VISUOMENĖ
08 02. Be meilės ir pagarbos žmogui problemos nesisprendžia
Vaclovas Volkus
2016 metų sausio 9 dieną daugiau nei šimtas pilietiškai aktyvių kultūros, mokslo ir verslo atstovų, matančių skriaudžiamą tautą, neįsiklausymą į jos balsą, kantrybei išsekus nutarė pasipriešinti valdančiajai nomenklatūrai ir jai tarnaujančiai žiniasklaidai, kuri, siekdama įgyvendinti Europos sąjungos „Globalios Lietuvos“ idėjas, vedančias į tautos ir valstybės išnykimą, įkūrė visuomeninį judėjimą „Vilniaus forumą“, reikalaujantį esminių socialinio gyvenimo pokyčių.
Šis visuomeninis judėjimas savo deklaracijoje konstatavo, kad valdančioji nomenklatūra neįsiklauso net į inteligentų balsą, juos nušalinti nuo viešųjų reikalų visada buvo ir yra naudinga ir paranku. Valdantieji yra nutolę nuo tautos, rūpesčio ja ir jos gerovės kūrimo. Šis judėjimas siekia stiprinti šalies valstybingumą, vykdyti pilietinę valdžios kontrolę, demaskuoti eurojedinstvininkų valstybinės veiklos praktiką. Pabrėžiama, kad šis „Vilniaus forumas“ ne vienkartinė iniciatyva, kad tai Sąjūdžio užuomazga. Valdantieji valstybės vaidmenį supranta kaip sistemą, kuri turi tarnauti jiems, o ne tautai, jos piliečių labui, o turėtų būti atvirkščiai.
Šiam visuomeniniam judėjimui nepakanka susirinkti, padiskutuoti, pakritikuoti, kad valdančioji nomenklatūra yra sukūrusi sau palankius įstatymus, ne stiprinančius valstybingumą, tautos gerovės kūrimą, o tik tarnaujančius privatiems klanų interesams. Mąstantiems piliečiams bado akis tokio valdžios ir klanų savanaudiško bendradarbiavimo faktai tautos interesų sąskaita.
Mano nuomone, kad žodžiai taptų kūnu, Vilniuje nuolat turėtų veikti šio visuomeninio judėjimo veiklos centras, jo valdyba, kuri organizuotų skyrius regionuose, rastų galimybę aktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, kultūros, švietimo darbuotojais, pensininkais. Kas tie, kurie jų darbo rezultatais naudojasi, alina Lietuvos valstybingumą, bando ištrinti iš tautos atminties jos istoriją, tradicijas, papročius, netgi, apeidami Konstitucijos 15 straipsnį, bando revizuoti valstybinę Lietuvių kalbą, jos rašybą? Situacija reikalauja stiprios visuomeninės jėgos, galinčios pakeisti valdančiųjų nuostatas. Istorija moko, kad valdantieji lengvai savo valdymo stiliaus nekeis.
Didžiosios Britanijos – anglų kolonizatorių žiauriai išnaudojamos Indijos tautų žmonės iš skurdo ir bado mirdavo dešimtimis tūkstančių. 1947 metais, išsikovojus laisvę ir nepriklausomybę, paskelbiama Indijos respublika, kurioje gyvenantys 1 milijardas 200 milijonų žmonių sėkmingai kuria visuotinę tautos gerovę – išnyko bado šmėkla, sumažėjo skurdas. Visa tai liko tik Indijos moksleivių istorijos vadovėliuose. Kur tos valstybės visuotinės gerovės sėkmingo kūrimo paslaptis? Tai pirmųjų nepriklausomos valstybės vadovų M. K. Gandi ir Džavaharlalo Neru valdymo stilius. M. K. Gandi sakė: „Koks turiu būti, kad teisingai elgčiaus? Visada matyti vargingiausią žmogų, ir viskas turi būti skirta jam, o po to kitiems“. Šitie vadovai gerbė ir mylėjo žmogų – gėrybių kūrėją. Ir žmonės juos gerbė ir mylėjo, jais pasitikėjo, o kaip pas mus, Lietuvoje? Ar myli, gerbia mūsų žmonės valstybės vadovus, Seimą, vyriausybę? Negerbia už nepadorumą. Apklausos rodo, kad iš 20 valstybinių institucijų Seimas, kaip įstatymų leidimo organas, vyriausybė ir teismai, kaip įstatymų vykdytojai, nuolat atsiduria sąrašo gale.
