VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

03 18. Kada neturime socialinio teisingumo - turime skurdą ir skurstančių moralę

Vaclovas Volkus

Lietuvos partizanų kapelionas Kunigas J. Lekešius - "Grafas" vėsią rudens naktį valstiečio daržinėje po šiaudais įruoštame bunkeryje prie žvakės, rašydamas dienoraštį sielojosi - ne ponai, ne prakutę miesčionys mus slepia, rengia,  maitina rizikuodami savo, savo vaikų ateitimi, bet kaimo žmonės - lietuviai valstiečiai, kurie sunkiai dirba, kurie už rugių centnerį, nušertą bekoną, kartais savo šeimas skriausdami parduodavo pusvelčiui, kad pragyventų, pirktų druskos, žibalo, ūkiui reikalingų padargų. Tuo pačiu valdininkai, kariškiai ir dvasininkija gyveno pertekliuje. Valstiečių sąskaita keldavo puotas "Metropolyje", pramogavo Čekoslovakijos Karlovy Vary, Alpių kalnynų slidinėjimo kurortuose.

Šis kunigo J.Lekešiaus - "Grafo" dienoraštis buvo rastas jo žuvusiame bunkeryje, kaip ir kitų daugybės valstiečių slepiamų bunkeriuose, slėptuvėse partizanų rašinių, dainų, eilėraščių. Tai yra jų pėdsakai ateinančioms kartoms mokytis iš klaidų, saugoti iškovotą laisvę, nepriklausomybę, pasiektą kančios ir gyvybės kaina.

To meto valdžios socialine nelygybe piktinosi ir mūsų tautos dainius Maironis "Pavasario balsų" poezijos puslapiuose.

Šiandieną švenčiame 27-uosius laisvo ir nepriklausomo gyvenimo metus. Paklauskime mūsų valdančiųjų, ar pasimokyta iš praeities socialinio neteisingumo, ar įsiklausyta į mūsų kovotojų - partizanų priesakas? Ar per tą laiką kurdami valstybę sugebėjome užtikrinti jos vidaus ir išorės saugumo, ar dorai ir sąžiningai kūrėme piliečių gerovės valstybę?

Kas tie šiandieną nepriklausomos Lietuvos "nemirtingieji", nepakeičiami valdžios olimpe? Kokiais aukštųjų mokyklų politiniais mokslais apsiginklavę "valdžioje būti - nepražūti", vadovaudamiesi prisikūrusiais palankiais įstatymais, diktuoja savo valią tautai ir žiniasklaidai, griebiasi už šiaudo, kad sutrukdyti atėjusiems ir vykdantiems tautos priesakus - įgyvendinti atsinaujinimo ir valdžios aparato pertvarkos idėją, raginančius sunkiausiu tautos dvasinio nuopuolio periodu nepalūžti, suklupus atsikelti.

Vis kartojasi ir kartojasi LRT pirmo kanalo televizijos laidos "Dėmesio centre" vedamos žurnalisto Ed. Jakilaičio. Vis pasišaipoma iš valdžios vyrų, siekiama kompromituoti valdančiųjų atsinaujinimo ir pertvarkos vykdomas programinius nuostatus. Pvz., prieš tris savaites pokalbyje su Seimo pirmininku Ed. Pranckiečiu aptariant Seimo 100-to dienų darbą, minėtas žurnalistas bandė primesti pašnekovui savo nuomonę, neva visuomenė Seimą vertina blogai - besiblaškantį, pranašavo koalicijos subyrėjimą. Pateikdamas klausimus pats bandė į juos atsakyti. Tai ne geranoriškumo, ne dalykiško pokalbio pavyzdys.

Į kovo 2-osios dienos pokalbį buvo pakviesti A.Kubilius, G.Kirkilas ir P.Lukšys, kuriame Ed. Jakelaitis pasiūlė apsvarstyti keletą klausimų, bene svarbiausias - Seimo narių skaičių, kiek jų turėtų būti, ar mažinti iki 101. Ar ministrai vienu metu galėtų būti ir Seimo nariais. Seime užsibuvusiems A.Kubiliui ir J.Kirkilui atrodė, tai nerimtas klausimas - populistų triukas, atkreipti visuomenės dėmesį nuo rimtų problemų. P.Lukšys argumentavo: sumažėjus trečdaliu rinkėjų skaičiui, turi mažėti ir Seimo narių skaičius, turėtų mažėti ir išlaidos. Lietuvoje vienam Seimo nariui, lyginant su kitomis ES valstybėmis, tenka perpus mažiau rinkėjų aptarnauti. Pagerėtų Seimo nario kokybė ir atsakomybė už priimamus įstatymus.

