VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

09.02. Pagerbtas Lietuvos kariuomenės karininkas

Irena Montvydaitė-Giedraitienė, LLA sąjungos pirmininkė

2017 m., vasariškai karštą rugpjūčio 12 dieną, į Plungės r. Platelių miestelį prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai, atvyko daug garbingų svečių. Čia buvo minima Lietuvos karininko, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vado, Vyčio kryžiaus ordino, pulkininko Jono Semaškos-Liepos 70–osios žūties metinės. Minėjime dalyvavo Lietuvos laisvės armijos sąjungos nariai, Lietuvos šauliai, kariai kūrėjai, karininkai, LR Seimo nariai, visuomenės atstovai, visi, kam brangi Lietuvos nepriklausomybės kovų istorija.

Renginys prasidėjo pėsčiųjų žygiu dviračių takais aplink Platelių ežerą. Prie paminklo išsirikiavo organizacijų vėliavos. Prie jo vyko oficialioji minėjimo dalis. Šv. Mišias aukojo Lietuvos šaulys, LLA sąjungos kapelionas, Kauno šv. Jurgio konvento gvardijonas, kunigas Paulius Saulius Bytautas OFM. Šv. Mišių metu bažnytines giesmes atliko Plungės politinių kalinių tremtinių choras „Tėvynės ilgesys“, vadovaujamas Rūtos Černeckienės.

Renginio dalyviai

Teikiamas apdovanojimas

Plungės tremtinių choras su svečiais

Su organizacijų vėliavomis

 Šv. Mišių metu

Po šv. Mišių minėjimo dalyvius pasveikino renginio vedėjas Kauno karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus specialistas atsargos majoras Gediminas Reutas. Minėjime dalyvavo LR Seimo nariai: Rytas Kupčinskas, plungiškius atstovaujantis Jonas Varkalys, Lietuvos šaulių sąjungos narė Gintarė Skaistė. Renginyje dalyvavo išeivijos T. Daukanto jūrų šaulių kuopos vadas Vytautas Jurevičius, trimitu atlikęs giesmę „Marija, Marija“.

Minėjime taip pat dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas at. mjr. Žydrūnas Šadauskis, Vakarų (Jūros) šaulių 3 – sios rinktinės vadas ats. mjr. Rolandas Lukšas, LŠS V. Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Marijampolės skyriaus pirmininkas ats. ltn. Anicetas Varnas ir LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Klaipėdos skyriaus pirmininkas Virgilijus Valančiauskas,  jie yra ir  LLA sąjungos tarybos nariai. Politiniai kaliniai A.Petrusevičius ir V.Voroneckas. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas ir kiti garbingi svečiai. Platelių miestelio rimtį sudrumstė trys Žemaitijos šaulių 8 – sios rinktinės Garbės sargybos skyriaus šaulių edukacinės salvės: už Lietuvą, už kariuomenę, už Lietuvos šaulius.

Asmenys, pasižymėję įamžinant Lietuvos laisvės armijos karių atminimą, Lietuvos kovų istoriją, buvo apdovanoti Lietuvos karininko Jono Semaškos-Liepos kryžiais – medaliais ir Žemaičių apygardos „ Partizanų žvaigždėmis“. Panašiais kryžiais-medaliais pats Jonas Semaška buvo apdovanotas kovodamas vokiečių armijos sudėtyje prie Stalingrado. Ten jis pateko į Raudonosios armijos apsuptį, tačiau su batalionu prasiveržė pro tris Raudonosios armijos apsupties žiedus. Už šį žygdarbį kpt. Jonas Semaška ir kariai buvo apdovanoti Nuopelnų kryžiais ir kalavijais.

1945 m. kapituliavus Vokietijai Jonas Semaška nepasitraukė į Vakarus, nepasidavė į Raudonosios armijos nelaisvę. Slapstydamasis grįžo į Lietuvą, užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais ir ryšininkais. Vėliau Lietuvos laisvės armijos Žemaitijos partizanų vadų pasitarime buvo išrinktas Žemaičių LLA legiono vadu. Jo tikslas – parengti Lietuvos ginkluotojų pajėgų planą, ruošiantis vieningam sukilimui prieš okupantų valdžią. 1946 m. balandžio 15 d. Jonas Semaška-Liepa suimtas Telšiuose. Čia jį 1946 m. spalio mėn. teisė MVD Vilniaus įgulos karo tribunolas. Paskutinis LLA  partizanų legiono vado žodis buvo išdidus, tarsi ginklas padovanotas kiekvienam lietuviui tęsti kovą už Lietuvos Nepriklausomybę.

Mūsų atkurtos Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų organizacijos tikslas - iškiliųjų istorinių asmenybių, kovojusių dėl Lietuvos nepriklausomybės, įamžinimas. Kai kurie renginiai ir istorinės kovų datos minimos Plateliuose Plungės r. prie pirmojo paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai. Lietuviško lauko akmenyje iškaltas karžygio portretas ir šūkis „Kova dėl laisvės – amžina“. Tai - Žemaitijos nacionalinio parko amatų meistro Antano Vaškio iš Plungės r. kūrybinis darbas. „Primindamas lietuvių kovas dėl laisvės šis paminklas gyvuos 500 metų“, - patikino jaunas skulptorius. Šis gražus gamtos kampelis paminklui pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent čia, Platelių miškuose, 1944 m. rupjūčio mėn. buvo įsikūrusi Kazio Veverskio vadovaujamos Lietuvos laisvės armijos karių – „vanagų“ apmokymo stovykla. Įvertinus tuometinę susiklosčiusią situaciją vadovybė priėmė sprendimą - apmokytiems „vanagams“ vykti į gyvenamąsias vietoves ir pradėti partizaninį karą.

Beveik kas metai atkurtos Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų organizacijos iniciatyva prie šio paminklo minimos mūsų tautos patriotinės - jubiliejines datos. Būtina prisiminti, kad paminklas iškilo rėmėjų dėka. Nuoširdžiai dėkojame LLA organizacijos atkūrėjui, šio paminklo iniciatoriui, Vytautui Urbikui. Už suteiktą materialinę paramą paminklo statybai, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarui, Žemaitijos sūnui Bronislovui Lubiui. Abu jie jau ilsisi  Amžinybėje, bet ateities kartos nepamirš šių Lietuvos  tikrųjų  patriotų, o ne asmenį gėdingai pasisavinusio tautos patriotų nuopelnus.

 

Atgal