VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

04 04. Sudie, kvietkeli, mano tu brangiausias (2 dalis)

Jonas Kaziškis

Jonas A.Patriubavičius

Ką jie darė

Kaip du intelektualūs paleistuviai išdūrė Nobelio premijos laureatą

Clem Whiteker ir Leone Baxter paskyrė vadovauti „Lygai prieš „sincklerizmą“. Iki rinkimų buvo likę pora mėnesių ir lyga išvystė pašėlusią veiklą. Jų biudžetas buvo keli milijonai dolerių, honoraras – šimtai tūkstančių. Tuo metu doleris buvo tik ką atsegtas nuo aukso standarto, vadinasi, brangus.

 Kaip vėliau rašė JAV spauda, U.Sinclair‘is pralaimėjo prieš melo fabriką iš dviejų žmonių, todėl, kad pats rašė, buvo rašytojas ( jau buvo parašęs knygą apie lietuvius, kurių identitetą mala į dešras –Džiunglės, angl The Jungle)

Clem W. ir Leone B., įnikę į tai ką jis parašė, užsidarydavo savo namuose, kuriame buvo baseinas su pašildomu vandeniu (tais laikais, prieš karą), trims dienoms. Tokia emigracija nuo laikraščių, radijo ir kasdienių rūpesčių davė dvejopų padarinių: asmeninių ir visuomeninių. Clem W. išsiskyrė su žmona ir susidėjo su Leone B. Sako, kad ji buvo raudonplaukė, rengėsi kaip Audrey Hepburn, žodžiu, buvo daili, nors ir našlė. Taigi partnerių biznyje persipynė visi interesai, todėl ir sekėsi. Nenuostabu, kad iš 75 politinės reklamos kampanijų, kurioms pritaikė savo metodus, laimėjo beveik visus.

 Kaip vėliau U.Sinclair‘is rašė savo knygoje „How I Got Licked“ melo fabrikantai, ieškojo jo raštuose kompromato. Ir „rasdavo“. „Los Angeles Times“ du mėnesius prieš rinkimus, kasdien pirmame puslapyje, spausdino citatas iš jo raštų, kurios buvo įrėmintos langelyje. U.Sinclair‘is pateikia pavyzdį.

Pavadinimas: „Sinclair‘is apie santuoką. Santuoka šventa, hm ... Aš tuo tikėjau... Daugiau netikiu“

Iš tikrųjų tokie žodžiai yra jo romane „Love‘s Pilgramage“ („angl. „Meilės piligrimai“ ), bet tai ne autoriaus, o vieno iš personažų. Galbūt tas romanas turėjo autobiografinių įspūdžių, nes U.Sinclair‘is išsiskyrė su žmona, kai 1912 m,. ją užtiko in flagrante su kitu, bet po metų vedė vėl ir su antrąja gyveno iki jos mirties 1961 m. Taigi „Camaigns, Inc“ melavo: rašytojas nebuvo seksualinio turizmo entuziastas.

Trylika velnio įsakymų

Kaip politinė reklama apriboja demokratiją ir laisvę ir verčia jų neapkęsti

Vėliau Whiteker ir Bakster apibendrinio savo patirtį, kurią įgavo organizavę U.Sinclar‘io sužlugdymą (tai buvo istorinis įvykis, pakeitęs Kalifornijos istoriją), sudarydami politinio melo priemonių katalogą. Tos priemonės dabar visur naudojamos prieš rinkimus prisideda prie demokratijos ir laisvės apribojimo. Čia jas pateiksime sunumeruotas kaip velnio tuziną.

 Pirma. Nekalbėk iš esmės ir subtiliai ar protingai.

 Norint sužlugdyti politinį (taip pat ir kitos rūšies) priešininką, siekiant, kad rinkėjai balsuotų prieš savo interesus, reikia nekalbėti iš esmės, nereikia nieko aiškint ar analizuoti. Kalbėti kuo paprasčiau, banaliai (angl. „Simplify, simplify, simplify“), veidmainiaujant vis pabrėžti, tarp kitko, kad rinkėjai nėra runkeliai ir veršiai. Subtilumas, rimtas gilinimasis į reikalą ir problemas yra didžiausias tokio politiko priešas.

