro A. Bogdanovas su savo komisijomis yra teisingai, o klausimai ir skundai yra trukdžiai. Gerbiamieji Lietuvos ir partijų vadovai, vyriausybės profesionalai ir politikaipagal A. Bogdanovą reikėtų prisiminti, kad TROJKIŲ TEISMŲ nutarimus niekas negalėjo aiškintis ir apskųsti, nes grėsė gulagai, kalėjimai, katorgos. Kiekvienas turėtų suprasti, kad skundai ir klausimai atsiranda, kai kažkas daro neteisėtai, nepasitaręs, neišanalizavęs, nusižengdamas elementarioms susiklosčiusioms taisyklėms, pažeidžiant moralės ir teisės nuostatas. A. Bogdanovas ir T. Tuzovaitė – Morkūnienė nori, kad žmonės, kaip sovietiniais laikais eitų į šviesų rytojų ir kaip avinų banda būtų varomi į kolchozus. Susidaro nuomonė, kad A. Bogdanovo ir jo komisijų darbas ir vadovavimas yra žemo profesinio lygio. Tai patvirtina faktai, kad iki šiol nebuvo atlikta jokia ekonominė analizė, nebuvo atlikti jokie ekonominiai ir finansiniai skaičiavimai ir nebuvo parengta nė viena ekonominio palyginamumo lentelė. Kyla klausimas kaip žmonės gali taikstytis su  ekonomiškai nepagrįstu 182 žmonių ŽT kolektyvo  reorganizavimu.  Nepamiškite, kad visur dirba aukšto intelekto, išsilavinę su didele patirtimi žmonės. Elgtis su jais kaip su gyvulių banda niekas niekam nedavė teisės – tačiau taip nori A. Bogdanovas ir T. Tuzovaitė – Morkūnienė.

 6. A. Bogdanovas dažnai kalba apie žuvininkystės politiką. Prašome Žemės ūkio ministeriją pateikti žuvininkystės politikos oficialų dokumentą.

KADANGI A. Bogdanovas su dviem vadovaujamomis komisijomis per 7 mėnesius nesugebėjo tinkamai parengti ekonomiškai pagrįstą ŽT reorganizacijas projektą KAŽKAS TURĖTŲ RIMTAI PAGALVOTI  IR PADARYTI IŠVADAS. Yra buvę, kad už netikusį darbą būdavo taikomos nuobaudos arba šalinami iš darbo.

Vadovaudamiesi 2017-08-07 laišku dar kartą SIŪLOME:

1. Iš esmės spręsti visos Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus administravimo optimizavimą ir tik tada spręsti Žuvininkystės tarnybos veiklos pertvarką, kurią įgyvendinti nuo 2019-01-01

2. Įpareigoti Žuvininkystės tarnybos vadovybę vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.1.2 punktu optimizuojant vidinius procesus ir taupant lėšas nuo valstybės biudžeto dalies, tenkančios valstybinio sektoriaus funkcijoms atlikti, sumažinti 20 procentų.

3. Įpareigoti Žuvininkystės tarnybos vadovybę iki 2017 m. lapkričio 1 d. atlikti pageidaujančių įsigyti įžuvinimo medžiagą apklausą ir parengti ketinimų protokolus dėl žuvų įsigijimų su šiais subjektais.

4. Pasiūlyti Žuvininkystės tarnybos vadovybei skubos tvarka rengti nebūtino ar perteklinio gamybai turto realizavimą.

ŽUVININKYSTĖ YRA SENA IR SPECIFINĖ ŪKIO ŠAKA SU IŠTEKLIŲ ATSTATYMU IR GAUSINIMU. JAI PRIVALOMAS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS TAM TIKSLUI NAUDOJANT VALSTYBĖS FINANSINIUS IŠTEKLIUS.

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas  L. Kerosierius

 

PRIEDAS Nr. 2

 

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“

 „ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS

L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

LR  Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui

DĖLŽUVININKYSTĖS TARNYBOS PERTVARKOS

2017-08-07

Vilnius

Šių metų liepos 31 dieną gavome Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017-07-31 d. raštą Nr. 2D-2758 (24.19) „Dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos pristatymo“, kuriuo buvome pakviesti dalyvauti išplėstiniame projekto valdymo grupės posėdyje, kuris įvyko šių metų rugpjūčio 3 d. 13 val. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patalpose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kviestiniams posėdžio dalyviams iki posėdžio pradžios nepateikė jokios informacijos apie posėdžio metu numatomą pristatyti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pertvarką tam, kad posėdžio dyviaali galėtų tinkamai pasiruošti ir išsakyti nuomonę šiuo klausimu.

