VISUOMENĖ
07.04. Adolfo Damušio demokratijos studijų centras
Lidija Veličkaitė
2013 m. birželio 13 d. Vilniuje, Mykolo Romerio universitete buvo įsteigtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centras. Steigimo sutartį pasirašė Mykolo Romerio universiteto (MRU) prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas ir Damušių šeimos vardu A. Damušio duktė ambasadorė Gintė Damušytė. Kaip rašoma MRU tinklalapyje, šio centro veiklos tikslas – prisidėti prie Universiteto misijos įgyvendinimo visuomenės ir humanitarinių mokslų srityse, tiriant prieškario nepriklausomos Lietuvos ir okupacijų laikotarpio lietuvių demokratinės politinės minties tradiciją, atskleidžiant ir įtvirtinant jos sąsajas su dabarties demokratinėmis vertybėmis, sugrąžinant į visuomenės kultūrinę atmintį ir socialinę apyvartą vardus bei intelektinį paveldą asmenybių, nuosekliai gynusių ir brandinusių demokratinę mintį Lietuvoje ir išeivijoje. Ambasadorė Gintė Damušytė, kalbėdama apie steigiamo centro veiklos kryptis, pabrėžė, kad pirmiausia tai taikomojo pobūdžio, kaip ir A. Damušio, mokslinė ir visuomeninė raiška. „Mano tėvas nebuvo profesionalus istorikas, neilgai veikė praktinės politikos lauke. Bet buvo veiklos žmogus, autorius intelektualių tekstų, pažangių iniciatyvų. Jis generavo idėjas, jas įgyvendino pats, skatino ir kitus tai daryti,“- sakė G. Damušytė.
Centro atidarymo proga jam talkinti pasiryžęs žurnalistas Vidmantas Valiušaitis dovanų įteikė sukauptų unikalių nuotraukų fotoarchyvą bei retos Sąjūdžio spaudos komplektus.
2017 m. balandžio 12 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos Respublikos (LR) ambasadorė Danijos karalystėje ir Islandijos Respublikai (paskirta 2016 m. liepos mėn.) Gintė Damušytė pasirašė trišalę Nacionalinės bibliotekos, Mykolo Romerio universiteto ir Damušių šeimos sutartį, pagal kurią centras buvo perkeltas į Nacionalinės bibliotekos patalpas. „Centro atsiradimas bibliotekoje gerokai praturtins demokratijos ištakų Lietuvoje tyrimus, atvers naujų galimybių šios srities projektams,“ – sakė Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
2017 m. birželio 16–17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko oficialus Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymas ir ta proga politinių studijų dienoms skirta konferencija „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“. Šiomis Adolfo Damušio politinių studijų dienomis pratęstos garbingos Lietuvos fronto bičiulių puoselėtos tradicijos išeivijoje. Politinių studijų dienų savaitgalių tradicija atsirado išeivijoje VII dešimtmečio pradžioje (ypač aktyviai joje dalyvavo Los Andželo (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuviai), o nuo 1968 m. politinių studijų konferencijos buvo rengiamos periodiškai ir išdėstytos jose idėjos buvo skelbiamos spaudoje, taip pat publikuojamos atskirais leidiniais. Per daugelį metų buvo sukurtas turtingas lietuvių politinės minties ir nuoseklios kovos už laisvę paveldas, kuris vertas tyrinėtojų dėmesio.
Kalba filosofas, istorikas, profesorius emeritas Kęstutis Skrupskelis
Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencijos dalyviai
Dviejų dienų renginys pradėtas menine programa – garsi Lietuvos solistė Rasa Juzukonytė, akomponuojant prof. Aušrai Motuzienei, pradžiugino renginio dalyvius lietuviškomis dainomis. Po to renginio dalyviai persikėlė į konferencijų salę, kurioje vyko pirmasis posėdis. Renginį invokacija pradėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Pirmasis sveikinimo žodį tarė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, pasidžiaugęs, kad A. Damušio demokratijos studijų centras, įsikūręs bibliotekoje, papildys ir išplės šio gausaus archyvinio paveldo tyrimų ir sklaidos galimybes, praplės jo žinojimo ir suvokimo turinį naujais kontekstais šios dienos visuomenei aktualiu žvilgsniu. LR Seimo Kultūros komiteto vardu sveikinęs Seimo narys Vytautas Juozapaitis priminė A. Damušio, kaip chemiko išradėjo, mokslininko veiklą ir jo apsisprendimą savo visuomeninį gyvenimą paskirti politinėms studijoms, ir tai paskatino prisidėti prie politinės veiklos Lietuvoje ir išeivijoje, be kurios Kovo 11–tosios vargiai būtume pasiekę. Dėl savo ypač įtemptos darbotvarkės negalėdama dalyvauti konferencijoje ambasadorė Gintė Damušytė atsiuntė sveikinimo raštą, kuriame dėkojo Nacionalinei bibliotekai už suteiktas sąlygas centro veiklai, o renginio prelegentams ir dalyviams turiningų diskusijų vadovaujantis A. Damušio idėjomis. Los Andželo (JAV) lietuvių fronto bičiulių vardu sveikinimo kalbą pasakė politinė ir visuomeninė veikėja Angelė Nelsienė. Ji didžiavosi sutikusi tokias didelės erudicijos asmenybes, kaip prof. Adolfą Damušį, dr. Vytautą Dambravą, dr. Juozą Kazicką ir daugelį kitų, su kuriais Los Andžele susitikdavo politinių studijų savaitgaliuose. Nors kartais būdami ir skirtingų pažiūrų, išeivijos lietuviai sugebėjo susitelkti vienam bendram tikslui – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Konferencijai savo sveikinimą atsiuntė ir Los Andželo lietuvių bendruomenės atstovė, teisininkė Žibutė Brinkienė, be kurios neįmanoma įsivaizduoti Los Andželo lietuvių fronto bičiulių veiklos.
Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos ir išeivijos mokslininkai, politologai, istorijos tyrinėtojai: pirmąją konferencijos dieną ir pirmąjį posėdį Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (Čikaga) vadovas, istorikas dr. Augustinas Idzelis (dėl ligos negalėjęs atvykti, jo pranešimas buvo perduotas „Skype“ ryšiu), filosofas Kęstutis Girnius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ilona Strumickienė. Konferencijos dalyviai aplankė Nacionalinėje bibliotekoje įsikūrusį Adolfo Damušio demokratijos studijų centrą, susipažino su jame patalpinta medžiaga. Po to konferencijos dalyviai turėjo progą pabendrauti, susipažinti su atvykusiais į konferenciją svečiais iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Antrąją konferencijos dieną ir antrąjį posėdį kalbėjo filosofas, istorikas, Pietų Karolinos (JAV) ir Vytauto Didžiojo universitetų profesorius emeritas Kęstutis Skrupskelis, LR Seimo narys, politologas dr. Laurynas Kasčiūnas, žurnalistas Valdas Vasiliauskas, filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Vytautas Radžvilas. Antrąją konferencijos dieną vykusiame trečiame posėdyje įvairiomis šių dienų aktualijomis dalijosi filosofas, VU TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis, Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis, teisininkas Vygantas Malinauskas, VU TSPMI doktorantas Vytautas Sinica. Buvo parodytas filmas apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos patalpose įsikūrusį Adolfo Damušio demokratijos studijų centrą.
Po neilgos pertraukos buvo surengtas simpoziumas „Jie kalbėjo už mus: kuo rezistencinės minties paveldas aktualus dabarčiai?“ (A. Damušis, V. Dambrava, K. Škirpa, J. Kojelis, P. Kisielius, K. Milkeraitis). Jame dalyvavo publicistas ir apžvalgininkas Dalius Stancikas, ir jaunosios kartos atstovai – istorijos doktorantas Simonas Jazavita, politologas Dovilas Petkus, filosofas Vytautas Vyšniauskas.
Didžiulis dviejų dienų renginys, skirtas Adolfo Damušio demokratijos studijų centro atidarymui Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, užbaigtas šv. Mišiomis Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.
Nenuostabu, kad tokiame renginyje, kuriame buvo nagrinėjami istoriniai aspektai, glaudžiai susiję su nūdienos aktualijomis, taip pat paliestos skaudžios šiandienos problemos, verčiančios žmones palikti Lietuvą ne tik dėl geresnio uždarbio, bet ir dėl nesibaigiančių reformų, nedalyvavo Lietuvos valdžios ir savivaldybių atstovai.
***
Adolfas Damušis gimė 1908 m. birželio 16 d. Tošicoje, Mogiliovo gubernijoje (Baltarusija). 1920 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. 1928 m. baigė Panevėžio gimnaziją, 1938 m. – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technikos fakultetą, 1940 m. apgynė disertaciją „Aliuminio ir geležies deginių santykio įtaka į cemento susitraukimą bei brinkimą atmosferos drėgnumui kintant“ ir įgijo inžinerijos daktaro laipsnį. 1940 m. – VDU Neorganinės chemijos katedros vedėjas, 1942–1943 m. Technologijos fakulteto (nuo 1943 m. kovo mėn. veikė nelegaliai) dekanas. 1941 m. Kaune vadovavo Lietuvių aktyvistų fronto kariniam štabui, kartu su kitais organizavo ir vadovavo birželio sukilimui, sudarius Lietuvos laikinąją vyriausybę, ėjo pramonės ministro pareigas. Tai vienas iš Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių, 1943–1944 užėmęs vicepirmininko postą. Už pasipriešinimą nacių okupacinei valdžiai 1944 m. birželio 16 d. suimtas ir išvežtas į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, 1945 m. amerikiečių kariuomenės išlaisvintas. 1947 m. pradžioje išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten gyvendamas daug pastangų skyrė lietuvybei išlaikyti, aktyviai dalyvavo Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos laisvinimo byloje, daug rašė į lietuvišką spaudą. 1984 m. A. Damušio veiklą aukštai įvertino popiežius Jonas Paulius II įteikdamas jam Šv. Silvestro ordiną, 1994 m. LR prezidentas Algirdas Brazauskas už itin reikšmingus asmeninius nuopelnus, ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę, bei ilgametį ir sąžiningą darbą Lietuvos valstybei apdovanojo A. Damušį III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 1997 m. birželio 12 d. A. Damušis su žmona grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje. Mirė 2003 m. vasario 27 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Nuotraukos Jono Česnavičiaus
Atgal
.jpg)
(1).png)