Antra. Rinkėjus tik viliok, tam geros visos priemonės, lobizmas čia netinka.

 Reikia koncentruoti dėmesį ne į problemas ar programas, o į asmenį, į asmenybę ir jos pliusus ar minusus. Įpiršti ir parduoti asmenybę lengviau, negu problemą. Rinkėjams gali nerūpėti problema, gali jos nesuprasti, gal sudėtinga, bet žmogus, kuris prašosi į valdžią visada įdomus ir jam galima pritaikyti virtuvės apkalbų standartus.

Trečia. Kurstyk ugnį, vis liek žibalo į liepsnas, kad susidomėtų kampanija.

 Clem Whitekar rašė: „Vidutinis amerikietis nemėgsta, kai jam skaito pamokslus, kai jis šviečiamas, nes nenori sukti smegenų, kad tobulėtų, nenori sąmoningai veikti, kad būtų geresnis pilietis. Tokį sudominti galima dviem būdais: surengti kažką panašaus į amerikietiškas muštynes (imtynes) arba cirką (angl. „show“). Amerikietis mėgsta peštis, taip pat mėgsta filmus, horoskopus, visokias paslaptis, fejerverkus ir paradus. Jeigu nemėgstate kautis, tai surenkite karnavalą. Jeigu surengsite gerai, Amerika ateis pažiūrėti, jus įsidėmės ir už jus balsuos“.

 Tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvos, ir Rusijos rinkėjus.

Ketvirta. Tą pačią banalybę vis kartok ir kartok.

 Daug kas stebisi, kam televizijoje tiek daug, atrodo, beprasmiškų, reklamų, ir vis tos pačios. Įrodyta, kad pirkėjas nuperkamas tik iš septinto karto, t.y. prekę reikia piršti septynis kartus, banaliai (angl. „Simplify, simplify, simplify“), veidmainiaujant vis pabrėžti, tarp kitko, kad rinkėjai nėra runkeliai ir veršiai. Subtilumas. rimtas gilinimasis į reikalą ir problemas yra didžiausias tokio politiko priešas.

 Penktas. Sugalvok priešą.

 „Jeigu jūsų pozicija neturi opozicijos, sugalvokite ją (angl. „invent it“), jeigu kandidatas neturi priešininko, išgalvokite jam kokį nors priešą“,  - aiškino Clem‘as Whitekar ir ponia Leone Baxter.Šeštas. Siek laimėti pagrindinį prizą.

 Einant į valdžią, t.y. į politiką, t.y. per rinkimus, tėra du variantai: laimėti arba pralaimėti, kitų prizų nėra. Laimėti galima tik puolant, gynybinė pozicija jokiu atveju nepadės. Štai kodėl per rinkimų kampaniją negalima teisintis dėl praeities klaidų ar dar ko nors: pulti, atakuoti, atakuoti ir dar kartą pulti..Septintas. Sugalvok patrauklų rinkimų obalsį (temą), t.y., turėti koncentruotą savo rinkimų platformos ženklą.

 Tai nereiškia, kad ta tema būtų tai ko valstybei, tautai ar mieliems rinkėjams reikia. Obalsis reikalingas rinkimams laimėti, o ne problemoms spręsti. Turi būti paprastas, kuo

paprastesnis. Geriau, kad žodžiai rimuotųsi. Bet kokia poezija užburia žmones. Kai U.Sinclair‘is ėjo į gubernatorius, savo pavaduotoju pasirinko Downey. Vienas iš kampanijos obalsių buvo surimuotas: balsuokite už Uppy ir Downey („up“ angliškai „į viršų“, užuomina į rašytojo vardą „Upton“, „down“ – „žemyn“, vadinasi, koordinačių sistemoje visa vertikalė; patrauklu).Aštuntas. Savo trūkumus pateik taip, kad atrodytų kaip teigiamybės, t.y. minusą paversk pliusu.

