VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

07 23. Kas yra mokymo sėkmės pagrindas

Soc. m. dr., doc. M.Rastenytė

Švietimo ir mokslo ministerija, kuri vykdo valstybinę mokslo ir mokymo funkciją, nuo Nepriklausomybės pradžios buvo vadinama tik Švietimo ministerija, o nuo 2009 m. metų atskirai valdytas mokslo procesas, buvo prijungtas prie švietimo ministerijos ir taip atsirado pastarasis jos pavadinimas. Vienintelė ministerija, kurios veiklą reglamentuoja du Seimo, veikiantys skyrium, tai Švietimo ir mokslo, bei Mokslo ir studijų įstatymai.

Švietimu suprantamas procesas, kurio metu švietimo įstaigose ir ne tik jose, formaliai arba neformaliai asmenims perteikiamos žinios ir formuojami gebėjimai, įsitikinimai bei nuostatos. Kokią vietą švietimo sistemoje užima mokymas ir auklėjimas? Kaip skelbia pasaulinė išmintis, auklėjimas turi prioritetą prieš mokymą. Žmogų kuria auklėjimas teigia A. de Sent-Egziuperi. Dar niekas nesuvokė, kokie atjautos, gerumo ir kilniaširdiškumo turtai slypi vaiko sieloje. Tariant E.Goldman žodžiais, bet kurio tinkamo mokymo tikslas turėtų būti rasti tuos lobius. Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus teigė L.A. Seneka. Jei jūs žmogų ko nors mokysite, jis niekuomet neišmoks, jeigu pats nesistengs mokytis, byloja D B. Šo išmintis. Kas imasi mokyti, turi manyti esąs sumanesnis už tą, kurį moko: mažiausias jo trūkumas vertas pasmerkimo. Tokius reikalavimus kėlė mokytojui R. Dekartas. Santykį mokymo ir auklėjimo nusakė V. Suchomlinskis. Jis teigė, kad mokymas – tai tik vienas lapelis to žiedo, kuris vadinamas auklėjimu. Mokymasis – tarytum kalvos pylimas. Jeigu aš sustoju, kai kalvos viršūnei tetrūksta vienos pintinės žemių, tas sustojimas priklauso nuo manęs, arba, jeigu aš tik pradedu ir tesu išpylęs vieną pintinę žemių, tačiau stengiuosi kopti aukštyn, tai tas kopimas, priklauso nuo manęs tariant Konfucijaus žodžiais. Nekelia abejonių, kad iš naudingų dalykų pirmiausia reikia mokyti tų, kurie iš tikrųjų būtini, o ne visų be išimties mastė Aristotelis. Mokytojas, jo mąstysena – štai kas visų svarbiausia mokymui ir auklėjimui pripažįsta A.Dystervego.

Žmogaus ugdymo procesas susideda iš mokymo ir mokymosi, tai yra dviejų sudedamųjų dalių, kurias sudaro iš vienos pusės besimokantis, iš kitos- mokytojas, tačiau kiekvienas iš jų turi veikti pagal vieningą asmenybės formavimo programą, sinchronizuotą su tarptautiniais profesijų ir specialybių standartais. Tačiau LR Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymuose nėra nuorodų į Lietuvos profesijų klasifikatorių (LPK), kaip pagrindinį tarptautinį standartinių profesijų klasifikatorių (ISCO-88) ir ES atnaujintą variantą –(ISCO-88) (COM), kuris pasitarnautų vieningai Mokslo mokymo sistemos sandarai sukurti bei mokymo programoms kurti ir jas įvertinti. 23 LR Mokslo ir studijų įstatymo straipsnis skelbia kad studijų programa– tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas. 24 straipsnis šio įstatymo įtvirtina studijų sritis, tokias, kaip humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai ir menai. Mokymo programos, nurodytos įstatyme, neturi tiesioginio ryšio su jų tikrąja paskirtimi bei žmogaus pasiruošimu profesinei kvalifikacijai.

Naujoji Lietuvos profesijų klasifikatoriaus struktūra parengta siekiant tiksliau adaptuoti atnaujintą šio tarptautinio profesijų klasifikatoriaus versiją (ISCO-88), nes jis yra vienas iš tarptautinių darbo statistikos standartų, atspindintis bendras darbo pasaulio tendencijas bei tarptautinę profesijų klasifikatoriaus taikymo patirtį.

