VISUOMENĖ
03 19. Dėl žvejybos
ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. + 370 5 231 81 11, e. p. [email protected]
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
LR Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui
LR Seimo Aplinkosapsaugos komiteto Pirmininkui Kęstučiui Mažeikai
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto Pirmininkui Andriejui Stančikui
LR Seimo nariams
Žiniasklaidai
Dėl žvejybos vidaus vandens telkiniuose
Vilnious, 2017-03-18
Lietuvoje yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių bei kanalų. Iš jų 142 vandens telkiniuose galima vykdyti verslinę žvejybą. FAKTIŠKAI verslinė žvejyba vykdavo maždaug 30-yje vandens telkiniuose.
Prašome Aplinkos ministeriją pateikti informaciją institucijoms ir visuomenei per Delfi, ELTA, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų ir kitus internetinius portalus bei kitas žiniasklaidos priemones koncentruotą informaciją apie verslinei žvejybai vidaus vandenų telkiniuose išduotas limitus ir žuvų sugavimus 2012, 2013. 2014, 2015, 2016 ir 2017 metais ir faktiškus žuvų sugavimus bei tais pačiais metais išaiškintų brakonierių skaičių, padarytą žalą, paskirtas ir išieškotas baudas, atskirai nurodant žvejus verslininkus. Reikėtų pateikti informaciją apie žvejų mėgėjų skaičių ir jų sugautas žuvis. Malonu būtų žinoti kiek žvejai mėgėjai sugavo brakonierių.
Aplinkos ministerija turėtų įgyvendinti iniciatyvas dėl žvejybos draudimo MĖNESIUI AKTYVIAUSIU PAVASARINIO ŽUVŲ NERŠTO METU, ŽVEJAI TURĖTŲ ĮRENGINĖTI DIRBTINES NERŠTAVIETES, SAUGOTI NERŠIANČIAS ŽUVIS ir išvalyti pakrantes nuo šiukšlių.
PRIMENAME, kad visi moka mokesčius į biudžetą. Valstybė skiria asignavimus ir vandens telkinių išlaikymui, priežiūrai, moksliniams tyrimams. Žuvis labai būtina maisto racione. Žvejų mėgėjų bendruomenė, sudaranti dalelę gyventojų, nori pasinaudoti visų Lietuvos vandens telkinių gėlavandenių žuvų ištekliais. Patarkite, kaip galės poreikius gėlavandenėmis žuvimis tenkinti nemeškeriojantys Lietuvos piliečiai, sąžiningai mokantys mokesčius. Atsakymas gali būti vienintelis. Jų poreikius galės tenkinti vdaus vandenų žvejai verslinkai. Todėl valstybė tam tikslui privalo skirti ženklią žuvų išteklių dalį.
ATKREIPIAME dėmesį, kad greitai bus pradėtos įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos strategijos, kuriose numatoma žmonių socialinės atskirties mažinimas, darbo vietų kūrimas ir vietinių verslų puoselėjimas, maisto produktų įvairovės gausinimas. Manoma, kad visų savivaldybių ir partijų prievolė yra labiau atsigręžti į bendruomenių poreikius ir vietos verslininkų galimybes. Manytina, kad artimiausiu savivaldybių uždaviniu turėtų būti tapti realiais vandens telkinių šeimininkais.
2017-02-24 Klaipėdoje vykusios konferencijos “Žuvininkystė Lietuvoje: Ar ant stalo bus šviežios žuvies” rezoliucijoje rašoma: “… 19. Skatinti, kad žuvininkystės regionai išliktų patrauklūs bei saugūs ateities kartoms. Sudaryti sąlygas jiems pasidalyti gerisusia praktika ir žiniomis. Rengti su žuvininkyste susijusių bendruomenių augimą ir užimtumą”.
Laukia atsakingi darbai – SVARBIAUSIA GAUSINTI IR SAUGOTI IŠTEKLIUS.
Vietos po saule ir žvejams mėgėjams ir verslininkams turi pakakti ir tuo labiau, kad apie milijonus žmonių išvyko į kitas valstybes, o žuvys pasiliko Lietuvoje.
Prezidentas Leonas Kerosierius
Tarybos pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas
Atgal
.jpg)
