VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

08.05. Aforizmai

Michail Kuzmin, Sankt Peterburgas

Žmonijai reikalinga ne bet kokia tiesa, o dietinė.

Lūpos - vienos šypsenos du poliai.

Ar būtina švariai perrašyti sėkmės juodraštį?

Kūrybos paslapčiai nereikalinga Nobelio premija.

Entuziazmas gamtoje: nėra tokių lapų, kurie kristų nuo medžių savo iniciatyva.

Mintis laisva tiktai tylėdama.

Klaustukas buvo toks didelis - tarsi pavogtas iš paslapties.

Paskutinės naujienos atima iš mūsų paskutinę viltį.

Kiek nežinomųjų laimės lygtyje?

Akmenys  - argumentai geologų ginče.                                             

Neatsargumas: nusiėmė kaukę ir persišaldė.

Viltis - svajonės taupomoji knygelė.

Mikrobiologijos problema: tironas po mikroskopu.

Satyra - trumpiausias atstumas tarp įstatymo ir beteisiškumo.

Viltis - melo optimizmas.

Sunku užjausti laimingą žmogų.

Pastatė oro pilį ir uždarė joje savo svajonę.

Mūza numiršta ant šedevro slenksčio.

Ir pragare ieškomas prarastas rojus.

Žmogiškos silpnybės trukdo aktoriui nueiti nuo scenos.

Prarastos iliuzijos neapgaudinėja.

Amžininkai, jeigu jie ne fanatikai ir ne skeptikai, gyvena toje pačioje epochoje.

Riba tarp rašytų ir nerašytų įstatymų nesaugoma įstatymo.

Optimisto svajonė: nekrologas be datos.

Pranašai visada akli: jie nemato dabarties.

Žmonijos istorija - prarastų iliuzijų karnavalas.

Kurti naujas pasakas ar senąsias atnaujinti?

Medus - bitės honoraras.

Poetinis mokestis: devynios metaforos sau, viena - valstybei.

 

Vertė Vytautas Karalius

Atgal