VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

07 12. Tarptautinė konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Bendroji informacija

2016 m. gegužės 30 d. Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje vyko tarptautinė konferencija, tema „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“, kurioje išklausyti 4 suaugusiųjų ir 4 moksleivių parnešimai.

Salėje prieš konferenciją. Iš kairės Povilas Vireliūnas (Kupiškio televizijos ir informacinio centro vadovas), Simin Wieghard–Zeltinis, Aurimas Martinka, LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis, LR Seimo narys Sergiejus Jovaiša, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Už Seimo nario S. Jovaišos antroje eilėje sėdi Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos direktorė Milda Survilienė ir istorijos vyr. mokytoja Vilma Tarvydienė

Konferencijoje su žmona ponia Tai Maimon dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvos Respublikoje Amir Maimon (Lietuvoje įkūrus Izraelio ambasadą – pirmasis Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius nuo 2015 m. vasario 4 d. jau trečią kartą lankosi Kupiškyje). Be šių garbių svečių, į konferenciją atvyko Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas (Gennady Kofman), LR Seimo nariai – Sergiejus Jovaiša, Aleksandras Zeltinis su žmona Simin, Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, jo pavaduotojas Aurimas Martinka, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė ir šio skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė, Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, viena konferencijos iniciatorių ir organizatorių – istorikė Aušra Jonušytė, progimnazijos bei rajono pedagogai, moksleiviai, svečiai iš Pasvalio, Rokiškio, Utenos, mokslininkai iš Vilniaus (dr. Arūnas Bubnys, Simonas Jurkštaitis ir dr. Aldona Vasiliauskienė).

Įdomi ir neįprasta tarptautinei konferencijai jos eiga. Prieš kiekvieną pranešimą išklausytas į programą neįtrauktas kurio nors renginyje dalyvavusiojo žodis.

Šie sveikintojai spontaniškai galėjo tapti girdėto pranešimo komentatoriais.

Prie Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos stendinio pranešimo. Kairėje – Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Dešinėje – gimnazijos direktorė Milda Survilienė ir istorijos vyr. mokytoja Vilma Tarvydienė

Straipsnyje konferencijos medžiaga pateikta jos eigos seka.

Konferencija pradėta Povilo Matulionio progimnazijos moksleivių tautiniu šokiu. Vėliau  mokyklos ugdytiniai atliko muzikinių numerių, inscenizavo fragmentą iš žydų gyvenimo vokiečių okupacijos metais...

Pristačius svečius, konferencijos dalyvius sveikino Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys, nusakydamas pagrindinį šio renginio tikslą: „Labai svarbu žinoti savo krašto istoriją, o kupiškėnai apie čia gyvenusius žydus žino nedaug, tad ši konferencija istoriniais faktais praplės visų žinias“.

Žodžiai iš širdies visiems padėjėjams

Juos tarė šios, sakyčiau, palyginti retos temos idėjinė sumanytoja ir pagrindinė organizatorė – Kupiškio etnografijos muziejaus vyr. specialistė istorikė Aušra Jonušytė, paaiškinusi, kaip tie dalykai atsirado jos akiratyje:

Kada pradėjau  domėtis žydų bendruomenės istorija? Tai buvo  2000 metai, kai rinkau medžiagą diplominiam darbui  apie tarpukario verslus ir amatus Kupiškyje. Išryškėjo, kad jais daugiausia užsiėmė žydų tautybės žmonės. Be to, paaiškėjo, kad  Kupiškio žydai buvo ne vien prekybininkai ar amatininkai, jie aktyviai dalyvavo  miestelio valdyme, kūrė įvairias organizacijas. Šios  konferencijos metu bus pristatoma ne tik  jų būties veikla. Pranešimai  plačiai  nušvies jų likimus Antrojo pasaulinio karo pradžioje,  bus prisiminti žmonės, gelbėję  juos. Atskirą darbotvarkės  dalį sudarys  mokinių  pristatomi projektai.

