VISUOMENĖ
03 21. „Lietuvos varpai” dar skamba
Ričardas Simonaitis
Vasario 16-oji šiemet Lietuvoje sutikta įspūdingu senovinių varpų skambesiu ir dainomis. Visuose miestuose ir miesteliuose žmonės rinkosi aikštėse, dalyvavo eisenose, stebėjo karinius paradus, dainavo, šoko, deklamavo eiles, visa širdimi džiaugėsi savo laisve, laimėjimais, praeities istoriniais įvykiais, kurie, nors sunkūs ir sudėtingi, tačiau, ačiū Dievui, buvo pergalingi. Tauta susidorojo su sovietine okupacija, išvarė iš šalies okupantus, nors dvasinio skausmo dar liko daug, jį įveikti nelengva. Žmonėms reikia kantrybės ir supratimo, kodėl anuomet didžiosiose šalies aikštėse rinkdavosi tūkstantinės minios.
Šventiniuose renginiuose dalyvavo ir mūsų šviesiausieji protai J.E. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prof. V.Landsbergis, kiti. Beje, nesimatė Seimo ir Vyriausybės narių. Jų nebuvo, deja, ir pagerbiant Prezidento Ramanausko Vanago atminimą. Tai šiek tiek stebino, tačiau gausiai dalyvavęs jaunimas tarsi patvirtino, kad per dvidešimt septynerius metus daug jaunų žmonių neišvažiavo svetur, jie džiaugiasi, gyvendami savo šalyje, kartu su savo tėvais kuria šalies ateitį. Nors kai kurie politikai, kairioji žiniasklaida, stengiasi visuomenei įteigti, kad jaunimas bėga iš Lietuvos. Tai netiesa. Taip, dalis išvyksta, bet juk atgauta Laisvė leidžia kiekvienam pasirinkti sau priimtiniausią gyvenimo kelią – dirbti, mokytis Lietuvoje, ar semtis patirties ir žinių svetur. Puiku, kai galima keliauti po pasaulį, pamatyti kitus kraštus, aplankyti pasaulio muziejus, svetur kurti. Ir auklėti jaunąją kartą meilės Tėvynei dvasia taip, kad ir sulaukus brandaus amžiaus, jaustų orų gyvenimą savo Tėvynėje. Sovietmečiu tokių galimybių nebuvo. Žmonės neturėjo pasirinkimo laisvės net persikelti gyventi iš kaimo į miestą. Tai buvo tikras dvasinis genocidas, ilgus metus buvome uzurpuota tauta, buvome žlugdomi dvasiškai. Deja, netrūksta ir dabar asmenų, sulindusių į svarbiausias valstybės institucijas, drumsčiančių tautos ramybę. Tai ir komunistų partijai priklausę nariai, sekretoriai, buvę kolūkių pirmininkai, įvairių gamyklų direktoriai ir jų pavaduotojai... Būtent jie sugebėjo susisukti šiltus lizdus seimų ir vyriausybių institucijose, ir toliau kvailina žmones, ypač jaunimą. Ne visi, gimę po 1991 metų, žino, kokie klastingi yra buvę komunistai, nežino, kokiomis vergiškomis sąlygomis sovietmečiu gyveno jų tėvai. Tik sulaukę brandaus amžiaus suprato, kas skiria laisvą žmogų ir beteisį. Tėvų iškovota laisvė leidžia jaunimui suprasti, kokias kančias turėjo tėvai patirti, kad jų vaikai ir anūkai gyventų pilnavertį gyvenimą. Džiaugiamės grįžtančiais Lietuvon vaikais, bet suprantame ir ten pasiliekančius – jie kuriasi geresnį gyvenimą ten. Praeityje skambėję Laisvės varpai randa atgarsį mūsų šiandieninio jaunimo širdyse. Keliaudami po svečias šalis, jie nenutraukia ryšio su tėvyne, artimaisiais, dvasioje jie kartu su mūsų senolių kurtomis dainomis bei pasakomis, kuriose per amžius buvo apdainuojami tautos didvyriai, siekę laisvės, jie artimi jaunimui.
