VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

07 23. Nešanti šviesą žmonėms...

Birutė Silevičienė

Danutė Švenčionytė-Morkūnienė – Kaišiadorių žemės dukra, gimusi Senkonių, gyvenusi Ilgakiemio kaime, Kaišiadoryse. Moksleivės kelią pradėjo Janušonių aštuonmetėje mokykloje, baigė  vidurinę mokyklą. Joje labiau linko į biologiją, traukė botanikos mokslai. Sodas, daržas, žemė, gėlės, medžiai labiausiai mylimi, suprantami, mėgstami. Viskas išryškėjo dar Janušonių aštuonmetės mokyklos žemės sklype su sodu.  Čia buvo galimybė realizuoti savo norus. Ji turėjo savo mylimą mokytoją Reginą Mitkuvienę, kuri dėstė biologiją. Čia mokiniai augino daržoves, gėles, įgavo puikius darbinius įgūdžius. Po vidurinės mokyklos Danutė išsiruošė į Vilniaus pedagoginį institutą. Turėjo drąsos – juk  ne sykį respublikinėse olimpiadose dalyvavo... Deja... Tąsyk nepavyko. Nenorėjo grįžti atgalios neįstojusi, pasirinko buhalteriją.

Ištekėjo už inžinieriaus, susilaukė 3 vaikučių. Džiaugėsi gyvenimu Vilniuje, Trakų Vokėje, kur abu su vyru dirbo ir, nors gyveno mažame vieno kambario butelyje, buvo laimingi ir tikėjo gražia ateities laime. Likimas taip susiklostė, kad vyrui teko  apleisti šį pasaulį. Liga jį pasiglemžė ir visos negandos, sielvartas sukaustė Danutės svajones, lūkesčius...

Tačiau nepalaužė sielos ir širdies stiprybės, išminties. Ji turėjo vaikus, turėjo rūpintis už abu sūnus ir dukrelę, viena atstoti ir tėvelį. Ji tvirtai rėmėsi žemės, augo vaikai, išgyveno. Nenuleido rankų nuo poezijos rašymo. Paraginta buvusio tremtinio prof. Algimanto Bujausko ir jo paremta,  2003 metais išleido pirmąją poezijos knygelę „Neuždaryk minties“, po metų – antrąją – „Prie atvirų durų“. Tais pačiais 2004 m. Danutės Morkūnienės eilės pasirodė Kaišiadorių rajono literatų klubo poezijos almanache „Gija“. Domino ją Lietuvos istorija, rūpėjo geriau pažinti ir sužinoti, įsijungė į Tėvynės pažinimo draugijos gretas. Jos eiles spausdino draugijos mėnraštis „Gimtinė“, 2008 m. Danutės poezija pasirodė TPD išleistoje knygoje „Lietuvos deimančiukai“.

Danutė Švenčionytė-Morkūnienė – Kaišiadorių žemės dukra

2013 m. Danutė Morkūnienė išleido trečią poezijos rinktinę „Tik ieškojau kelio“. Ją išleido UAB „Dobilo leidykla“ Jonavoje. Šiuo rinkiniu Danutė jau buvo labai patenkinta. Ji man sakė: „Noriu, kad mano eilėraščiai liktų vaikams“.  Ir ji nusprendė teisingai. Pinigai nuvertėja, keičiasi. Jie uždirbami, o parašytas žodis išlieka gyvuoti ateinančioms kartoms. Jos minčių sprendimui pritarė ir vaikai. Motinos eilės, jos meilė jų brandai –kelia juos į gyvenimo šviesą, džiaugsmą, neša ramybę, pagarbą ir moko gyventi. Telieka tik sekti Motinos pavyzdžiu ir nepasimesti gyvenimo keliuose.

Danutė įveikė gyvenimo sunkumus, džiaugiasi suaugusiais vaikais ir, kaip toj dainoj: „rodos ir vargo nebuvo...“ Ji neieškojo linksmybių, netroško susirasti kito vyro ir atvesti vaikams patėvį. Likimo duotą kryželį ji nešė nedejuodama, nors nebuvo lengva.