 Visuomenėje, kur dominuoja juodos spalvos, t.y. nihilizmas pagal Nietzschęs

arba negatyvo kultūra, kurstoma aksiologiniu mąstymu, kur visose sferose (mokyklose, internete, parlamente) dominuoja patyčių kultūra tai nesunku padaryti (pavyzdžius žr. žemiau). Devintas. Sudaryk ir parašyk (smulkų) rinkimų kampanijos strateginį planą, numatyk visus atakuojančius žingsnius. Sudaryk opozicijos strateginį planą, numatyk priešininkų žingsnius ir tinkamą reakciją į juos. Dešimtas. Paskui imkis banalių veiksmų: mušti būgnais ir švilpti, kelti triukšmą.

 Pasamdyti dešimtis agitacinių autobusų ar mašinų. Išspausdinti tūkstančius mokamų reklaminių skelbimų. Parašyti tūkstančius asmeninių laiškų rinkėjams. Paspausti rankas tūkstančiams rinkėjų važinėjant po kaimus ir miestelius (taip teisingai darė Širvintų merė). Išleisti milijonus dolerių. Vienuoliktas. Neminėk savo oponento partijos, visada kalbėkite apie jį vardu, pavarde ar pravarde. Bet kokia aliuzija į praeitį, kai partijai sekėsi, yra jos reklama, todėl reikia vengti ją minėti. Dvyliktas. Viską visur politizuok.

 Jeigu FBR įtaria, kad buvo paimtas kyšis, reikia meluoti, kad nieko nebuvo, tai esą politinių oponentų intrigos. Politinė medicina, bloga medicina,“ sakė Leone Baxter ir laimėjo.

Tryliktas. Oponento programai sugalvok savąją, kad ir kvailą, neva iš geresnių įstatymų pasiūlymų ir imkis propagandos: atakuok ir atakuok.

 Vikriai panaudotas velnio tuzinas melo žabangų taip apraizgo žmonių, mielų rinkėjų, protus ir širdis, kad jie balsuos prieš savo interesus, t.y. ims nekęsti savo kandidato, kuris atstovauja jūsų interesus. Ir pamils tą, kuris veikia prieš jūsų interesus. Toliau pateikiame pavyzdžių iš JAV ir kitų šalių rinkimų kampanijų, kai buvo panaudotos šios melo technologijos.

Kaip melo fabrikas išaukština ir išduria

Pavyzdys, kaip vieną ir tą patį politiką galima, panaudojant melo technologijas, išaukštint (ir prastumti į valdžią kai to reikia dominuojančiai klasei), ir, jeigu gerai užmoka, išdurti (angl. to get licked)

Klasikinis pavyzdys Earl‘o Warren‘o politinės karjeros istorija/ Jis buvo Kalifornijos prokuroras.

Gubernatoriumi tuo metu buvo Culbertas Olsonas, U Sinclairio bičiulis ir EPIC programos entuziastas.

 1939 m. pagal tą programą Kalifornijoje buvo suorganizuotas vadinamas „Kiaušinienės su kumpiu“ referendumas. Tuo metu Kalifornijos valstijoje buvo daug badaujančių ir dar daugiau alkanų žmonių. Valdžia nusprendė įvesti 3 proc pajamų mokestį ir iš surinktų pinigų mokėti 30 dolerių subsidiją, kad tie, kuriems virš penkiasdešimt, galėtų bent vieną dieną per savaitę (ketvirtadieniais prieš pasninką) sočiau pavalgyti. Tie 30 dolerių turčiams atrodė kaip apiplėšimas. Jie pasamdė jau minėtą Campaigns Inc, referendumui sužlugdyti. Sumokėjo firmai tūkstančius, dabar jų nebuvo gaila.

 Pradžioj Whiteker ir Baxter parašė atsišaukimą „Alkanųjų viliotinis“ (angl. „Hoaxing the Hungry“), spausdino tūkstančiais egzempliorių, kabino ant stulpų ir tvorų (viskas yra suskaičiuota, taip pat ir tai, kiek tai kainavo, ir kiek kiaušinių buvo galima už juos nupirkti). Ir referendumas buvo sužlugdytas, žmonės ir toliau badavo. O „Campaigns, Inc“ šlovė pakilo iki zenito.

Atgal