Sudervės mokyklos ir Vilniaus Valdorfo mokyklos skautai 2016 m. laimėję Vytauto Didžiojo taures artėjančios karūnacijos dienai paminėti
Šio Skautijos šimtmečio ženklo konkurso laimėtoja - Sigita Penikas, Tauro tuntas, Niujorkas, JAV
M. ir J. Šlapelių muziejaus darbuotojai prie P.Žižmaro stendo
Lietuvos skautų sąjungos skautai
Šiandien mus keičia jau ketvirtoji karta. Vieną šios kartos dalyvį galėčiau paminėti: tai dešimtmetis Vilniaus „Vyturio“ mokyklos moksleivis Jokūbą Riška, Vasario 16-ąjai sukūręs eilėraštį „Lietuvos varpai“. Noriu pasidžiaugti jo įžvalgomis. J.Riška parodė begalinę pagarbą ir meilę savo tautos praeičiai. Tikri dvasiniai lobiai, slypėję mūsų bočiuose, šiandien pereina į mūsų vaikų ir anūkų dvasią. Eilėraštis „Lietuvos varpai“ jaudina savo nuoširdumu ir paprastumu, įprasmina supratimą, kad esame visi atsakingi už tautos likimą:
Lietuvos varpai skambės,
Kol visi vilties turės.
Lietuva labai graži,
Noriu būti jos glėby.
Lietuvos varpai dundės,
Ratai net visi bildės.
Lietuva, ji nuostabi,
Noriu būti jos daly.
Lietuvos varpai matys,
Ir kad myli pasakys.
Lietuva yra didi,
O manoj širdy brangi.
Panašiomis mintimis tą šventės dieną gyveno ir gausybė žmonių, susirinkę Prezidentūros aikštėje, prie Signatarų namų, prie Krašto apsaugos ministerijos. Čia skambėjusios Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ atliekamos patriotinės dainos maloniai nuteikė visų susirinkusiųjų širdis. Vilniaus Arkikatedroje vyko išskirtinės šventosios mišios. Tikintieji, norėję išgirsti Dievo žodžius, vos tilpo viduje.
Ypatingą vilniečių ir svečių dėmesį patraukė Gedimino prospekte degę šešiolika laužų, kurių liepsnos tarsi sakė: „Jaunų žmonių širdys visada turi liepsnoti, kaip liepsnojo praeities riterių širdys ir tautos didvyrio skauto Prano Žižmaro širdis pilsudskininkų okupuotame Vilniuje“. Iš tiesų, laužai atspindėjo ne tik mūsų dabarties gyvenimo įvykius, bet ir visais laikais vykusias didvyrių kovas už Lietuvos Laisvę. Skautas P.Žižmaras buvo vienas iš tų žmonių, kuris vilniečiams ir Lietuvai nešė Laisvės spindulį. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė, muziejaus projektų vadovas Kristijonas Siparis ir muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Danguolė Žemaitytė Vasario 16-oios dienos proga į savo būstinę - muziejų - pakvietė visų Lietuvos skautų organizacijų skautus pagerbti skauto P.Žižmaro ir dr. J. Basanavičiaus atminimą, apžvelgti istorines įžvalgas. Skautai kartu su muziejaus darbuotojais istoriniame muziejaus kiemelyje paminėjo artėjančio Lietuvos Skautijos šimtmečio jubiliejų, pagerbė ir artėjantį valstybės šimtmetį. Skautai organizavo fotografijų parodą, kurioje užfiksuotos įvairiais laikotarpiais skautų veiklos akimirkos. Ypatingą parodos dalį sudarė nuotraukos, kuriose užfiksuota legendinio tautos didvyrio skauto P.Žižmaro ir jo draugų veikla. Prieš parodos atidarymą vaikai skautai su savo tėveliais kėlė trispalvę vėliavą. Pagerbdami visų mūsų tautos didvyrių atminimą, kurie beveik prieš šimtą metų į mūsų istoriją auksinėmis raidėmis įrašė Vasario 16-osios datą, giedojo Lietuvos himną. Skauto P.Žižmaro dukterėčia Gražina Mareckaitė papasakojo vaikams apie P.Žižmaro gyvenimą lenkų okupuotame Vilniuje, jaunimas turėjo progą susipažinti su vyresniųjų skautų darbais. Plačiau apie tai rašė Justas Arasimavičius straipsnyje „Stebuklą prisiminus“ („Lietuvos aidas“ Nr.46,47,48 psl.2. 2017m. vasario 25d. ).