Tačiau nusiraminimą rasdavo tiesdama rankas į balto popieriaus lakštus, užrašydama gimusius eilėraščius.

Danutė džiaugiasi gyvenimu. Ji dalyvauja Lietuvos mokytojų literatų „Spindulio“ draugijoje, kurios nare yra jau keletą metų.

2013 m. almanache „Užkūrė aukurą Čiurlionis“ publikuotos ir jos eilės. Jos kūrybą spausdina ir NRS laikraštis  „Gintaro gimtinė“.

2013 m. gruodžio mėn. pradžioje Tarmių  metų palydėtuvėse Jaunimo teatre internautų „Žalia žolė“ išleistame almanache „Bundanti versmė“ – visi publikuoti ir nominuoti eilėraščiai sulaukė įvertinimo, atsiliepimai internetinėje erdvėje, tiek išleistų knygelių skaitytojų bei leidėjų – teigiami.

2014 m. balandžio  15 d. laikraštis „Kaišiadorių aidai“ 4 psl. išspausdino žurnalistės Irenos Vyšniauskaitės-Šuminienės straipsnį apie Danutę Morkūnienę „Žodžiai tarsi duona“.

Danutė Morkūnienė poezijoje ieško naujovių. Ją sudomino valstybės pažinimo centro skelbtas konkursas „Haiku Lietuvai“, 2016 03 16. Ten pat buvo paaiškinta, kad  „haiku – poetinė fotografija, taupiai ir taikliai atspindinti mus supantį pasaulį.

Viduramžiais atsiradęs ir XX a. visame pasaulyje paplitęs japonų lyrikos žanras užrašomas trimis eilutėmis, kurias sudaro 17 skiemenų (5+7+5). Klasikiniame haiku įprastai  įpinama užuomina į metų laiką, nevartojami tropai (perkeltinę prasmę turintys žodžiai bei posakiai).

Haiku skiemenų skaičius trijose eilutėse – laisvas,  neprivalomas sezoninis žodis, galimas subtilus tropų naudojimas“.

Šiuolaikiniams mūsų literatams šis žanras nėra nepažįstamas ar svetimas: juos kuria literatūrinės svetainės www.zaliazole.lt vartotojai, „Literatūros ir meno“, „Lietuvos aido“, kitų leidinių autoriai.
Danutė Morkūnienė šį japonų poezijos žanrą pamėgusi senokai, tad nenuostabu, jog ryžosi dalyvauti konkurse. Daugiau nei 160 kūrėjų atsiuntė 400 japoniškų trieilių. Vertinimo komisija (Goda Bendoraitienė, Rūta Kačkutė, Giedrius Mickūnas, Artūras Šilanskas, pirmininkas Vytautas Dumčius) atrinko 13 geriausių kūrinių. Tarp jų – net du Danutės Morkūnienės, o vienas jų – pats geriausias!

„bulviasodis...

žydi ieva

išnykusiame kaime“

Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Valstybės pažinimo centre buvo įteiktos specialios padėkos trims prizinių vietų laimėtojoms. Danutės Švenčionytės-Morkūnienės sukurtas trieilis laimėjo 1-ąją vietą. Be Danutės apdovanotos Lina Buividavičiūtė ir Lilija Olšauskienė.

Nugalėtojos gavo ir dovaną – Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Haiku autorių geriausi kūriniai  2016-ųjų liepos 6-ąją papuošė ir sostinės lauko stendus, eksponuojami Valstybės pažinimo centre.

Norisi priminti, kad Danutė Morkūnienė išleidusi 3 poezijos knygas, aktyvi literatūrinės svetainės www.zaliazole.lt kūrėja. Šioje svetainėje paskelbti visi 13-ka geriausių haiku trieilių, jie išspausdinti žurnale „Literatūra ir menas“.

Sėkmės Tau, Danute, kūryboje, darbe, gyvenime! Eik pasirinktu gyvenimo keliu aukštai iškėlusi Aladino žibintą, neški žodžių šviesą šeimai ir žmonėms!

Atgal