Labai džiaugiuosi, kad idėją –  surengti konferenciją –  palaikė Izraelio valstybės ambasada ir Jo ekscelencija gerbiamas Amir Maimon,  kad man talkino Ana Maizel, operatyviai padėjusi  spręsti  kilusius klausimus ar neaiškumus. Dėkoju istorikams –  humanitarinių mokslų daktarams –  Arūnui Bubniui ir Aldonai Vasiliauskienei, istorikui Simonui Jurkštaičiui, kurie maloniai sutiko parengti konferencijai panešimus. Dėkoju Kupiškio rajono merui Dainiui Bardauskui,  progimnazijos direktoriui ir visai jo vadovaujamai bendruomenei,  mokytojoms Nijolei Puzelienei ir Jolantai Latvienei, muziejaus direktorei Violetai Aleknienei, be kurių nuoširdžios pagalbos sunku  būtų buvę  realizuoti sumanymą. Dėkoju visiems konferencijos talkininkams“.

Teminė pranešimų įvairovė

Pranešimą „Izraelio valstybės piliečių ir Kupiškio krašto kultūrinis bei ekonominis bendradarbiavimas“ skaitė Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvos Respublikoje A. Maimon; „Kupiškio žydų bendruomenės istorija iki Antrojo pasaulinio karo“ – Vilniaus „Pažinimo medis“ mokyklos mokytojas S. Jurkštaitis; „Kupiškio žydų likimas 1941-ųjų vasarą ir rudenį“ – dr. A. Bubnys; „Kupiškio altarista Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų Teisuolis“ – dr. A. Vasiliauskienė.

Tautinėmis lietuviškomis juostomis perrišti Izraelio ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aimir Mamon ir jo žmona ponia Tai. Stovi Izraelio ambasados sekretorė Ana Maizel, kairėje pusėje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas  Latvys

Kaip galima spręsti iš pavadinimų, pranešimuose proporcingai dėstytos mintys apie žydų veiklos indėlį į Kupiškio krašto gyvenimo raidą ir apie tų  žmonių tragizmą negandų metais.

Izraelio Ambasadoriaus Lietuvoje mintys apie tautų bendradarbiavimą

Izraelio ambasadorius ponas A. Maimon, kaip jau minėta, ne pirmą sykį  lankėsi Kupiškio P. Matulionio progimnazijoje. Susižavėjęs pirmais Kupiškio krašte patirtais įspūdžiais, gerb. Ambasadorius kaskart  čia pastebi vis  naujų jausmus ir mintis veikiančių dalykų.

Žydų tautos žmonės, kaip sakė Ambasadorius, buvo tokie pat, kaip ir kiti šio krašto piliečiai, gyvenę Lietuvoje ir jai dirbę. Praeities, pasak pranešėjo, nepakeisi, tačiau kad ateitis būtų geresnė – turime dirbti kartu. Itin svarbūs turėtų būti tautų kultūrinio bendradarbiavimo dalykai. Šiandien viena tokio bendravimo forma  įgyvendinama  nuotraukų parodos, skirtos Popiežiaus lankymosi Izraelyje atminimui, atidarymu Kupiškyje. Kitai – mokslinės veiklos formai – skirta konferencija „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“.

LR Seimo narių sveikinimo žodis

Po Ambasadoriaus pranešimo konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo nariai –  S. Jovaiša ir A. Zeltinis. Pastarasis gėrėjosi vienu ryškiausiu Lietuvoje  kupiškėnų ir žydų bendradarbiavimu, labai svarbiu regioninei plėtrai ne tik su pačiu Izraeliu, bet ir su kitomis šalimis.

Kun. F. Ereminas su šeimininkėmis ir giminaitėmis

S. Jovaiša gerb. Ambasadoriui padovanojo patraukliai iliustruotą Rimanto Vanago dokumentinės prozos  knygą „Žali žydų plaukai: faktai ir eilės, juokas ir ašaros“  (Vilnius: Petro ofsetas, 2007, 424 p.). Leidinys skirtas  lietuvių ir žydų santykiams, tiksliau, netradiciniam požiūriui į juos atskleisti. Tai knyga apie anykštėnų žydus. Ji – savotiškas tiltas tarp atsidūrusiųjų skirtinguose upės krantuose.