Skautų tunto „Valdovų rūmai“ vadas, šių eilučių autorius, papasakojo vaikams apie tunto skautų stovyklas, žygius ir darbus, stenduose jie ir atsispindėjo, nuotraukose užfiksuota karaliaus Vytauto Didžiojo gyvenimo epocha jau mūsų laikmetyje. Vaikai buvo pakviesti į šių metų skautų stovyklą, kur vyks krepšinio turnyras, skirtas karaliaus Vytauto Didžiojo karūnavimo garbei atminti. Vaikai taip pat sužinojo, kaip 2010-taisiais „Valdovų rūmai“ tunto skautai inicijavo Žalgirio mūšį Vilniaus kalnų parke, kuris sutraukė apie penkis tūkstančius žiūrovų, kaip skautai dar 2009-aisiais keliavo į Ukrainą pamatyti istorinę pilį Lucke, kurioje Europos monarchai ir karaliai pasiūlė karūnuoti Vytautą Didįjį karaliumi. Kelionės metu skautai susipažino su Raižių kaime gyvenančiais Lietuvos totoriais. Kartu nusprendė pastatyti paminklą karaliui Vytautui Didžiajam - Žalgirio mūšio didvyriui. Buvo priminta, kaip tunto skautai Labanore prieš kelerius metus pastatė šešių metrų aukščio kryžių naujai statomai Labanoro bažnyčiai atminti.
Sunkiausiais Lietuvai Nepriklausomybės metais skautai inicijavo apvalyti Lietuvos gamtą nuo šiukšlių. Buvo priimtas sprendimas surinkti milijoną alaus skardinių ir butelių. Surengę stovyklą netoli Salos pilies, Galvės ežere skautai tik per vieną vasaros mėnesio sezoną iš dugno ištraukė daugiau nei dvidešimt penkias tonas visokių šiukšlių ir nepaprastai didelį kiekį stiklo duženų. Prezidentas Valdas Adamkus tunto „Valdovų rūmai“ skautų darbus įvertino padėkos raštu. Vėliau mūsų pavyzdžiu pasekė kitos organizacijos, kurios, turėdamos specialią įrangą, sugebėjo Galvės ežero dugną valyti ir gilesnėse vietose, t.y. kur mūsų mažyliai skautai negalėjo pasiekti. Džiaugėmės savo atliktais darbais stovyklaudami kitose Lietuvos vietose, vaikams teko pasidarbuoti ir Šventojoje. Iš pajūrio kopų buvo surinkta net 500 skardinių, kurias paliko piktavaliai atostogautojai. Šiandien, ačiū Dievui, Vyriausybė priėmė sprendimą prie parduotuvių įrengti taromatus. Šiukšlių ženkliai sumažėjo. Kadangi valstybė jau gali tuo pasirūpinti pati, skautai turi galimybę savo energiją panaudoti kitiems svarbiems darbams.
Dar vieną labai svarbią veiklos dalį skautų darbuose sudarė inkilų gamyba. Tunto skautai net penkiolika metų organizavo inkilų gamybos konkursus, juose kiekvienais metais dalyvavo daug Vilniaus miesto mokyklų. Moksleiviai per tuos metus sparnuočiams pagamino keliolika tūkstančių inkilų.
Šiuo metu bandome realizuoti naujus sumanymus: nuo praėjusių metų organizuojame skautų krepšinio varžybas, kurias skiriame Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo karūnacijos dienai paminėti. Pirmosios varžybos jau įvyko tarp stovyklaujančių skautų. Pirmieji dalyviai ir laureatai tapo Sudervės bei Vilniaus Valdorfo mokyklų skautukai. Visi jie buvo apdovanoti taurėmis su karaliaus Vytauto Didžiojo atvaizdu. Šis turnyras vyksta kiekvienais metais, ir bus tęsiamas iki karaliaus Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos, t.y. iki 2030-ųjų metų.
