VISUOMENĖ
07 12. Laimingesni – be karo
Vytautas Paliukaitis
Tik retas mūsų valstybės pilietis giliau nesusimąsto, kad, gyvendami be karo, šiandien Lietuvos žmonės yra daug laimingesni už šalių, kuriose kas savaitę nuo modernių ginklų žūsta, sužalojami gyventojai, griūva jų namai.
Tuo pat metu iš spaudos sužinome apie naujus mokslininkų atradimus bakteriologijos, fizikos srityse, paspartinančius naikinimą visko, kas gyva. Sunkiai iškovotas dabartinis mūsų stabilumas kai kam Lietuvoje nepatinka. Save priskirti prie aktyviųjų taikos gynėjų dar nedrįsčiau, nors prieš tris dešimtmečius jau šį tą padariau. Jeigu šiandien taikos šalininkų judėjimą išplėstume pradedant jaunąja karta, pvz., nuo vidurinių iki aukštųjų mokyklų ir baigiant mūsų gerb. Seimo nariais, įvyktų kaip toje patarlėje – daug rankų didelę naštą pakelia.
O štai keletas reiškinių, pažadinusių mane paviešinti mintis, išgirstas Kaune ir Vilniuje, jog karas Lietuvoje būtų naudingas. Kaunietis autobuso vairuotojas, girdint tik keletui keleivių, kalbėjo nepakenčiąs dabartinės tvarkos, esą greitai vėl sugrįš rubliai.
Vilniuje sumaišties į Gedimino miesto stiprybę įlieja ir „netikri“ (greičiausiai pasamdyti) burtininkai, kurie sugeba net nurodyti karo pradžios laiką. Kaip aš reaguoju? – išklausau ir nieko neatsakau.
Kitoks atvejis, išgirstas prie troleibusų stotelės. Rusiškai, būreliui ilgai, nuobodžiai laukiančių, kol pagal grafiką prie jų privažiuos transportas, keleivių, savo „išmintį“ išdėstė vyriškis vienu sakiniu: „Karas yra geras reikalas“.
Netrukus privažiavo troleibusas, įlipau ir pagalvojau, kad šitokius, ištroškusius kraujo ir karų, derėtų pasiųsti ten, kur tęsiasi panašios nelaimės...
Atgal
.jpg)
(1).png)
