VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

05 17. Ar magas laimingas, kad visu tuo užsiėmė, o paskui meile

Dr. Elina Naujokaitienė

Gal kam nors labiau patinka tokios ar tokie, kurie rašo visą savo gyvenimą, o ne sėdi su šaukštu, kol jų nenutrenkia... Šeimyninis smogimo verslas tikriausiai nebepasiteisina, viską apšlaksčius tai vandeniu, tai krauju. O ant studentų jojant kaip ant velnių. Ne šeima, bet šeimos teisingumo monstras Veronoje. Džiovinama Italijos duona. Musulmonų maiše. Paskui dar noras kur nors pasivedėti į šalį ir „pagydyti“ tobulybės naikinančiomis rankomis. Romos boba, o kaip katė? O norint ką nors išgelbėti, būtina praskirti ir jūrą. Turtingas teismas šį begalinį teisminį tyrimą, tiesiog neišsemiamą, kada nors užbaigtų arba apskritai atsisakytų jį vesti. Ritualas – deimantų nusagstytoje taurėje – soros. Šekspyro amžininko pjesės. Ben Džonsonas. Visuomet kyla noras kalbą pavaryti kaip šunį ir jos nebegirdėti. Kaip su kietais kaip kaltūnas plaukais įmanoma užpuldinėti nekaltas princeses? Kad Mergelė juos gintų, o po mantija rastųsi nuodų. Ką tada veikti Angelui? Kai po mantija kaip anglys dega demono aistros, o pademonstruotos išlaksto? Teismuose gali pailsėti kopūsto galva. Nuo mirties saugo karvės ir šarkos. Kaip atrodo degustuojantis ligoninių paukštis baublys? Ar ten jau daug sutrūnijusio meilės dumblo? Ar dar įmanoma atrasti plonų madonų, ar visos jos storos ir išvirtusios į rupūžes. O vos prabilus angliškai, iš burnų ima šokinėti prancūzų varlės? Badmiriavimas mažinant studentų skaičių ir daugiau priimant dėstytojų? Ar meilės mokslą nukirto kaip klausos šaką? Ar pasirodymus per liaudį nebelaimina? Storas kaip Botičelio balsas? Sraigė kaip bičas amžinai vienoje vietoje nelindės. Kodėl draudžiami geriausi kvepalai Chat Noir, L‘Oreal? Ar kaukas atbėga su kauke? O brangūs alkoholiniai gėralai, prie Nemuno ir Perkūno namų. Kas palypėjo aukščiau, akys peržengė Claude‘o Francois kūną, suskubųsi aukštyn? Muscat švelnus ir įtartinas kiekvienas žvakigalis kaip gėlių lianos. Leonas Gudaitis tikriausiai pats sėdi Drilingos įkapėse. Kaip pasitikrinti klausą? Nuvykau be obuolio ir nevilkėdama senelės rūbais. Pasitiko faraonas vynuogynuose, švelnus užpakaliukas ir juoda istorijoje. Pūkai, kuriuose išmirė tiek prancūzų kūdikių. Kodėl nėra klaustuko, gal jis nekorektiškas? Įdomesni nebylūs Jeano Gabino vaidmenys juostoje. Negu Mitterand‘s, kalbantis su aktorėmis nuotraukose. Kodėl nėra Mitterand‘o, galbūt žino bent fosforas. Iš miego rūbais apsirūpino lelijos namai. Vergovė mergelei ir aušrinė kaip vakarinė su obuoliu. Knygynas kaip valstybės maniakas. Venecijos namai, kurių negali nei išgerti, nei niekam aprodyti. Johny Johny, ta prancūzų moteris nebe tau. Ir ji ne vieno kaip aktorinio psichologija. Ar knyga skamba balsiai, ar santykiai palaikomi „v sluch“? Romoje kužda Mikelandželo freskos. Mikelandželas panašus į de Sade‘ą. Varšuvoje apskritai spaudimas krito. Ką Prancūzijos futbolo federacijai kalba aukštaūgis negras? Jis apdainuos, paskui vyks „scrutin de diable“. Velnio su mėta rinkimai (Daniel Lavoie), ar Amerikoje kas nors dar turi spustelėti ranką, ar Ben Ladeno arabų mokslas kaip viduramžiška universitetinė kultūra pavojingas ir nereikalingas, o gal tiko jo nuskendusi kopija? Delfinai dar prancūzų ambasadą seka. Kaip baisu pasiduoti Maroko policijai. Duris tenka atidaryti tiesiog lūpomis. Prancūzija dar sugeba įkelti poetinę musulmonų mandarininės diktatūros medžiagą. Mandarininės rankos apskritai dar paduoda ir knygas. O senų tėvų kaulų daug geriau nejudinti. Juodi uosiai, kelios japonų vyšnios. Raštų sąstingis apskritai apvylė. Švelnumas neribojamas kaip vyšnių pūkeliai. Nepakelia teisybės net patys drūčiausi vyrai. Kur malkos? Gal jos dar žalios? Giliai lovytėje miega manekenų rankos. Pragariškas grožis, charme infernal pažymi, kad višta nepragėrė nė vieno euro. Studentų sąrašo pakeliui gal ir nepamečiau, jeigu vėjas jo neišplėšė iš rankų. Pakeliui alinė, galiu su arabu išlipti ir joje palikti miną. Mūsų istorikai vienatvės nosines jau pragėrė. Kol nepakvėpuoju užnuodytu oru, negaliu rašyti. Reikia ir vaisių, ir medaus, ir arbatos pakeliui. Galų gale ir mineralinio su ištirpintu cukrumi. Kiek neregėtų parėdų. Kiek praeina laiko, kol mus kaip egles aprėdo. Raminamieji su barbitaliais, jų mielai prigertų vištos. Prie saulės kaip prie žmogaus prisigerina besiglaustantis kačiukas. Ten ne Prometėjas, bet Kepenis. La vie est belle, ilsėkis. Ar nenori tikrinti karinio objekto kiek ilgas? Kiek aš Jums galiu įteikti nejudančių kačių? Nežinia ką, bet dar publikuojam. Dunda dangus, vado portretas išganymo vietoje. Obuolį ant stogo rektorius dar susiras. Jis jį pasiims, ne primas bus V. Kubilius. Morkų vietoje plaukų neraustome, atliko „Sadauja“. Gražus garbanius pastebėjo Pilies gatve nešamą indaują. Tai indusų angelas. Taip gilu, kad laminarijų neįmanoma pakelti. Liudas jau iškrito kaip valetas. Tuojau prasidės kalbinė inkvizicija. Panelė gali ir parodyti kelią. Tai jotvingių kūryba. Jos nėra.

Atgal