VISUOMENĖ
02 02. JEI SAULĖ...
Alfonsas Kairys
Jei saulė apaktų,
Žemę apgaubtų tamsa.
Jei saulė nešviestų,
Žemės akys nespindėtų šiluma.
Džiaugsmas išnyktų kartu su šviesa.
Jei saulė nešviestų,
Nebūtų mūsų su tavimi niekada.
ŽAIDŽIAS
Žaidžias žalsva spalva lapai, jausdami bėrais žirgais atskubantį rudenį.
Žaidžias, kol žali. Ruduo, nudažęs juos, pasakys: “Būkit auksiniai, bet negyvi“.
Geriau būt ne auksiniais, o gyvais. Kol gyvi - gyvais.
AK, TA VASARA
Taip žaibiškai plasnodama saulės spinduliais ir dangiškais gyvybės lašais, ji praskrieja. Atsisuki - o jau ruduo, o jau žaliai aksominiai medžių lapai auksu tvinksta ir, sušokę paskutinį šokį, žemę bučiuoja. Laikas juos, kaip ir mus, šokdina. Pabūkime kuo ilgiau su Laiku, Saule, Lietumi, Gyvenimu...
PATINKA OPTIMISTAI
sakantys: kitą pavasarį,
kitą vasarą, kitą rudenį, kitą žiemą...
O juk gali ir nebūti kito pavasario gamtos prisikėlimo, kitos vasaros gėlžydžio, kito rudens lapkričio, kitos žiemos snaigkryčio.
Tiesiog ... gali nebūti.
PAKLAUSIAU
Paklausiau šimtametį: „Ką darytum, jei gyventum du šimtus metų?“.
Atsakė: „Žinai, gyvenčiau!“
MUZIKA
Muzika ,,skaldė“ ausis, pasakišku garsu smigo į smegenis. Ir ne vieną kartą, ir ne du diskotekose, namuose, sode, išvykose.
Bet atėjo tas laikas, kai niekas niekur nebesminga, nes nėr kur smigti.
Pažeista klausa, du pusrutuliai... pažeistas – GYVENIMAS.
ŠOK
Šok šok šok su manim iki ryto.
Ateita septintą vakaro ir išeita septintą ryto.
Nei daug, nei mažai - pusė paros šokta, pusė paros dūkta: kūnui ir sielai atsipalaiduot (o gal ir pavargt!) leista.
Kol kūnas jaunyste kvepia...
O gal ir metų paragavusį pašokdinti verta...
JI ČIAUŠKĖJO
Ji kalbėjo, čiauškėjo net troleibuso gausmą užgoždama apie daug ką: skrido lėktuvu į kurortą, matė ilgaskvernius debesis, buvo pažinčių – ir dar kokių.
Pagaliau ištarė stebuklingą žodį: „KOROČE“ ir pridėjo: ,,Papasakosiu, kai susitiksim“.
Troleibusas lengviau atsiduso.
AR VISKAS
Ar viskas GERAI,
Kai sakom: GERAI.
O tik gal tik tiek - kad GERAI.
SNAIGĖS...
Snaigės, tingiai krisdamos,
lyg sako:
NESKUBĖK GYVENTI...
BŪNA DIENŲ KAIP TYČIA
Būna dienų kaip tyčia,
kai susitinki ilgai nematytą gerą draugą netyčia.
Daugiau tokių dienų, vadinamų NETYČIA...
MINTIS
Mintis ateina ir praeina.
Fiksuok ją -
Pradiniu pavidalu:
Ji nebegrįžta...
VISKAS GERAI
Viskas gerai, kas baigiasi gerai.
Kaip gera būtų, kad visiems „Kas gera baigiasi gerai“, būtų gera.
Deja...
NEIEŠKOKI
Neieškoki manęs:
Manęs Tu nerasi.
Ras tik vėjas,
Paklydusį paklydęs laukuos.
Atgal