VISUOMENĖ
02 22. Sudie, kvietkeli, mano tu brangiausias (Pabaiga)
Jonas Kaziškis
Jonas A.Patriubavičius
Kažkas jį pakurstė, gal juokais, prie alaus, pasamdyti privatų seklį, kad nustatytų, ką veiks išrinktoji, kai jo nebus. Seklys nustatė, kad turi vaikų ir vyrą. Ir net nufotografavo tą vyrą, pasipuošusį airio marškiniais. Dabar globalizacija, Lietuva irgi globali, tai nieko nuostabaus, kad perima Azijos papročius.
Kai negerbiama gimtoji kalba, o sudarkius savo asmeninį gyvenimą dėl to keikiama ir kaltinama tėvynė, kai pasileidžiam bėgti nuo problemų ir neįmanoma ar sunkiau jas spręsti, sunku tikėtis, kad kvietkelis sužydės naujoje kartoje ir dar svetimoje šalyje. Anglų kalba jau padaryta Lietuvoje oficialia, todėl keista atrodo politikų imituojama neva kovos už Konstituciją politika, kai neleidžia lenkui rašyti savo pase „w“. Taip, žinoma, toks reikalavimas nekonstitucinis. Bet, pasas ne vieša erdvė, kurioje tų „W“ nors šakėmis versk: kai važiuoju devintu troleibusu pro „Panoramą“, visa siena išrašyta svetimomis kalbomis. Kam tokia reklama, nes eilinis pirkėjas negali susigaudyti, ką ten parduoda. Mes savęs nelaikome prasčiokais, manome, kad esame mokyti: bent jau žinome, ką reiškia „licked“, ir tai nesusigaudome, kam tokios reklamos. Pravažiuojame, neišlipame
Politika(angl. politics) – gero valstybės valdymo (good governance) sistema ir strategija nukreipta į tautos, nacijos ar paprastų žmonių (taip pat ir alkoholikų, būsimų savižudžių ir pabėgėlių) ateitį.
Politika (angl. „policy“) – anos politikos (angl. „politics“) tyčinis pavertimas jos priešingybe, panaudojant intelektualinio paleistuvavimo (angl „political debauchery“) technologijas.
Kapitalizmas – santvarka, kurioje politinis elitas turi ir įgyvendina, daugiau ar mažiau veidmainingai, politiką (angl. politics), nukreiptą į šviesesnę ateitį. Šiuo, klasikinio kapitalizmo, atveju žmogaus teisė į laimę ir laisvę galima išmatuota lūkesčių suma, kurių individas, pilietis, rinkėjas negali įgyvendinti, nes ant gyvenimo versmių stovi Kitas (The Other) ir blokuoja galimybes; kuo ta negalimų įgyvendinti lūkesčių suma didesnė, tuo mažiau laisvės. Taip, kapitalizmas kuria nelygybę, bet valstybė ją valdo taip, kad būtų kaip žąsis, dedanti auksinius kiaušinius, iš kurių nauda visai visuomenei, ne tik politinei klasei. Tokia nelygybė yra Skandinavijos šalyse, Airijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Iš komunizmo gaurų išsivadavusiose šalyse didžiausi pozityvūs poslinkiai kapitalizmo sužmoginimo sferose pasiekti Lenkijoje, Estijoje, Mongolijoje, kur politinė klasė pasirodė esanti ne tokia degradavusi.
Benkartinis kapitalizmas – klasikinio kapitalizmo priešingybė, kai prie gyvenimo versmių stovi degradavusi politinė klasė, siekianti dominuoti ir dominuojanti, kerštaujanti, manipuliuojanti demokratija .Toks kapitalizmas - tai velnio išpera (angl. „bastard“), nežmonišku veidu, per biurokratiją generuojanti nelygybę, kuria naudojasi tik ji pati, kitiems , kuriuos laiko antrarūšiais, paskirdama žemą likimą.
Atgal
.jpg)