Štai ką kalba faktai. Blaiviai mąstantis Seimo narys M. Zasčiurinskas 2016 m. birželio mėnesį Seime svarstytą ir priimamą Darbo kodeksą apibūdino: „Viskas, ką padarė Seimas – sujaukė darbuotojų ir darbdavių santykių balansą. Ir sujaukė jį taip, kad nukentėjo darbuotojai“, kitaip tariant, nukentėjo tie, kurie ponams už grašius lanksto nugaras. Iš 141 Seimo nario balsavime dalyvavo 91, susilaikė 14, „ prieš“ – 12 seimo narių. Už šio kodekso priėmimą balsavo 65 Seimo nariai, mažiau nei pusė sąrašinių seimūnų.
Nėra pagarbos gėrybių kūrėjui, eiliniam žmogui: nevykdomi pažadai, neįsiklausoma į jų nuomonę, šimtai žmonių, aukodami brangų laiką, surinko 300 tūkstančių piliečių parašų Referendumo keliu spręsti žemės pardavimo užsieniečiams klausimą. Valdantieji ne tik jį atmetė, bet užuominomis priekaištavo, kad tai nešvarių rankų darbas. Daugiau kaip 70 tūkstančių surinkta parašų valdžioms nesikišti į konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą, raidyną. Dokumentas nesvarstomas. Nenorima prarasti kai kam palankumo... Grupė Lietuvos žinomų intelektualų kreipėsi į Lietuvos valdžias, prašydami iki 100-ųjų Lietuvos valstybės atkūrimo metinių pastatyti Vilniuje paminklą vienam iš Lietuvos valstybės kūrėjų, pirmajam jos prezidentui Antanui Smetonai. Apsidraudėliai kol kas tyli... Iš Lietuvos per nepriklausomybės laikotarpį išvyko apie 900 tūkstančių žmonių, pagal tai proporcingai turėtų sumažėti ir Seimo narių, jų padėjėjų skaičius nuo141 bent iki 101 Seimo nario. Nesulauksime jų skaičiaus mažinimo, Rinkimų įstatymo pakeitimų. Jie patys sau nustato atlyginimus, priedus prie jų, privilegijas. Jie neatsako kaip visi piliečiai pagal įstatymus už savo darbo broką.
Atskaičius mokesčius į rankas jie gauna 317 eurų. 160 tūkstančių Lietuvos dirbančiųjų negauna net minimalios algos. 560 tūkstančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. 600 tūkstančių senatvės pensininkų gyvena su vidutine 255 eurų senatvės pensija, ją sudaro ir tie, kurie išėjo į pensiją su tūkstantiniais atlyginimais, ir tie, kurie gauna be senatvės pensijos dar ir valstybinę pensiją, kaip aukšto rango teisėjai. Šis Seimas yra nusprendęs: jeigu kuris iš jų nepateks į naujai išrinktą Seimą, bus išmokėta išeitinė kompensacija už kiekvieną Seime dirbtą kadenciją iki 37 tūkstančių eurų. Jeigu toks Seimo narys buvo Signataras, jam priklausys signataro renta iki gyvos galvos.
