VISUOMENĖ
09 24. Tikėjimas gali būti bereikšmis
Prof. habil. dr. Danielius Gužas
Kiekvienas žmogus laisvas apsisprendime tikėti, ar būti abejingu religijai. Koks tas tikėjimas - matomas, dvasiškas ar kūniškas – priklauso nuo žmogaus sukauptų žinių ir jų analizės. Tikėjimas mūsų gyvenime išlieka amžinai, kol gyvename šiame pasaulyje, skiriasi atskiro žmogaus dvasingumu – šventumo vertybės pajautime, išliekančia kiekviename iš mūsų. Negalima visiškai niekuo netikėti. Yra tikėjimas sava filosofija, savame pasaulio supratimo analizės kontekste. Ar mes tikime, ar netikime vienu ar kitu reiškiniu – tai irgi yra tikėjimas. Tikėjimas gali būti ir bereikšmis.
Nors užklaustas žmogus nieko konkretaus gali ir neatsakyti, jis gali tikėti neapibrėžtai, su tam tikromis abstrakčiomis pataisomis. Žmogus gali netikėti tuo, ko realiai nemato, kas neįrodyta mokslo ar gyvenimo patirties. Gyvenimo patirtis atsako į klausimą, kokiais potyriais kiekvienas mūsų gyvename, kaip ir kur randame atsakymus. Daug priklauso nuo žmogaus kūrybiškumo ir dvasingumo. Gilus įsitikinimas tam tikrame tikėjime priveda žmogų patikėti ir nebūtais, įsivaizduojamais dalykais. Mintis anksčiau ar vėliau tampa kūnu. Gyvenimiškose problemose galim rasti daug konkrečių ir abstrakčių atsakymų, priklausomai nuo žmogaus mąstymo.
Moksliškai paremta religija privalo turėti vyraujančios religijos valdančių sluoksnių palaikymą. Religija yra tuo stipri, kuo daugiau atspindi gyvenimiškus reiškinius. Kiekvienas reiškinys, lydimas pasiektų tam tikrų rezultatų, gali priartinti ir prie nepageidaujamų reiškinių.
Religija priverčia keisti gyvenimo dogmas, kada jos jau nebesuvaldomos, atsiranda naujų mąstymo reikmių.
Vykstant gyvenimo procesui, religija kartais manipuliuojama, nežymiai ir nepastebimai keičiant gyvenimo procesą tikinčiųjų ir netikinčiųjų pasaulyje.
Tie pokyčiai būna tiek nežymūs, kad savo gyvenimo versmėje nė nepajuntame. Gali keistis momentinė situacija, kaip gamtoje orų kaita, tačiau nurimus audrai, gamtos dėsniai atstato buvusią pusiausvyrą.
Ir vėl viskas vyksta iš naujo, vienaip ar kitaip kinta žmogaus gyvenimo gairės. Ši situacija gali būti trumpalaikė – momentinė, gali būti stichiška, nelaukta, stebinanti. Dvasiškai ramiai gyventi norėtų visi, bet mūsų pasaulis sutvertas judėjimo principu. Viskas juda, sukasi, bėga, be judėjimo nėra gyvybės.
Mūsų gyvenimas įterptas tarp blogio ir gėrio šaltinio jėgų. Blogis gali būti pridengiamas gėriu, ir atvirkščiai, gėris – blogiu. Iš to kilo posakis „Nėra to blogo, kas nevirstų gėriu“. Reikia išgyventi blogį taip, kad jis nepaliktų žmoguje blogio pėdsakų. Leisdami kartais pasilepinti gėrio malonumais, nutiesiame kelią į blogio pojūčius. Tuomet pajuntame blogio pasekmes. Išbridus iš blogio balos, galime pajusti tvirtą pagrindą po kojomis.
Gyvenimo krypties pasirinkimas kartais gali turėti lemiamą poveikį į susidariusią situaciją.
Viską suprasti ir įsisavinti žmogui neįmanoma. Jis gali ir pasiklysti savo pojūčiuose, ir nutiesti sau harmoningą, ne bereikšmį, šviesų gyvenimo bėgsmą.
Atgal
.jpg)
(1).png)