Iš posėdyje dalyvavusių asmenų formuojasi nuomonė, kad posėdyje dalyvavo žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo asmeniškai atrinkti vykdomam Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projektui palankūs asmenys. Kalbant apie Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus laboratoriją atsižvelgiama tik į Baltijos jūros priekrantės žvejų organizacijų atstovų poziciją, visiškai neatsižvelgiama į kitų žuvininkystės sektoriaus atstovų nuomonę. Tokio masto reorganizacija galima tik po ekspertų atliktos išsamios studijos, o ne ministerijos darbuotojų grupei nubraižius pagal savo matymą schemas. Prieš reorganizaciją privalo būti atlikti ekonominiai skaičiavimai ir pateikti ekonominiai ir teisiniai tokios reorganizacijos privalumai, trūkumai ir siekiami tikslai valstybės bei visuomenės labui.

Nebuvo pakviesti į posėdį turintys ilgametę patirtį ir mokslines žinias 2017-04-03 d. rašę laišką aukščiausių Lietuvos institucijų vadovams - Žuvininkų sąjungos prezidentas A. Domarkas, Lietuvos hidrologų draugijos prezidentė dr. E. Milerienė, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. habil. dr. V. Būda, Aleksandro Stulginskio Universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto direktorius doc. A. Radzevičius, kurie kėlė susirūpinimą, kad dėmesys sutelkiamas ne į žuvininkystės veiklos plėtrą, efektyvų inovacijų diegimą – naujų technologijų, idėjų ir metodų pritaikymą, bet į jokiais ekonominiais skaičiavimais ar moksliniais tyrimais nepagrįstą Žuvininkystės tarnybos reorganizaciją ir, kad tokia vadyba įneša sumaištį ir į aukštos kvalifikacijos reikalaujančią žuvininkystės specialistų ir ūkio subjektų veiklą.

Pažymime, kad žuvininkystės klausimais labai daug darbų yra atlikę ir kiti mokslininkai: dr. E. Bukelskis, Lietuvos mokslo premijos laureatai dr. V. Kesminas, dr. T. Virbickas, dr. L. Ložys , taip pat dr. Š. Toliušis, dr. M. Maksimov, dr. A.Švagždys, dr. E. Fedotova, dr. S. Stakėnas, dr. G. Vaitonis, dr. E. Leliuna, kurie būtų galėję išreikšti labai autoritetingą nuomonę.

Konstatuojame, kad tolimuosiuose vandenyse Lietuvos žvejai sugauna apie 83 tūkst. tonų žuvies per metus, kas sudaro apie 80 procentų visų Lietuvos žuvų sugavimų. Kuršių mariose sugaunama apie 1,1 tūkst. tonų žuvies per metus, kas sudaro apie 1 procentą  visų Lietuvos žuvų sugavimų. Baltijos jūroje sugaunama 19 tūkst. tonų žuvies per metus, kas sudaro apie 18 procentų visų Lietuvos žuvų sugavimų, iš jų Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija kasmet sugauna 11 tūkst. tonų žuvies t. y. 58 procentus visų metinių Baltijos jūros žuvų sugavimų. Baltijos jūros priekrantėje sugaunama 571 tona per metus, kas sudaro 0,55 procento visų Lietuvos žuvų sugavimų.

Susidarė nuomonė, kad rengiant Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projektą valdymo darbo grupė  atsižvelgė tik į dalies Baltijos jūros žvejų ir Baltijos jūros priekrantės žvejų organizacijų atstovų pageidavimus, kas sudaro tik 8,24 proc. visų metinių Lietuvos žuvų sugavimų.  Manytina, kad dėl Žuvininkystės tarnybos reorganizavimo buvo susitarta su dalies Baltijos jūros ir priekrantės žvejybos verslo atstovais.

