VISUOMENĖ
08 06. Kurie meno viršūnes savo srityje pasiekę kūrėjai žmonėms yra brangūs kaip duona
Vytautas Paliukaitis
Filosofija ir estetika visada nemažai dėmesio skyrė dailės, literatūros ir muzikos vertybėms. Slenkant šimtmečiams, mokslininkai atskleidė eilę dėsningumų ir padėjo tvirtus pagrindus, leidžiančius padaryti sprendimus (kalbininkai vartojo ž. sprendinius). Kodėl be minėtų menų, šiandien žmogus nebūtų pasiekęs savo veikloje neregėtų aukštumų? Ieškoti atsakymo į daugybę šių dienų žmonėms iškilusių klausimų verčia ir būdingas visuomenėje pasireiškęs bruožas – dvasinė krizė (Estetikos enciklopedija. Sudaryt. ir red. J.Mureika), - V.2016 m.
Didesnį išsilavinimą gavę piliečiai nuosekliai orientuojasi, kas gi geriausio yra Lietuvos dailėje, literatūroje ir muzikoje. Jie patiria katarsį apsilankę parodoje, perskaitę vertingą knygą, išklausę koncertą Vilniaus ar Kauno filharmonijoje. Tą patį, galėčiau pabrėžti , jaučiu aš pats, girdėdamas net gerą, kokybišką M.K.Čiurlionio muzikos kūrinių įrašą „Jūra“ ar „Miške“.
Apie mūsų literatūros laimėjimus pradėčiau nuo rašytojo Lindės Dobilo, sukūrusio pirmąjį Lietuvoje psichologinį romaną „Blūdas“ (1912 m.). Ir šiandien šio meistro kūryba verčia susimąstyti, ar beskubėdami ko nors svarbaus nesupratome. Būdamas giliamintis kritikas, jis pageidavo, kad literatūroje „būtų aprašytas visas žmogus“ (p.343, minėta Estetikos enciklopedija).
Įdomiausi iš tarpukario Vilniaus du kūrėjai – V.Drėma ir Č.Znamerovskis. Kodėl jų tapyba mane stipriai traukia ir jaudina, trumpai negalėčiau net atsakyti... Kas dar mažokai žino apie nepralenktą iki mūsų laikų dail. L.Truikį, pasakyčiau paprastai: „Nepažįstate Kauno kultūros, gerb.ponai“. 1936 m. už A.Račiūno operos „Trys talismanai“ scenografiją pelnė prizą. Savo sukurtose spektaklio dekoracijose atrado spalvų ir linijų darną, kokios Lietuvoje dar nebuvo žinoma.
Šių trijų meno sričių apžvalgą, juodraštyje išplėstą, galiu pavadinti įžvalga arba pastabomis. Jeigu pirmąją savo gyvenimo pusę pradėjęs nuo smuiko, armonikos, vėliau išmokęs pagal gaidas akordeonu, tai antrajai, t.y. likusiems kokiems trims dešimtmečiams fanatiškai stengiuosi rašyti gimtąją kalba – ją dabar niokoja kas kaip moka. Kartu nuo dailės – grožio, gelbėjančio pasaulį, neatitrūkstu.
Atgal
.jpg)
