VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

05 21. Dvi turiningos VI-ojo LLKĮS sąskrydžio dienos

Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė

Gegužės 7-8 dienomis Tytuvėnuose (Kelmės r.) vyko VI-tas Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio sąskrydis: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“. Sąskrydžio dalyviai rinkosi į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą, kuris įsikūręs Tytuvėnų miestelyje (Miško g. 3). Lipdami iš mašinų sutikome pažįstamus ir nepažįstamus vienminčius, rinkosi iš įvairiausių miestų ir rajonų. Dalyvių amžius labai skirtingas. Gediminas Petrauskas visiems įteikė VI-to sąskrydžio ženkliukus.

Nuo pirmos akimirkos ir abi dienas vyravo nenusakomai nuoširdi atmosfera, suteikusi galimybę išklausyti aukšto mokslinio lygio pranešimus, šiltai ir paprastai pabendrauti. Leidusi gilintis į Lietuvos istorijos puslapius, klausytis, diskutuoti, užsidegti noru žinoti, pamatyti ir prisidėti prie atminties išsaugojimo. Mums nuoširdžiai talkininkavo, su mumis bendradarbiavo Tytuvėnų regioninio parko vyriausioji specialistė (kultūrologė) Agnė Buchaitė.

Vinco Lazdausko-Virgio partizanų būrių stovykloje pasakoja VU Istorijos fakulteto doktorantė Aistė Petrauskienė

Pirmiausia Tytuvėnų kapinėse buvo aplankytas partizanų, žuvusių 1945-1953 kapas. Kapas buvo užklotas trispalve, padėtas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinas, kuriuo buvo apdovanotas Laurynas Mingilas-Džiugas. Sąskrydį atidarė kraštotyrininkas, Laisvės kovotojų prisiminimų įamžintojas Romas Kaunietis. Kalbėta apie kovą už Lietuvos laisvę, pagerbti žuvusieji. Sugiedotas Lietuvos himnas. Skambėjo panevėžiečio Juozo Braidoko skaitomos eilės.

Regioninio parko lankytojų centro konferencijų salėje klausėmės išsamaus humanitarinių mokslų daktaro profesorius, Lietuvos archeologijos draugijospirmininko Vykinto Vaitkevičiaus pranešimo „Partizaninio karo pradžia Šiluvoje, arba kas padarė tuos miškinius“. VU Istorijos fakulteto doktorantės Aistės Petrauskienės pamastymų šiuo klausimu. Humanitarinių mokslų daktarės Daivos Vaitkevičienės pamąstymų. Išklausėme išsamų VU doktoranto Dainiaus Noreikos pranešimą „Lietuvos partizanai (1944-1953): praeities kolaboravimo su vokiečiais problema“. Jis sukėlė nemažai diskusijų.

Po to buvo pertrauka, kurios metu kartu pietavome.– vaišinomės su meile išvirtais cepelinais, gardžia žirnių sriuba. Kas norėjo vaišinosi lauko pavėsinėje, kas patalpose. Net pietų ir kavos gėrimo pertraukų metų netildavo pokalbiai, diskusijos.

Tytuvėnų kapinėse prie partizanų, žuvusių 1945-1953 bendro kapo. Algimanto Stalilionio foto

Po pietų išklausėme Kultūros paveldo centro vyresniojo paminklotvarkininko Valdo Striužo kalbėjimo “Lietuvos kariuomenės dalinių prievartinis žygis Rusijon: 1941 m. sukilimo dalis“. Su dideliu susidomėjimu stebėjome ir klausėmės Roko Sinkevičiaus pranešimo „Partizanės Petronėlės Valentaitės-Lasauskienės (1920-1952) saugotos nuotraukos kaip istorijos šaltinis. Vyko diskusijos.

Vakare prisiminimais pasidalijo „Birutės kalnelio“ ryšininkės seserys Apolonija ir Aleksandra Radzevičiūtės (būrio vado Leono Caporkaus-Šarūno žmona) ir brolis Juozas Radzevičius. Ne tik dalintasi prisiminimais, kartu su jais dainuotos šio krašto pokario dainos.

Antrą sąskrydžio dieną iškeliavome iš Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centro, sustojome prie iš Kiaulininkų kaimo į Tytuvėnus pervežtų Jono Žemaičio-Vytauto namų. Važiuodami dulkėtais kaimų keliais, klampodami per slėnias miško vietas pasiekėme Povilo Morkūno-Drako partizano būrio 1945-1946 m. žiemos stovyklavietę ir žeminės vietą Sandrausiškės miške. Ten kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius. Lankėme Alekso Žiogo sodybos, 1945 m. spalio 27 d. kautynių ir partizanų Juozo Balčiūno-Ridiko, Stasio Mickio-Vieversio ir Povilo Žiogo-Genio žūties vietą Medsodžių kaime.

Susėdome bendrų pietų „Birutės kalneliu“ vadintoje Radzevičių sodybvietėje, kuri apaugusi mišku. Sodybos vietą žymi kryžius ir koplytėlė medyje.

Kelionę tęsėme link Rinkšelių kaimo, kur buvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos būrio partizanų, vadovaujamų Felikso Kokštos-Rustemo ir Lietuvos Laisvė Kovų Sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainio bunkerio vieta. Apie tą dieną lankomas vietas daug kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius, kuris su bendraminčiais yra išvaikščiojęs plačias Tytuvėnų ir Šiluvos apylinkes, aplankęs sodybas, prakalbinęs, ten gyvenančius žmones.

Pasukome link Vilkiškių kaimo, kur yra Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Kudirkos būrio partizanų, vadovaujamų Felikso Kokštos-Rustemo bunkerio vieta bei paminklas 1952 m. spalio 3 d. čia žuvusiems Nemuno būrio kovotojams: Dominykui Grumuldžiui-Darbininkui, Stanislovui Satkui-Audroniui ir Izabelei Vilimaitei-Stirnai. Vilkiškių kaime senoje Grigaičių sodyboje mus sutiko čia vasaras leidžianti Grigaičių dukra, ji papasakojo apie besislapstančiųjų kasdienybę, tragišką 1952 m. spalio 3 dieną.

Važiuodami per Šiluvą sustojome buvusioje Turgaus aikštėje, buvusioje partizanų niekinimo vietoje, kovotojų užkasimo vietoje, matėme buvusios areštinės pastatą. Vykome į Žebenkšties rinktinės P. Morkūno ir Vinco Lazdausko-Virgio partizanų būrių stovyklos, 1946 m. liepos 6 d. Pyragių kautynių Palašių miške ir Alfonso Jokubaičio-Šiūros žūties vietą. Čia daug apie žemutinę ir aukštutinę stovyklas kalbėjo profesorius Vykintas Vaitkevičius ir doktorantė Aistė Petrauskienė.

Antroji turiningai kartu praleista sąskrydžio diena skubėjo vakarop, susikalbėję kas ką pavežės namų link, atsisveikinę išvykome namo.

Vilkiškių kaime, Grigaičių sodyboje, kalba prof. Vykintas Vaitkevičius (iš kairės), sėdi sodybos šeimininkė Grigaičių dukra, kraštotyrininkė Ona Striškienė
 

Atgal