VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

08 06. Vakaras tautinių bendrijų namuose

Birutė Silevičienė

Liepos 18-ąją Tautinių bendrijų namuose rinkosi poetai, prozininkai, dainų autoriai, menininkai pagerbti poečių Viktorijos Kurakevič ir Marijos Zinkevič, paklausyti jų eilių, dainų, apžvelgti nuveiktų darbų. Susirinkusieji grožėjosi vilnietės M.Zinkevič meniškai siuvinėtais ir megztais rankdarbiais. Jos piešti paveikslai – įstabūs.

Marija ir rašydama knygas kruopščiai apgalvoja kiekvieno posmelio, kiekvienos eilutės skambesį.

Rašo prozą, eilėraščius, yra parašiusi apie 70 pasakų, eilėraščių vaikams. Yra išleidusi suaugusiems skirtų eilėraščių knygą „Apdegę sparnai“, knygelę vaikams.

Nuoširdi, draugiška, kukli.

Trakuose gyvenanti Viktorija Kurakevič yra išleidusi 3 poezijos knygas. Jos kūryba spausdinta Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos antologijose, almanachuose, aktyviai dalyvauja „Vingis“ susivienijimo būrelio veikloje.

Viktorija dalyvauja „Mir“ sandraugos draugijos susiėjimuose, jos kūryba spausdinama leidžiamuose almanachuose. Nors rašo rusų kalba, bet knygoje „Dvi žemės“ eilėraščiai išleisti ir  lietuviškai.

Apie Viktoriją plačiau jau esu rašiusi „Lietuvos aido“ puslapiuose, tad šį kartą pateikiu jos kūrybos eilėraštį (iš rusų k. vertė Teresė Balkutė-Zolotuchinienė)

Istorija gyva

Senų laikų metus rūšiuojant

Labiau vis į senovę aš skverbiuos.

Bandau pažinti, kaip to laiko žmonės

Gyveno tarp karų ir tarp taikos.

 

Skaitydama knygas ir metraščių senienas

Pažadinau vaizduotę savyje,

Ir pradedu suvokti tas dienas,

Gyvenimą taikoj ir buityje.

 

Ten buvo visko: meilės ir pjautynių

Ir sukos saulė amžinu ratu.

Raudojo moterys, kančias patyrę

Dėl karo, nuolatinių netekčių.

 

Savas valdas kiekvienas kunigaikštis

Vis plėtė užkariaudamas kitus.

Ten bendras priešas juos visus sutaikė,

Ir Mindaugas sujungė juos visus.

 

O Gediminas išmintim sava

Be karo prisijungė sau valdas:

Paskyręs svetimiems savas dukras

Iš Tverės ir Maskvos jis gavo sau marčias.

 

Didysis Vytautas sava narsa

Net Krymo pasiekė žemes.

Didžia valstybe tapo Lietuva

Pilna rūsčios galybės ir garbės.

 

Istorijoje skrydžiai ir puolimas,

Kaip ir paini gyvenimo tėkmė.

Netrunka juk ilgai vien pakilimas:

Tad baigėsi ir Lietuvos sėkmė.

 

Iš didelės – mažytė šiais laikais,

Vargus ir priespaudą patyrus,

Bet Lietuva tu ir dabar likai.

Istorijoj gyvena didžiavyriai.

 

Poetėms Marijai ir Viktorijai dėkojome už atvirumą, eilėraščių skambesį, gražią poezijos vakaronę. Sėdėdami prie kavos puodelio, niekas nenorėjome eiti į namus.

Atsivėrė mintys, širdys draugystei, pagarbai, užuojautai, supratingumui.

 

Atgal