Dabar gi LR Švietimo įstatymo 27 straipsnis skelbia galimybė pasirinkti švietimo programas laikantis šio įstatymo 7–13 straipsniuose nustatyto programų nuoseklumo. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Kyla klausimas, ar šis laisvas pasirinkimas programų, suteikiantis teisę moksleiviui, atitinka esamam ir busimam profesijos moduliui. Kuo turėtų vadovautis šalies mokymo įstaigos, ruošiančios specialistus šiandieninei ir ateities darbo rinkai? Lietuvos profesijų  klasifikatoriuje yra pateikti metodologiniai principai, padedantis apžvelgti ir analizuoti Lietuvos darbo rinką ir palyginti gautus duomenis tarptautiniu mastu. Klasifikatoriuje  pateikiama tarptautiniu mastu pripažinta profesijos ir specialybės sąvokos siejamos su asmens atliekamu darbu. Profesijų klasifikatorius pateikia sistemą, pagal kurią į atskiras grupes suskirstomos įmonės, šakos ar šalies profesijos. Praktinis profesijų klasifikavimas remiasi paprastu, integruotu, nekintančiu veiklos ir sugebėjimų modeliu, kuris apibudina asmens atliekamą darbą ir suteikia informacijos, pagal kurią asmuo priskiriamas tam tikrai profesijų grupei. Neatsitiktinai kai kuriose valstybėse aukštųjų mokymo įstaigų programos paruoštos taip, kad studentas du metus mokosi bendrųjų vidurinės mokyklos kurso dalykų, bet aukštosios mokyklos lygiu, du metus studijuoja dalykus tos šakos, kuriai priklauso pasirinkta profesija, o dar du metus atlieka mokslinį tiriamąjį darbą iš pasirinktos specialybės mokslo tiriamųjų institucijų bei praktinės veiklos bazėse ir su mokslininkų pagalba. Taip sukuriamas junginys tarp mokymo, mokslo tiriamųjų institucijų veiklos ir besiruošiančio darbinei veiklai studento.

Tarptautinio klasifikatoriaus naudojimas rengiant nacionalinę versiją užtikrina tarptautinį  informacijos apie profesijas skaidrumą ir palyginamumą, nes pagrindinis tarptautinio profesijų klasifikatoriaus taikymas yra susijęs su tarptautiniu darbuotojų įdarbinimu,  trumpalaike ir ilgalaike darbuotojų migracija. Profesijų grupės ir jų aprašymai, suderinti tarptautiniu mastu, yra tarsi bendra kalba, padedanti keistis informacija tarp valstybių.

Mokymo programų pagal profesijų klasifikatorių sudarymo pagrindas

Profesijų klasifikatorius parengtas remiantis dviem sąvokom: darbu ir kvalifikacija:

Darbas, tai vieno asmens atliekamos ar atliktinos užduotys ar pareigos, o profesija − visuma darbų, kurių pagrindinės užduotys ar pareigos panašios, kaip pvz., mokytojas matematikos, istorijos arba gydytojas terapeutas, odontologas ir pan.

