VISUOMENĖ

02 11. Šis bei tas

Jėga verčia, švelnumas skatina.

Vieni mato nuo kalno, antri iš lygumos, treti – iš duobės.

Be didelio darbo nerasi didelio gyvenimo.

Į kalną lipk pats, antraip nemokėsi nulipti.

Meilė moko kentėti, o kančia mylėti.

Toldami nuo gamtos, tolstame ir nuo išminties.

Ieškome panašaus, vengiame pranašaus.

Paslėpto lobio vertė lygi nuliui.

Lengvi pažadai dar lengviau netesiami.

Gyvenimas būtų linksma komedija, jei ne tragedijos.

Žmogžudžio atgaila visada pavėluota.

Geriausiai pajunti druskos skonį savo prakaitu.

Labiausiai darbe pavargsta tie, kurie dažnai žiūri į laikrodį.

Visi skundžiasi atmintimi, bet niekas nesiskundžia savo protu.

Žmogui duotas protas, kad jis protingai gyventų, o ne tam, kad matytų, kaip neprotingai gyvena.

Gyvenimo išmintis visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį.

Savos nuodėmės, kaip ir savos ausys – nematomos.

Pyktis – trumpa beprotybė.

Jei nežinai, kieno teisybė – sukurk savąją.

Įsimink, kad ne visada reikia paisyti taisyklių.

Iškelk savo menkumą į aukštybes ir būsi nepasiekiamas.

Jei galvosena ribota, apribok ribas.

Išmintį augina ne pareigos, o asmenybės.

Sapnai – miego sukurtos pramogos.

Laikrodis ne tik rodo laiką, bet parodo ir laikinumą.

Dūmų už horizonto nepaslėpsi.

Aukso taisyklė – auksinėms rankoms aukso nereikia.

Dar nebuvo toko velnio, kuris patartų vengti peklos.

Vieni laukia iškilmių pradžios, kiti – pabaigos.

Geriau turėkime senus prisiminimus, nei jaunas viltis.

Skundus rašydamas žurnalistu netapsi.

Tikrovės neišgąsdinsi, ji nebijo savęs.

Tušu neužtušuosi nusikaltimo.

Mokslo tiesos ne ginklu įrodinėjamos.

Galima pragyventi ant atradimų slenksčio, jo neperžengiant.

Sėti išmintį dar nereiškia tikėtis derliaus.

Senovės filosofai žinojo daugelį tiesų, dalį mes jau paneigėme.

Mokslo kryžkelės iškraipo gyvenimo kelius.

Norus stabdo galimybės.

Saldžialiežuvaudamas cukralige nesusirgsi.

Parinko Stasys Prakapas, Kanada