Mintys iš dr. Arūno Bubnio pranešimo

Dr. A. Bubnys kalbėjo apie tragišką žydų bendruomenės likimą, jų sunaikinimą 1941 metais (vokiečiai Kupiškį užėmė 1941 m. birželio 26 d.), pirmiausia  nurodydamas, kad žydų žudynės Kupiškyje turi bendrų visai Lietuvai bruožų. Tačiau mokslininkas išskyrė ir specifinių šio fakto  ypatumų. Masinių žudynių vykdymas Kupiškyje  yra išskirtinis atvejis, susijęs su 1937 m.  iš Vokietijos atvykusiu civiliu asmeniu – Verneriu Liove, įsidarbinusiu gimnazijoje, kur dėstė vokiečių kalbą. Vokiečiams užėmus Kupiškį, jis drauge su parankiniais organizavo žydų tautos žmonių  masines žudynes. Per du mėnesius buvo sunaikinti visi žydų tautybės asmenys. Šiandien, skirtingai negu kitur, Kupiškyje suregistruoti ir specialioje atminimo lentoje įamžinti 808 nužudytieji:  nurodyti ne tik vardai ir pavardės, bet ir amžius. Tų kankinių  sąrašą sudarė Stefanija Glemžaitė (manoma, kad jai talkino ir kiti asmenys). Atminimo lenta ir dabar papildoma  duomenimis, išaiškinus naujų, dar nežinotų asmenų tapatybes...

Prie kunigo Felikso Eremino kapo Daujėnų kapinėse. Iš dešinės: Daujėnų parapijos klebonas jubiliatas kun. Povilas Varžinskas (1922 11 25–1948 12 19–2012 07 31), Pasvalio klebonas kun. Algis  Neverauskas (dabar Biržų klebonas, dekanas) ir  kunigo kapą prižiūrinti Marija Mėkelytė

Mokslininkas pranešime plačiau kalbėjo ir apie žydų gelbėtojus: Ipolitą Franckevičių, Povilą Balčiūną, Povilą Vilką...

Dainiaus Bardausko ir Genadijaus Kofmano sveikinimų mintys

Rajono meras D. Bardauskas, sveikindamas konferencijos dalyvius,  džiaugėsi, kad toks solidus  tarptautinis renginys vyksta Kupiškyje. Tai liudija, kad Kupiškis pribrendęs sudėtingoms problemoms svarstyti:  paliesta skaudi  žydų tragedija, gvildentas atskirų  lietuvių ryžtas padėti nelaimės ištiktiesiems. Tokie renginiai – pamoka ir patirtis ateičiai – kad  nesikartotų analogiški dalykai. Pasak mero, konferencijos temai „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ aktualizuoti turi tarnauti Kupiškyje esantys objektai, būtent, biblioteka (buvusi sinagoga), Nochemo Šmito malūnas, kuris bus sutvarkytas ir ten įkurtas žydų bendruomenės muziejus.

Meras, nuoširdžiai pritardamas idėjai apie žydų bendruomenės atgimimą Kupiškyje,  Nepaprastajam ir įgaliotajam Izraelio valstybės ambasadoriui Lietuvos Respublikoje  įteikė suvenyrą.

Kunigo F. Eremino išgelbėta Regina Rozenbergaitė 1945 metais

Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas negailėjo gerų žodžių veikliam Kupiškio progimnazijos direktoriui ir aktyviems istorijos mokytojams, besidomintiems žydų bendruomenės gyvenimu, ieškantiems naujų būdų draugiškiems tautų ryšiams palaikyti. Iš visos širdies dėkojo Ambasadoriui, kuris, nors ir būdamas be galo užimtas, randa laiko  lankytis įvairiose Lietuvos vietovėse, daug dėmesio skiria ir Panevėžio apskričiai, organizuoja čia parodas. „Mes norime, kad gyvenimas būtų gražus“, – sakė Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas. Jį sudomino Ambasadoriaus siūlymas Kupiškyje atgaivinti žydų bendruomenę. G. Kofmanas sakė,  kad į Lietuvą, konkrečiai į Kupiškį, būtų galima pritraukti žydų tautybės žmonių iš skurdesnių kraštų ar iš ten, kur neramu, tarkim, iš Ukrainos, Rusijos... Kalbėdamas apie žmones, karo metu gelbėjusius žydus, G. Kofmanas minėjo Narkevičių šeimą, kuri dvejus metus slėpė net 9 žydus. Žydų bendruomenės pirmininkas, sveikindamas konferencijos dalyvius, direktoriui perdavė suvenyrinių ženkliukų mokiniams ir kelias dėžes iš Izraelio atvežtų skanumynų.

