VISUOMENĖ
08 02. Monsinjoro Alfonso Svarinsko ir jo bendražygių minėjimas
Zigmas Tamakauskas – Lietuvos laisvės kovų dalyvis, d. vyr. ltn.
Su Kauno įgulos karininkų ramovės automobiliu, vairuojamu šaunaus vairuotojo ir tautodailininko Žilvino Lekečinsko į Didžiosios kovos apygardos partizanų parke vyksiantį renginį išvykome liepos 16 dienos rytmetį. Šis renginys, globojamas vyskupo Jono Kaunecko ir Ukmergės rajono mero Rolando Janicko, buvo skirtas įžymaus kovotojo dėl Bažnyčios ir Lietuvos laisvės - d. pulkininko, vyriausiojo partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko antrosioms mirties metinėms paminėti. Jo metu pašventinti ir du nauji parke pastatyti kryžiai, skirti veikliems rezistentams kunigams: Juozui Zdebskiui - pogrindžio spaudos bendradarbiui, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariui ir Broniui Laurinavičiui – Helsinkio grupės nariui atminti. Prisimintina, kad kunigo Broniaus Laurinavičiaus išraiškinga skulptūrinė kompozicija, sukurta skulptoriaus profesoriaus Antano Kmieliausko, puošia vieną Vilniaus skverelį, jo vardu pavadinta ir viena miesto vidaus transporto stotelė. Kunigas Juozas Zdebskis, kaip ir minėtas kunigas, savo kilnius kunigavimo pėdsakus yra palikęs daugelyje Lietuvos vietovių. Jo memorialinė lenta, kunigo Ričardo Mikutavičiaus rūpesčiu, įrengta ir Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos ) bažnyčioje.
Renginys sutraukė gausų būrį žmonių, panorusių dar kartą pabūti su garbingojo monsinjoro Alfonso Svarinsko ir jo bendražygių gyvąja dvasia.
Vėliavos prie monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo
Pradžioje bendra malda ir Lietuvos himno giesme pagerbėme Monsinjoro atminimą prie jo kapo Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse. Čia jautrų žodį tarė Pietų Lietuvos partizanų srities vado, Laisvės Kovotojo Karžygio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitis – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos provincijolas kunigas Gintaras Vitkus SJ. Jis pažymėjęs vykusią herojišką partizaninę kovą prieš sovietinį okupantą, priminė ir dabarties žmogaus sąžinėje dažnai vykstančią moralinę kovą tarp gėrio ir blogio.
Kalbėjusi viena iš renginio organizatorių – Kauno technologijos universiteto docentė Lina Šulcienė pabrėžė, kad Monsinjorui, atlikusiam didelį savo gyvenimo žygdarbį, visada rūpėjo priminti ne save, o kitus Lietuvos sūnus ir dukras, savo gyvenimą ir gyvybę paaukojusius savo Tėvynei ir Bažnyčiai. Todėl šiandien prisimename ir Monsinjoro bendražygius – laisvės kovotojus kunigus Juozą Zdebskį ir Bronių Laurinavičių. Monsinjorą Alfonsą Svarinską ir minėtus du kunigus kalbėtoja pavadino tikrais mūsų tautos perlais, padedančiais mums būti tikrais Lietuvos vaikais.
Padėję gėles ir uždegę žvakeles prie monsinjoro Alfonso Svarinsko ir čia palaidotų jo bendražygių kapų, pasukome į Kadrėnų kaimą, kuriame vaizdingoje aplinkoje to paties Monsinjoro iniciatyva įkurtas Didžiosios kovos apygardos partizanų parkas.
Kalba kunigas Gintaras Vitkus SJ
Keliomis mintimis žvilgtelkime į šios partizanų apygardos istoriją. Didžiosios kovos apygarda įkurta 1945 metų balandžio mėnesį partizano Jono Misiūno-Žalio Velnio iniciatyva. Apygardą sudarė A ir B rinktinės. A rinktinė veikė kairėje Neries upės pusėje, B rinktinė – dešinėje. Narsiai apygardos partizanai kovėsi su sovietine kariauna Švenčionių apskrities Pabradės valsčiuje, Ukmergės apskrities Veprių apylinkėse ir kitose vietose. Žalio Velnio vadovaujami mobilūs partizaniniai būriai sukeldavo siaubą okupacinės valdžios pareigūnams. Savo narsa ir sumaniu įžvalgumu pasižymėjo ir vėlesnis apygardos vadas – Alfonsas Morkūnas-Plienas.