Lietuva be savo milijardinio biudžeto, kurį paskirsto Seimas, pagal vyriausybės veiklos sritis per 2007-14 metų laikotarpį iš Europos Sąjungos fondų gavo 6.8 milijardo eurų, pinigai atėjo ir buvo panaudoti. Per tą laiką vidutiniškai kasmet Lietuvos biudžetas pasipildydavo po vieną milijardą iš į Lietuvą atvykstančių turistų. Minimi Europos Sąjungos milijardai turėjo tikslą gerinti žmonių gerbūvį, priartinti jį prie Europos Sąjungos valstybių gerbūvio vidurkio. Ar nuo to pagerėjo miesto ir kaimo darbo žmonių gyvenimas, gerbūvis, liko mažiau skurdžių, padaroma mažiau nusikaltimų, mažiau kalinių, amoralumo? Priešingai – per šį laikotarpį, bedarbystės ir skurdo vejami, iš Lietuvos emigravo net 380 tūkstančių jaunų žmonių. Solidžiomis algomis, premijomis lepinama, vakarietiškomis nuostatomis beždžioniaujanti 51 tūkstančio valstybės valdininkų ir dirbančių pagal sutartis armija, gyvenanti be įtampos ir rūpestėliais, kokiam vakarų kurortiniam krašte praleisti atostogas. Manipuliuodama etatais, dalį jų palieka neužimtais – neužpildytais per ištisus metus. Jų pabaigoje susidariusiomis šimtatūkstinėmis sumomis pasinaudoja ir išsidalina premijoms už gerą darbą ir t.t., nors tai turėtų būti grąžinama į biudžetą. Jeigu tarp Europos Sąjungos valstybių pagal daugumą pagrindinių gyvenimo parametrų Lietuva velkasi jų uodegoje, tai 100 tūkstančių valdininkų skaičiumi ji yra pirmūnė. Lietuvoje gyventojų mažėja, proporcingai turėtų mažėti ir valdininkijos armija. Tokiam chaose sąžiningam valdininkui dirbti nelengva. Kur dingo žmogaus vieno langelio aptarnavimas? Jį užtemdė valdininkų nuo „Eimošiaus pas Keipošių“ siuntinėjimas. Artėjant Seimo rinkimams pažadukas, keičiantis savo nuomonę, o tiksliau, be nuomonės, ponas ministras pirmininkas A. Butkevičius žada, kaip įprasta, Estijos pavyzdžiu reformuoti valdymo aparatą. Jis žadėjo ir žada Europos Sąjungos vadovų spaudžiamas, įvesti progresinį - tarifinį pajamų mokestį (daug uždirbi – daug moki), kaip Suomijoj, Skandinavijos šalyse, Vokietijoj, kurie siekia net iki 45 procentų pajamų, ne simboliškai, bet realiai apmokestinti didelį nekilnojamą turtą, tas pats ir su įmonių pelno mokesčiu. Tie mokesčiai sumažintų atskirtį tarp valdžios ir tautos – darbo ir kapitalo, su jų priėmimu valdžiai praeitų noras manipuliuoti mokesčiais. Reikėtų ministro pirmininko paklausti, kodėl iki šiol neįgyvendinamos jūsų sudarytos komisijos mokesčių reformos rekomendacijos?
Mūsų valdžioms trūksta kompetencijos - gebėjimo, tuo labiau sąžiningumo valdant šalį. Nesiskaitymas su žmogumi, jo orumo žeminimas, nemeilė jam varo žmogų iš Tėvynės. Galų gale teismų ir valdžios atstovai pirmoje eilėje išsimokėjo krizės metu sumažintus atlyginimus, o likusiems darbo žmonėms jie iki šiol tebegrąžinami. Įsiklausykite, ponai, į Indijos vadovų žodžius, nepykite, kad jūsų žmonės nemyli ir už tai, kad bendrą vidaus produktą neteisingai paskirstot. Vakarų Europos valstybėse socialinėms reikmėms atrėžiama iki 50 procentų BVP.
Skandaluose murkdosi, teisinasi prieš tautą politinės sistemos atstovai. Vieni jų vadai seniai tautos nuteisti, kitiems prokuratūros kaltinimai guli teismuose, dar kitus bando apginti Seimas.
Tautai susidaro įspūdis, kad Seimas tapo verslove, kur galima praturtėti, pasipelnyti ir sausam išplaukti. Neteisybės, nesąžiningumo maišatyje dora, mąstanti inteligentija nebegali tylėti, organizavosi į visuomeninį judėjimą „Vilniaus forumą“. Jo veiklos šioje situacijoje laukia rimtas išbandymas. Valdžios atstovai – vidutinybės net nežino, kas buvo tie Indijos valstybės kūrėjai, koks buvo jų požiūris į žmogų, kurie sugebėjo milžinišką šalį išvesti iš bado ir skurdo. Mūsų valdžia nepribrendusi supratimui, kad nesugebant valdyti reikia užleisti vietą kitiems, jaunesniems, drąsesniems kurie sugebės išspręsti šalies problemas, kurių – net maišu vilk.
Atgal
.jpg)