Istorinės žinios apie Kupiškio žydus

Pedagogas S. Jurkštaitis plačiai detalizavo Kupiškio žydų bendruomenės istoriją nuo jų įsikūrimo Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo, pranešimą  iliustruodamas gausia vaizdine medžiaga: lentelėmis, diagramomis, nuotraukomis. Klausytojams įdomu buvo išgirsti, kad jau  XVII a. Kupiškyje buvo susiformavusi  žydų bendruomenė, nes gautas leidimas statyti sinagogą. Prelegentas  pateikė dalykiškai parengtą diagramą, vizualiai atspindinčią žydų skaičiaus  augimą XVIII–XIX a. Pvz., 1847 m. Kupiškyje buvo 1450 žydų tautybės asmenų, o XIX a. pabaigoje žydai jau sudarė per 70% visų Kupiškio gyventojų.

Pranešėjas pasakojo apie Kupiškyje veikusias visuomenines organizacijas. Devyniolika pagrindinių organizacijų turėjo savo poskyrius. Kalbėjo apie prekybą, kaip apie vieną svarbiausių žydų veiklos barų – Kupiškyje žydams priklausė maždaug  50 krautuvėlių. Sakė, kad žydai buvę talentingi amatininkai: priskaičiuojama iki 12  rūšių gabių išmokto darbo specialistų. Sakė, kad žydai  neturėję polinkio žemdirbystei ar daržininkystei. Tokių buvę  vienetai, jų ūkiai  nedideli ir, be to, tyrinėtojui neaišku, ar žydai buvo tų žemės ir sodybų savininkai, ar tik nuomininkai. Be pranešėjo dėmesio nepalikta ir paslaugų sfera, kaip antai: viešbučiai, aludės, traktieriai, arbatinės. Apžvelgti ir  politinės veiklos  faktai, t. y.  dalyvavimas Miesto ir  valsčiaus tarybų darbe.

Stendiniai pranešimai

Pertraukėlės metu konferencijos dalyviai susipažino su mokinių parengtais stendiniais pranešimais, kuriuos pateikė P. Matulionio progimnazijos bendradarbiavimo partneriai: Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla,  Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija, Skapiškio ir Šimonių pagrindinės mokyklos, Utenos Rapolo Šaltenio progimnazija. Koks tų vizualių pranešimų turinys?

Būsimasis Reginos Rozenbergaitės vyras Codikas Šteimanas (kairėje), Regina su neįvardytu bičiuliu Trakuose 1949 m.

Antai Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijai atstovavo, be  direktorės Mildos Survilienės,  istorijos vyr. mokytoja Vilma Tarvydienė, kuri sakė gavusi iš Kupiškio ne tik kvietimą   dalyvauti renginyje, bet ir pasiūlymą parengti stendinį pranešimą. Jo turinys –  17 nuotraukų ir dvi dokumentų faksimilės, kuriose pateikiama vizuali informacija, kaip šiandien atrodo žydams priklausę  pastatai Utenoje, būtent: sinagoga, muilo gamykla, bankas, kadaise žydų lėšomis pastatyta pradinė mokykla, kuri iki užpernai tebenaudota pagal pirminę paskirtį. Dabar šiame pastate vyksta progimnazijos muzikos ir technologijos darbų parodos.

Stendiniai pranešimai sulaukė  visų konferencijos dalyvių dėmesio.

Po pertraukėlės  konferencijos dalyvius sveikino Kupiškio rajono mero pavaduotojas Aurimas Marcinka.

Pranešimas apie Kupiškio altaristą Feliksą Ereminą

 „Kupiškio altarista Feliksas Ereminas – Pasaulio Tautų Teisuolis“. Tokia straipsnio autorės dr. A. Vasiliauskienės konferencijoje pristatyta tema. Pateikusi trumpų žinių apie kun. F. Eremino darbą parapijose, pranešėja visą dėmesį sutelkė į Daujėnus (Pasvalio r.), kur klebonijoje, o vėliau pas patikimus žmones vokiečių okupacijos metu slėpė Reginą (Rachelę) Rozenbergaitę. Sovietmečiu ją išleido į mokslus. Pranešėja skaitė ištraukas iš kunigo dienoraščio, kuriame minima Regina.