Parodoje atsispindėjo tunto „Valdovų rūmai“ skautų veikla nuo 2000-ųjų iki 2017-ųjų metų. Šiuo laikotarpiu skautai budėjo prie Valdovų rūmų vartų, kur rinko aukas Valdovų rūmų statybai. Per ketverių metų budėjimus, kas sudarė 3000 valandų, buvo surinkta beveik milijonas litų aukų. Tunto „Žalgirio aidai“ draugovė buvo įvertinta J.Kazicko vardo 2000 litų premija. Už šią premiją skautams buvo nupirkti dviračiai, kuriais galėjo keliauti Vytauto Didžiojo keliais.
Vienas stendas buvo skirtas menininko Antano Rimanto Šakalio darbams. 30-tyje pašto vokų autorius įamžino svarbiausius lietuvių skautų istorijos įvykius, pradedant skautavimo šimtmečiui skirtu ženklu „Lietuviškoji skautija 1918-2018“. Šio ženklo autorė, skautijos šimtmečio ženklo konkurso laimėtoja, yra skautų tunto „Tauras“ skautė Sigita Penikas, gyvenanti JAV, Niujorke.
Ypatingą reikšmę skautams ir visai visuomenei turi A.R.Šakalio ant kiekvieno voko užrašyta mintis: „Skautija – patriotinio jaunimo kalvė. Visų valstybių prezidentai yra skautų vyriausieji vadai, nes skautų šūkis „DIEVUI, TĖVYNEI, ARTIMUI“ atspindi ir tvirtina vieningos ir nepriklausomos valstybės dvasią. Kiekvienoje mokykloje turi būti po skautų tuntą su savo vėliava, uniforma ir tradicijomis. Kur mokykloje yra skautų tuntas, - nėra patyčių ir narkotikų“.
Ši įžvalga, manau, yra labai reikšminga mūsų dienomis. Reikia pripažinti liūdną faktą, kad Lietuvos Skautų Sąjungos vyr. skautininkas brolis a.a A.Berkevičius daug kartų ragino Vyriausybių vadovus, prezidentus priimti įstatymą, kuriame būtų įteisinta skautų veikla mokyklose, tačiau į jo prašymus laiku nebuvo atsižvelgta. Raštuose buvo akcentuojama apie prasmingą jaunimo skautišką auklėjimą, kada vaikai, vadovų padedami, auklėja patys save. R.Baden-Powelio sukurtoji skautiškoji auklėjimo sistema efektyviai ir teigiamai veikia auklėjant ir pačius didžiausius pramuštgalvius.
Visuomenės veikėjas, menininkas A.R.Šakalys, įvertinęs valdininkų negebėjimą sustabdyti nusikalstamas veikas jaunimo tarpe, kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę Jurgita Petrauskienę istorinėmis įžvalgomis: „Patriotinės ir pilietinės pareigos ir atsakomybės skatinamas, kreipiuosi mokinių, tėvų ir mokytojų santykių gerinimo reikalu. Esu įsitikinęs, kad santykių darna būtų pasiekta arba esmingai pagerinta per skautų organizacijas. Skautų organizacijos yra paplitusios pasaulyje, veikė Pirmoje Lietuvos Respublikoje, tačiau kažkodėl nepelnytai pamirštos ir nepuoselėjamos. Būtina jas atkurti, nes jos sutelktų visų kartų atstovus, ypač senolius, kurie dar mena Pirmosios Respublikos laikus, kai skautija esmingai rūpinosi jaunimo dorove ir drausme. Skautai būtų drauge pilietinės visuomenės ugdymo pradžiamokslis, formuojamos pilietinės visuomenės pagrindas. Su geros kloties linkėjimais – dailininkas Antanas R.Šakalys“. Vilnius.2017. 01.29.
Deja, iš ministerijos atsakymo dar negavęs, nors turi atsakyti mėnesio bėgyje.
P.S. Esu aprašęs daug skautų (nuo septynerių iki keturiolikos metų) atliktų darbų, atliktų vaikų. Gal skaitytojams jie gali pasirodyti ir nereikšmingi, tačiau jų svarbumą apsprendžia tai, kad darbus jie stengiasi atlikti pagal skautišką Geležinį įstatą – „Skautas visada sąžiningai atlieka savo pareigas“.
Atgal
.jpg)
(1).png)
