VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

08 06. Gimtinėje pagerbtas Vilniaus vyskupas Antanas Pranciškus Audzijonis

Ona Striškienė, Paįstrys-Pasvalys

Liepos 29 d. Pasvalio krašto žmonės pagerbė kraštiečio Vilniaus vyskupo Antano Pranciškaus Audzijonio atminimą. Tai buvo dvasinė – kraštotyrinė konferencija ant ratų ,,Parymokim prie tėviškės slenksčio”. Rengiant konferenciją siekta plėtoti savo draugijos veiklą, pasirūpinti savo krašto dvasiniu ir istoriniu paveldu, bendrauti ir bendradarbiauti su Lietuvos katalikiškomis draugijomis. Jos metu peržvelgtas katalikų dvasininko, Vilniaus vyskupo, pedagogo, teologijos dr. Antano Pranciškaus Audzijonio (Audzevičius).gyvenimo ir tarnystės kelias.

Gimė 1836 m. Telžių kaime, Skrebotiškio valsčiuje. 1855-1859 m. studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Nuo 1860 m. dirbo vikaru Vilniuje, Šv. Jokūbo bažnyčioje, Turgeliuose, Naujatrakiuose, Radaškonyse (dab. Maladečinos r.). Apgynė teologijos disertaciją, jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Buvo Sankt Peterburgo dvasinės akademijos inspektorius, rektorius (iki 1884 m.), profesorius (nuo 1869 m.). Nuo 1889 m. iki mirties (1895 m.) buvo Vilniaus vyskupu.

Prie Srebotiškio bažnyčios stovi vyskupo Antano Pranciškus Audzijonio giminaičiai

Rinktasi Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje. Išvykstant pasimelsta prie kunigų kapų šventoriuje. Keliaujant autobusu ištrauką iš knygos „LKMS Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos veikla” (aut. Vl. Čirvinskienė) skaitė PKMD valdybos narė Danutė Matulienė. Eilėraščius iš kun. Edmundo Rinkevičiaus deklamavo Pasvalio Katalikių Moterų valdybos narės Kazimiera Kiznienė, Adėlė Balaišienė. Vykdami pro Pasvalio kapines malda už mirusius pagerbėme nesenai į amžinybę iškeliavusi Pasvalio Katalikių moterų pirmininkė Aldutė Petkevičienė bei visi mirusieji.

Šventinamas kryžius vyskupui gimtajame Telžių kaime

Nuvykus į Skrebotiškį – Rožinio malda bažnyčioje. Per Kančios slėpinius vedė Skrebotiškio parapijos maldininkai. Bažnyčioje buvo parengta dokumentų, nuotraukų paroda. Šv. Mišias Skrebotiškio Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčioje aukojo svečias iš Vilniaus - LKMS dvasinis vadovas kun. Vytautas Rapalis. Buvo kalbėta, kad vyskupas gimė čia tame lygumų krašte, Telžių kaime (dabar Skrebotiškio parapija). 1890 m. birželio 17 d. dvasininkas perėmė Vilniaus vyskupijos valdymą. Per ingresą pasakytame pamoksle vyskupas dvasininkams aiškino, kad bažnyčios reikalai yra svarbesni už pasaulietines pareigas, paskelbė katalikų tikėjimo prioritetą ir tuo iškart atkreipė dėmesį į save. Vyskupas taip pat rūpinosi bažnyčios legitimumu, tik anaiptol ne tokia kaina, kaip ankstesni vyskupijos administratoriai. Jis įvedė griežtą dvasininkų drausmę, pats uoliai ėjo ganytojo pareigas ir reikalavo kunigų atsidavimo sielovados darbui, vaikų katechizacijai. Vyskupas dekanams netgi nurodęs, kad per pridėtines pamaldas kunigai derintųsi prie vietos gyventojų vartojamos kalbos. Dėl to buvę įvesti lietuviški pamokslai. Vyskupas vienas pirmųjų rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose.