Prelegentė rodė kun. F. Eremino, Reginos, jos vyro, dukrų bei pastarųjų šeimų nuotraukas, gautas tarpininkaujant advokatui Isaakui Borveinui. Nuotraukas atsiuntė šiuo metu Jeruzalėje gyvenančios išgelbėtosios žydaitės dukros –  Lina ir Aviva, su kuriomis A. Vasiliauskienė  ir dabar susirašinėja. Linos ir Avivos šeimų  liudijimu, už žydaitės Rachelės Rozenbergaitės išgelbėjimą ir tolesnę globą sovietmečiu kun. F. Ereminas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2012), pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu (2013).

Šteimanai su pirmagime Lina

Nepaprastajam ir įgaliotajam Izraelio valstybės ambasadoriui Lietuvos Respublikoje A. Maimon ir jo žmonai atsisveikinimo su konferencijos dalyviais  (skubėta į kitą renginį – susitikimą VšĮ Kupiškio vaikų dienos centre) metu užrištos tautinės juostos, nusifotografuota atminčiai... Ambasadorius A. Maimon pažadėjo vėl apsilankyti progimnazijoje.

Mokinių atliktų projektinių tyrimų rezultatai

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokytojos Nijolė Puzelienė ir Jolanta Latvienė apžvelgė progimnazijos mokinių,  įsijungusių į Kupiškio žydų bendruomenės palikimo tyrinėjimus,    atliktus darbus. Tarsi tą apžvalgą patvirtindami ir detalizuodami, mokiniai skaitė 4 pranešimus.

Konferencijos apibendrinimas

Apibendrindama konferenciją, Kupiškio rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė išskyrė keletą reikšmingų jos bruožų, akcentavo konferencijos lektorių nagrinėtų  žydų gyvenimo aktualijų įvairovę. Kruopščiai parengti išsamūs pranešimai, pasak J. Trifeldienės, leido konferencijos dalyviams plačiau susipažinti su žydų istorija, iškiliomis šios tautos asmenybėmis, buities ir gyvenimo detalėmis.

Kupiškio P. Matulionio progimnazijos mokinių surinkta, apibendrinta ir dalykiškai pristatyta medžiaga rodo, kad turime žingeidžių mokinių, kuriems svarbu ugdytis bendrakultūrines kompetencijas – pažinti kitos, t. y. žydų tautos, istoriją ir kultūrą.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė renginį pavadino atminties sklaidos priemone, turėsiančia išliekamąją vertę. Numatoma išleisti konferencijos pranešimų medžiagą, kaip neįkainojamą  šaltinį  naujiems tyrinėjimams.

Codikas Šteimanas su dukromis: mažyle Aviva (kairėje) ir vyresniąja Lina (dešinėje)

V. Aleknienė pažymėjo pranešimų moksliškumą: išskirti tyrinėjimo objektai, tikslai, naudoti istoriniai šaltiniai, lauko lokalinė medžiaga. Akcentavo konferencijos reikšmingumą –  prisidėjo prie Lietuvos tautinių mažumų istorijos atminties išsaugojimo, sudarė prielaidas  projektuoti atminimo įamžinimo priemones ir jų prioritetus Kupiškio krašte. Kalbėtoja rekomendavo į lankomų objektų sąrašą įtraukti Kupiškio laisvamanių kapines, kuriose ilsisi Holokausto aukos ir kartu su Rokiškio rajonu kurti turistinį maršrutą ,,Žydų kelias“, žiniasklaidoje skelbti Teisuolių gyvenimo aprašymus ir t. t. Muziejininkus ragino toliau kaupti, sisteminti, skleisti žydų istorijos faktus.

Povilo Matulionio progimnazijos direktorius Rimvydas Latvys,  pagalbininkų padedamas, visiems pranešėjams įteikė suvenyrus, juos kartu su specialiomis padėkomis gavo ir mokyklos, parengusios stendinius pranešimus.

Lieka pasidžiaugti ir laukti specialaus leidinio – knygos, kurioje visi skaityti pranešimai bus išspausdinti dviem kalbomis ir  gausiai iliustruoti.

 

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

 

Atgal