Klasifikavimas atliekamas pagal profesijas, nustačius jų santykį su ankstesniu, dabartiniu ar būsimu darbu, o darbai yra klasifikuojami į profesijas, atsižvelgiant į atliekamos ar atliktinos veiklos pobūdį. Darbas ir profesija yra tiesioginėje neatsiejamoje priklausomybėje. Jeigu kvalifikacijos lygmenį nusako atliktinų profesijos užduočių ar pareigų sudėtingumas ir įvairovė, tai specializaciją apibrėžia  reikiamos tam tikros srities žinios, darbo metu naudojami įrankiai, medžiagos, gaminamų prekių ar  teikiamų paslaugų rūšis. Todėl kvalifikacijos lygmuo ir kvalifikacijos specializacija yra pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis nustatoma profesijų grupių ir pogrupių sistema   bei jų turinys ir mokymo programos. Profesijos vieta nustatoma kvalifikacijos lygmeniu, o jos vietą pagrindinėje grupėje nustato kvalifikacijos specializacija. Profesijų klasifikavimas vykdomas tiesioginėje sąsajoje  su darbu, o ne su asmeniu, atliekančiu tą darbą, nes asmuo konkrečiu atveju gali turėti aukštesnę  ar žemesnę kvalifikaciją, nei reikia darbui atlikti. Iš čia turi būti kildinami mokymo programų turinio ir jų rengimo metodologiniai principai. Jos turėtų būti apibrėžiamos, naudojant Tarptautinio standartizuoto švietimo  klasifikatoriaus ISCED-97 kategorijas, tačiau jų naudojimas, kad kvalifikacijos ar  įgūdžių tam tikro darbo užduotims  ar pareigoms atlikti galima įgyti  tik formaliojo mokymosi būdu. Jų galima įgyti mokantis ir iš patyrimo. Juk profesijų klasifikatoriuje pagrindinis dėmesys skiriamas kvalifikacijai ir įgūdžiams, kurių reikia užduotims ar pareigoms atlikti, tačiau pasirenkant darbuotoją jau atsižvelgiama, kuris iš profesijos atstovų yra  labiau įgudęs savo srityje.

Tai ir yra mokymo programų rengimo ir jų kvalifikacinio lygmens nustatymo principai. Mokymo programų skaičius turėtų būti tapatingas klasifikatoriuje nurodytam profesijų ir kvalifikacijų skaičiui. Naujasis Lietuvos profesijų klasifikatorius remiasi keturiais ISCO-08 kvalifikacijos lygmenų apibrėžimais. Šie kvalifikacijos lygmenų apibrėžimai reikalingi ribų atskyrimui nurodyti, kai formalaus išsilavinimo reikalavimai nėra  geriausias būdas nustatyti profesijos kvalifikacijos lygmenį.

Pirmas kvalifikacijos lygmuo

Pirmojo kvalifikacijos lygmens profesijoms būdingos paprastos ir  pasikakartojančios   fizinio ar rankinio darbo užduotys. Jas atliekant gali būti naudojami rankiniai įrankiai (pvz., kastuvai) ar paprasti elektriniai prietaisai (pvz., vakuuminiai dulkių siurbliai). Rankomis atliekamos užduotys: valymas, kasimas,  medžiagų perkėlimas ir nešimas, gaminių rūšiavimas, krovimas ir surinkimas (kartais atliekant mechanizuotas darbo operacijas), bevaryklinių transporto priemonių valdymas, vaisių ir daržovių rinkimas.

Daugeliui profesijų, priskiriamų 1 kvalifikacijos lygmeniui, reikia didelių fizinių pastangų. Kai kuriems darbams reikalingi pagrindiniai rašymo ir skaičiavimo įgūdžiai.

Žinios ir įgūdžiai, reikalingi kompetentingai kai kurioms pirmojo lygmens profesijų užduotims atlikti, gali būti įgyjami baigus pradinį mokymą ar pirmąją pagrindinio mokymo pakopą (ISCED 1 lygmuo). Kai kuriems darbams gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Pirmojo kvalifikacijos lygmens profesijos: valytojas, krovikas, virtuvės darbininkas, parankinis.

Antras kvalifikacijos lygmuo

Antrojo kvalifikacijos lygmens profesijoms būdingos užduotys: tai mašinų ir elektroninių įrenginių valdymas, transporto priemonių vairavimas, mašinų ir elektros bei kompiuterinės įrangos ir informacinių sistemų priežiūra ir remontas, informacijos rinkimas, kaupimas, tvarkymas ir apdorojimas. Beveik visoms profesijoms būtinas gebėjimas perskaityti informaciją (pvz., darbų saugos instrukciją), aprašyti pabaigtus darbus, atlikti paprastus aritmetinius skaičiavimus. Daugeliui šio lygmens profesijų reikia aukštesnio lygio rašymo, skaičiavimo ir bendravimo įgūdžių. Kai kurioms profesijoms šie įgūdžiai būtini didžiąją darbo laiko dalį. Daugeliui šio kvalifikacijų lygmens profesijų reikalingas rankų judesių miklumas. Žinios ir įgūdžiai, reikalingi kompetentingai antrojo lygmens profesijų užduotims atlikti, paprastai įgyjami baigus pagrindinį mokymą (ISCED 2 lygmuo). Kai kurioms profesijoms reikalingas vidurinis mokymas (ISCED 3 lygmuo), į kurį gali įeiti specializuotas profesinis mokymas ar praktinis mokymas darbo vietoje. Po vidurinės  mokyklos kurso gali būti baigiamas tam tikras profesinis mokymas (ISCED 4 lygmuo). Kai kuriais atvejais patirtis ir mokymas darbo vietoje gali pakeisti formalųjį mokymą. Antrojo kvalifikacijos lygmens profesijos: mėsininkas, autobuso vairuotojas, policininkas, kirpėjas pastatų elektrikas, automobilių mechanikas.