Tą dieną meldėsi katalikės moterys iš Biržų, Kauno, Kupiškio, Panevėžio, Šiaulių, Pasvalio bei Saločių, Skrebotiškio ir Telžių kaimo gyventojai. Konferencijoje pranešimą „Antanas Pranciškus Audzijonis Vilniaus vyskupas, katalikų dvasininkas, teologijos dr. profesorius, pedagogas“ skaitė mokslų dr. Aldona Kačerauskienė iš Vilniaus. Dokumentinę medžiagą pristatė ir kalbėjo vyskupo giminaitis Alfonsas Audzijonis, į konferenciją atvykes su būreliu giminių.

Konferencijos rengėją Vladą Čirvinskienę (III-čia iš dešinės) sveikina Biržų LKMD vadovė Rima Zuozienė (dešinėje)

Tema „Skrebotiškio parapijos istorijos ištakos” kalbėjo kalbininkė, leidinių redaktorė Skrebotiškio parapijos Gyvojo Rožinio būrelio vadovė Albina Pribušauskaitė. Skrebotiškyje bažnyčią norėta įrengti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Čia 1918 m. atsiųstas kunigas Adomas Kačkus. Senas mūrinis grūdų sandėlis pertvarkytas į bažnyčią. Juozapas Žagrakalys jai 1922 m. dovanojo 15 ha žemės Kildiškių kaime. Šventorius 1924–1925 m. apmūrytas. Jame 1935 m. pastatyta medinė varpinė.  „Prisiminimai apie jungtį su tėviškę“ kalbėjo Pasvalio dekanato gyvojo rožinio vadovė, istorikė Vlada Čirvinskienė. Telžių kaimas yra Pasvalio rajono teritorijoje – 3 km. nuo Skrebotiškio, keliaujant į Saločius bei Kiemėnus. Vienas iš pagrindinių jos teigini: „Jungtis su tėviške kasmet darosi stipresnė“.

Po to vykta į Vyskupo A.P. Audzijonio gimtinę – Telžių kaimą. .Kryžių puošniu vainiku papuošė Aldona Juozeliūnienė. Kryžių kraštiečiui Vilniaus vyskupui Antanui Pranciškui Audzijoniui pašventino LKMS dv.  Vadovas, kunigas Vytautas Rapalis iš Vilniaus. Meninę programą dovanojo Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių choras (vad. Gintarė Bagdonavičiūtė).

Sugrįžus į Skrebotiškį, nuoširdi bendrystė prie arbatos puodelio ir karštų dešrelių, savo šventinių lauknešėlių – Klebonijos kieme, Nuoširdžios padėkos svečiams bei gražūs palinkėjimai ateinančioms dienoms.

Dvasingu renginiu rūpinosi LKMS Pasvalio Katalikių Moterų draugijos nares, Pasvalio dekanato gyvojo rožinio, Saločių, Skrebotiškio parapijų kunigai ir tikintieji, Vyskupo giminaičiai, jie ir buvo pagrindiniai paminklinio kryžiaus iniciatoriai ir fundatoriai broliai Alfonsas, Algis, Ramutis Audzijoniai.

Grįždami renginio dalyviai girdėjo Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos narės Birutės Simonaitienės vaizdingo istorinio  pasakojimo apie  Vitartų dvarą bei tą dieną pravažiuojamą Smetonos tiltą per Mūšos upę.

 Išlydėjusios svečius katalikės moterys skubėjo į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią.  Čia dalyvavo adoracijoje prie Šv. Sakramento bei Šv. Mišiose, kurios buvo aukojamos už Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono dekano Alfonso Jančiaus  garbingą atmintį.

 Konferencija, prasidėjusi bažnyčios šventoriuje pasisveikinimu ir maldomis ryte, baigėsi šventoriuje. Pabuvoję nuoširdžioje bendrystėje, pasipildę žinojimo, vidinės ramybės žmonės išsiruošė namo.

Onos Striškienės foto

Atgal