Iš tokio projekto valdymo grupės vykdomo Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projekto pristatymo susidarėme nuomonę, kad sprendimai yra priimami neatsižvelgiant į kitų nuomonę, o posėdis vyko tik formaliai. Glumina ir tai, kad posėdžio metu nebuvo net protokoluojama, kas tik patvirtina daugelio išsakomus nuogąstavimus.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vykdomo projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ valdymo darbo grupė, sudaryta šių metų pradžioje iki šiol nėra pateikusi ar pristačiusi jokių ekonominių skaičiavimų, pagrindimų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo prasmingumą. Projektas motyvuojamas tik dviem argumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta regionų plėtros programa ir tuo, kad Žuvininkystės tarnybos vykdoma žuvivaisos veikla neva prieštarauja biudžetinių įstaigų veiklos principams. Pilnai sutikdami su Vyriausybės programos principais dėl regionų plėtros, niekaip negalime pritarti vienų regionų plėtrai kitų sąskaita, ypač kai dėl to nukenčia eiliniai žmonės – aukštos klasės specialistai, tuo labiau, kad Klaipėda su visa uosto infrastruktūra yra vienas labiausiai išvystytų regionų. Iki šiol neaišku, kuo remiantis planuojama Žuvininkystės tarnybos poskyrius perduoti naujai steigiamam UAB-ui, nes nėra jokio ekonominio šios reformos pagrindimo bei kaštų, kiek tai kainuos valstybei ir kokia pridėtinė vertė bus sukurta, kaip bus užtikrintas retų ir vertingų žuvų išteklių atkūrimas Lietuvoje bei kitų tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija šiais metais atliko Žuvininkystės tarnybos veiklos auditą, kurio metu nustatyta, kad Žuvininkystės tarnybai yra priskirtos funkcijos, kurias tarptautinės konvencijos ES reglamentai ir Europos Komisijos sprendimai įpareigoja valstybes vykdyti. Žuvininkystės tarnyba yra vienintelė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo srityje veikianti institucija, įgyvendinanti ministerijos formuojamą žuvininkystės politiką, pagrįstą bendrąja žuvininkystės politika. Pažymėtina, kad minėtų funkcijų netinkamas vykdymas sąlygotų atitinkamų sankcijų Lietuvai pritaikymą bei tarptautinio autoriteto praradimą. Minėtose atlikto audito išvadose yra konkrečiai rekomenduojama Žuvininkystės tarnybai, valstybiniu mastu nepertraukiamai, vykdant žuvivaisos veiklą, garantuoti pasiekti rezultatų stabilumą, kryptingumą, tęstinumą, efektyvumą.

Nustebino tai, kad viceministras A. Bogdanovas ir komisija išklausė dr. G. Radzevičių. Pažymėtina, kad 2017-06-22 d. viceministras A. Bogdanovas Žuvininkystės tarnybos darbuotojams pareiškė, kad iš Žuvininkystės tarnybos poskyrių bus kuriami UAB, ateityje juos privatizuojant. O su kitais aukščiau paminėtais mokslininkais net nebendravo.

Kelia labai didelį susirūpinimą tai, kad Žuvininkystės tarnybos reorganizacijos klausimai nebuvo svarstomi Žuvininkystės Taryboje.

Manome, kad Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas atliekamas pernelyg skubotai, nėra aišku, kokia yra apskritai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos politika ir strategija visos valstybės mastu, tačiau kažkodėl norima skubiai forsuoti reorganizaciją. Susidarė nuomonė, kad Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projekto valdymo darbo grupė visiškai nesupranta Vyriausybės programos keliamų tikslų žuvininkystės regionų plėtrai, kadangi visas dėmesys nukreipiamas tik į Klaipėdos regiono plėtrą.

Manydami, kad žemės ūkio viceministro A. Bogdanovo pristatytas Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimo projektas nėra tinkamai parengtas ir ekonomiškai nepagrįstas, socialiai labai jautrus ir psichologiškai veikiantis Žuvininkystės tarnybos dirbančiuosius, jų šeimas ir artimuosius ir atkreipiame dėmesį į tai, kad Seimo valdančioji dauguma ir opozicija pagrindiniais Valstybės valdymo prioritetais konstatavo socialinės atskirties mažinimą, valdymo sistemų pagrįstumą SIŪLOME:

1. Iš esmės spręsti visos Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus administravimo optimizavimą ir tik tada spręsti Žuvininkystės tarnybos veiklos pertvarką, kurią įgyvendinti nuo 2019 m. sausio 1 d.

2. Įpareigoti Žuvininkystės tarnybos vadovybę vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.1.2 punktu optimizuojant vidinius procesus ir taupant lėšas nuo valstybės biudžeto dalies, tenkančios valstybinio sektoriaus funkcijoms atlikti, sumažinti 20 procentų.

3. Įpareigoti Žuvininkystės tarnybos vadovybę iki 2017 m. lapkričio 1 d. atlikti pageidaujančių įsigyti įžuvinimo medžiagą apklausą ir parengti ketinimų protokolus dėl žuvų įsigijimų su šiais subjektais.

4. Pasiūlyti Žuvininkystės tarnybos vadovybei skubos tvarka rengti nebūtino ar perteklinio gamybai turto realizavimą.

Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas    L. Kerosierius

 

 

 

 

                                                 

 

 

                       

Atgal