Trečias kvalifikacijos lygmuo

Trečiojo kvalifikacijos lygmens profesijoms būdinga veikla apima sudėtingas technines ir praktines užduotis, reikalaujančias plačių techninių  ir procedūrinių žinių tam tikrose specializuotose srityse. Šio kvalifikacijos lygmens profesijoms reikalingi aukšto lygio rašymo, skaičiavimo ir bendravimo įgūdžiai. Jie gali apimti gebėjimą suprasti sudėtingą rašytinę informaciją, rengti ataskaitas, bendrauti žodžiu sudėtingomis aplinkybėmis. Žinios ir įgūdžiai dažniausiai įgyjami baigus vidurinį mokymą ir 1−3 metų trukmės aukštosios mokyklos studijas (ISCED 5b lygmuo). Kai kuriais atvejais didelė atitinkamo  darbo patirtis ir ilgos trukmės mokymas darbo vietoje gali pakeisti formalųjį mokymą. Trečiojo kvalifikacijos lygmens profesijos: citologijos laborantas, teisės institucijos sekretorius, pardavimo atstovas, pagalbos kompiuterių naudotojams technikas, transliavimo technikas, telekomunikacijų technikas.

Ketvirtas kvalifikacijos lygmuo

Ketvirtojo kvalifikacijos lygmens profesijos apima veiklos užduotis, reikalaujančias  sudėtingų problemų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei kūrybiškumo, besiremiančio plačiomis teorinėmis ir faktinėmis specializuotos srities žiniomis. Atliekamos užduotys: analizė ir moksliniai tyrimai, žinių perdavimas kitiems, įvairių paskirčių procesų projektavimas. Šioms profesijoms reikalingas itin aukštas rašymo ir skaičiavimo įgūdžių lygis ir labai geri bendravimo įgūdžiai. Jie apima gebėjimą suprasti sudėtingą rašytinę medžiagą, perteikti savo mintis knygose, ataskaitose ar žodiniuose pranešimuose..

Reikalingos žinios ir įgūdžiai įgyjami baigus 3−6 metų trukmės aukštosios mokyklos studijas ir įgijus  ar aukštojo mokslo kvalifikaciją  (ISCED 5a ar aukštesnis lygmuo). Galimi atvejai, kai patirtis ir mokymas darbo vietoje gali pakeisti formalųjį mokymą. Daugeliu atvejų, kvalifikacija įgyta baigus formalųjį mokymą yra būtina, norinti dirbti pagal atitinkamą profesiją. Šio lygmens profesijos: pardavimo padalinio vadovas, statybos inžinierius, vidurinės mokyklos mokytojas, gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas, kompiuterių sistemų analitikas.

Išvada

Švietimo sistemos praktikoje mokymo programos, skirtos kvalifikaciniams lygiams aptarnauti, nėra reikiamame atitikmenyje su profesijų klasifikatoriaus reikalavimais dėl ne nuoseklaus jų laikymosi programų paruošimo ir adaptavimo eigoje. LR Švietimo ir mokslo bei Mokslo ir studijų įstatymuose nėra nuorodų į pagrindinį tarptautinį standartinių profesijų klasifikatorių (ISCO-88) ir ES atnaujintą variantą –ISCO-88 (COM), kas sąlygoja nepakankamai veiksmingą šios srities veiklą, o reformos šalies švietimo sistemoje vykdomos atsietai nuo profesijoms keliamų reikalavimų ir darbo rinkos kaitos tendencijų dabartyje ir perspektyvoje nesusilaukia reikiamų pasekmių.

 

 

 

 

Atgal