Valdymo išlaidų mažinimas, tai ne "Valstiečių ir žaliųjų sąjungos" propagandinis triukas, tai valdančiosios koalicijos programinė nuostata. Su valdymo išlaidomis sietina ir didžiulis socialinis neteisingumas, grasinantis valstybės saugumui. Apie tai kalbėjo Maironis, partizanų kapelionas J.Lekešius, pagaliau šiandieną prabilo ir Valstybės gimimo Taryba.

Nežiūrint valdžioje užsisenėjusių totalinių trukdžių, bankininkų demagogijos eiliniai žmonės besiginantys nuo skurdo remia valdžios atsinaujinimą ir pertvarką - mažinti biurokratinį valdymo aparatą, valstybės ir valstybinių įmonių vadovų nesaikingai dideles algas, priedus, premijas, didinti bendrovių pelno mokestį, įvesti, kas ir buvo žadėta progresinius - tarifinius daugumos kaimyninių valstybių pavyzdžiu mokesčius. Ir jokių privilegijų biurokratams.

Pradėkime nuo Seimo. Jis mėgstamiausias partijų augintinių arkliukas praturtėti, viešoje erdvėje save parodyti, nemokamai pakeliauti.

Seimo nariai gyvena ir dirba ne pagal Darbo kodeksą, bet pagal jų pačių priimtą Seimo statutą. Patys sau skiria algas, atostogas, privilegijas.

Į jį daug kas veržiasi, kiti bando jį paversti akcine bendrove su tikslu praturtėti ir už nieką neatsakyti.

Eilinio Seimo nario mėnesinė alga į rankas 2350 eur. Padauginus šią sumą iš 141 Seimo nario gauname 331 352 eurus. Dalis Seimo narių einančių vadovaujančias pareigas kaip 4-5 Seimo pirmininko pavaduotojai, Seimo frakcijų vadovų ir kitų mėnesinė Seimo narių alga padidėja apie 15 proc. iki 380 tūkstančių solidžios eurų sumos. Be to, privilegijos, reprezentacinės išlaidos, nemokamas būstas - komunalinės išlaidos, nemokamas autotransportas (kuriuo iki šio laiko galimai piktnaudžiaujama).

Pinigų švaistymas - vadinamos parlamentinės išlaidos. Paskaičiuokime: 141 Seimo narių mėnesinė priemoka į rankas 780 eur - padauginus iš 141 Seimo nario, gauname 109 980 eur. Dauguma seimūnų ją išgramdo iki cento. Tai nepasitarnauja "vardan tos Lietuvos", jos iššvaistomos gėlėms, sveikinimams ir dar... rimtai paanalizavus - nešvariam pasipelnymui. Laikas keisti šių išlaidų skyrimo tvarką. Kiekvienas Seimo narys turi po 3 padėjėjus - viso 423 etatai, kurių mėnesinė alga apie 700 eur. Kas mėnesį padėjėjams išmokama apie 268 tūkst. eur. Mažai, neturtingai valstybei - tai prabanga vargstančių žmonių sąskaita.

Be Seimo, aukso vertės ir Seimo Kanceliarijos išlaikymas. Joje nesant kontrolės, darbuotojų buvo išgrobstyta kelios dešimtys tūkstančių eurų.

Atsakingai paanalizavus ministerijų, jų prielipų sąmatas, 51 tūkstančio biurokratų mokos fondą, įvedus asmeninę atsakomybę už valstybės patikėtą darbą - pinigų atsirastų ir vargstantiems, ir skurstantiems, ir tiems balansuojantiems ant skurdo ribos.

Reikia būti dorais ir išmintingais. Įsiklausyti į katalikų bažnyčios monarchus, pirmoji eilėje pasirūpinti neturtingais, vargstančiais. Kelkite ne sau, o jiems atlyginimus.

Atgal