Parkas pradėtas kurti 1993 metais. Pradžioje pastatyti atskiri kryžiai kiekvienam Didžiosios kovos apygardos batalionui, apygardos vadams, sudarę 14 paminklinių kryžių ansamblį. Vėliau iškilo kryžius popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmečiui pažymėti.
Paminklinis kryžius, kaip dėkingumo ženklas, pastatytas ir iškiliajam JAV prezidentui Ronaldui Reigenui. Jį sudaro devynios kryžmenos, simbolizuojančios devynias Lietuvos partizanų apygardas. Su šiuo Prezidentu teko asmeniškai pabendrauti, patiriant jo nuoširdumą, ir pačiam monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Monsinjoras per susitikimą R. Reigenui padovanojo sovietiniame lageryje dėvėtą kalinio aprangą, kuri ir dabar eksponuojama tenykščiame JAV muziejuje.
Du naujus kryžius, skirtus kunigams Juozui Zdebskiui ir Broniui Laurinavičiui, sukurtus tautodailininkų Kazimiero Martinaičio ir Adolfo Teresiaus, pašventino taip pat aktyvus rezistencijos dalyvis, artimas monsinjoro A. Svarinsko bičiulis – kovotojas už Lietuvos ir Bažnyčios laisvę, Vyčio Kryžiaus ordininkas Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Jis su dideliu kunigų būriu, dalyvaujant Kaišiadorių vyskupui emeritui Juozui Matulaičiui, aukojo ir šv. Mišias, savo homilijoje šiltais žodžiais prisimindamas Monsinjorą, minėtus kunigus ir kitus kovojusius už Lietuvos laisvę. Per Mišias giedojo Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.
Po šv. Mišių vyko konferencija, skirta trijų įžymių kunigų – monsinjoro A. Svarinsko, J. Zdebskio bei B. Laurinavičiaus atminimui. Ją pradėjo savo įžangine kalba Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. Konferencijoje buvo pažvelgta ir į dabartinės Lietuvos situaciją buvusių rezistencinių kovų požiūriu. Ypač brandžios filosofinės teologinės minties teiginiais pasižymėjo disidento, buvusio ilgamečio Lietuvos „Caritas“ vadovo kunigo Roberto Grigo pranešimas. Susirinkusieji su dideliu atidumu išklausė ir buvusio Lietuvos partizano Jonas Kadžionio, Nepriklausomybės akto signataro disidento Algirdo Endriukaičio, dr. Ramunės Butkevičiūtės-Jurkuvienės, dr. Vincento Vobolevičiaus bei Pro Patria valdybos pirmininko Vytauto Sinicos pranešimus.
Šv. Mišių susikaupimas
Renginį paįvairino skambėjusios politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Tremtinys“, aktoriaus ir režisieriaus Arnoldo Jalianiausko, folklorinio ansamblio „Ūla“ (vadovė Janina Bukantaitė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) dainos ir kiti muzikiniai garsai. Visi atsistoję, susikibę rankomis ir suartėjusiomis širdimis padainavome patriotinę K. Vasiliausko dainą „Brangiausios spalvos“. Dvasinės Šviesos pakylėti prisiminėme Jono evangelisto mintis, užrašytas ant dailininko Stasio Stanišausko sukurto paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ Kauno senosiose kapinėse - nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti...
Malonu, kad renginyje dalyvavo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Prezidiumo pirmininkas d. pulkininkas Jonas Čeponis, LR Seimo narė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos kariuomenės, LLKS Valdybos, Lietuvos šaulių sąjungos, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Lietuvos moterų lygos, „Vilnijos“ draugijos ir kt. visuomeninių organizacijų atstovai.
Būtų gera jei minimų monsinjoro Alfonso Svarinsko, kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus pasėta kilnaus bei pasiaukojančio gyvenimo sėkla, pralauždama kasdienybės dulkių dangą, sudygtų meilės ir gražių darbų želmenėliu mūsų širdyse, Lietuvos žemėje.
Nuotraukų autorė - Aldona Grigaitienė
Atgal
.jpg)
