VISUOMENĖ
12 22. Garbingas 55–ųjų vedybų metinių jubiliejus ir renginių įvairovė
Lidija Veličkaitė
Pusmetį praleidusi Lietuvoje ir besiruošianti išvykti atgal į Kaliforniją (JAV), garsi visuomenininkė ir politinė veikėja Angelė Nelsienė ir jos vyras verslininkas Romas Nelsas sulaukė netikėtos staigmenos. 2015 11 29 jų draugai ir giminės pakvietė į Šv. Ignoto bažnyčią dalyvauti Balio Dvariono muzikos mokyklos jaunųjų dainininkų koncerte. Atvykusiems kun. Algirdas Toliatas pranešė, kad koncertas ir šv. Mišios (12 val.), skirtos Angelės ir Romo Nelsų 55–osioms vedybų metinių jubiliejui pažymėti, taip pat šv. Mišiose bus meldžiamasi už jų anūkėlės Mijos sveikatą. Pati jauniausia iš 10–ties Angelės ir Romo Nelsų turimų anūkų Mia Rugieniūtė, serganti leukemija, seneliams yra didžiausias širdies skausmas. Dalį koncerto Balio Dvariono muzikos mokyklos jaunieji dainininkai atliko prieš šv. Mišias, dainuodami autentiškas inovuotas bei harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, pritariant kanklėmis, fleitomis ir violančele. Vaikų dainavimo mokytoja Sonata Kudžmienė, koncertmeisterės Judita Ūksaitė ir Jūratė Danielienė. Kita dalis koncerto jau po šv. Mišių džiugino susirinkusius bažnyčios rūsyje esančioje salėje agapės metu.
Šv. Mišias aukojęs Lietuvos policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas jų pabaigoje pakvietė palaiminti Angelę ir Romą Nelsus. Tuo metu susirinkę giminės ir draugai sveikino jubiliatus, dovanojo puokštes raudonų rožių.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje VŠĮ Leidybos idėjų centro dviejų dalių knygos "Asmenybės. 1990 - 2015 m. Lietuvos pasiekimai" pristatyme. Iš kairės: Žmogaus genomo tyrimų centro vadovas, pasaulinio garso genetikas akademikas hab. dr. Vaidutis Kučinskas, visuomenininkė ir politinė veikėja Angelė Nelsienė, atsargos pulkininkas, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos rektorius Eugenijus Vosylius
Po šv. Mišių visi buvo pakviesti į bažnyčios rūsyje esančią salę, kurioje jau buvo paruoštos vaišės. Jaunieji dainininkai taip pat buvo palepinti vaikų mėgstama pica ir tortu.
Angelei ir Romui Nelsams labai patiko lankytis Šv. Ignoto bažnyčioje, klausytis kun. Algirdo Toliato pamokslų. Čia į šv. Mišias susirenka daug jaunų šeimų su vaikučiais. Jaunieji lankytojai kviečiami į bažnyčioje esantį vaikų žaidimų kambarį, kur, suaugusių prižiūrimi, gali saugiai praleisti laiką.
Pats didžiausias siurprizas Angelės ir Romo Nelsų laukė jų namuose, kur susirinko būrys draugų, giminių ir kunigas Algirdas Toliatas. Angelei ir Romui Nelsams kun. Algirdas Toliatas įteikė iš Romos gautą šv. Tėvo Pranciškaus apaštališkąjį palaiminimą jų 55–ųjų vedybų metinių proga. Palaiminime taip pat yra kreipimasis į Nekaltąją mergelę Mariją suteikti šiai porai ypatingo dieviškojo užtarimo. Angelė ir Romas Nelsai susituokė 1960 m. rugpjūčio mėn. 27 d. Čikagos Šv. Kryžiaus lietuviškoje bažnyčioje. Juos sutuokė artimas Angelės Barkauskaitės–Nelsienės ir jos tėvo Ciprijono Barkausko draugas ir bendradarbis prelatas Mykolas Krupavičius. Ciprijonas Barkauskas buvo Kalvarijos parapijos komiteto pirmininkas tuo metu, kai Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje klebonavo (1935–1942) dekanas Mykolas Krupavičius.
Lankydami Šv. Ignoto bažnyčią, Angelė ir Romas Nelsai sužinojo, kad po daugelio metų, praleistų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Kanadoje, į Lietuvą sugrįžo kun. Aloyzas Volskis ir dabar darbuojasi Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčioje. 1993 m. Kalifornijoje, Fulertono miesto Šv. Julianos bažnyčioje jis sutuokė Angelės ir Romo Nelsų jauniausią dukrą Ingą Nelsaitę su Vytu Rugieniumi. Jų šeima augina keturis vaikus (tarp jų Mią), visi uolūs katalikai. A. ir R. Nelsams buvo labai miela susitikti su kunigu po daugelio metų, pasidalyti prisiminimais ir padėkoti jam už nuoširdų bendravimą.
Vilniuje Angelė Nelsienė vos spėdavo lankyti įvairius renginius, dalyvavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime (2015 07 14–07 17), kur buvo išrinkta Konfliktų komiteto pirmininke, susitikinėjo su Lietuvos politikais, visuomenininkais, rūpinosi nauju projektu – po ateinančios Lietuvoje tautinių šokių šventės suorganizuoti pasaulio ir Lietuvos lietuvių jaunimo susipažinimo vakarą – šokius.
Kiekvienais metais Angelė Nelsienė su vyru Romu Nelsu, lankydamasi savo tėviškėje – Kalvarijos rajone (buvusiame Kalvarijos valsčiuje), Santakos kaime, svečiuojasi netoliese esančiame Vizgailių kaime pas vieną nuostabų jų draugą Gintautą Kuloką, kuris atstatė savo tėvo, Sibiro tremtinio, sodybą ir įrengė kultūrinę erdvę kaimo gyventojams. Jau kelintus metus Gintautas Kulokas sodyboje organizuoja ir finansuoja poezijos dieną. Sukviečia daugiau kaip 600 žmonių ne tik iš vietinių, bet ir iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Šeimininkas visada svečius pavaišina elniena (laiko elnių kaimenę), arba kitu naminiu maistu. Sodybos kieme pastatytoje didžiulėje scenoje pasirodo iškiliausi Lietuvos aktoriai, poezijos skaitovai, dainininkai, muzikantai. Tarp jų operos grandas Virgilijus Noreika, dainininkas Vytautas Šiškauskas, aktorė Olita Dautartaitė, Klaipėdos teatro trupė ir daugelis kitų. Pažymėtina Kalvarijos kaimo kapela „Vėl gegužio žiedai“, daugelį metų tęsianti savo kultūrinę programą. Nedideliame Kalvarijos miestelyje kapela ne tik linksmina žmones gražia muzika, savo sukurtomis dainomis, bet ir įsteigė muziejų, kuriame vietiniai talentingi gyventojai, daugiausia moterys, pateikia įvairius rankdarbius – mezgimo, siuvinėjimo, taip pat surinktus siuvinėtus arba megztus paveikslus ir daugelį eksponatų, susijusių su miestelio ir aplinkinių vietovių gyvenimu. Ne kartą šį muziejų gana stambiomis sumomis yra parėmęs Romas Nelsas.
Iš kairės: Kun. Algirdas Toliatas, Angelė Nelsienė, rankose laikanti šv. Tėvo Pranciškaus apaštališkąjį palaiminimą ir Romas Nelsas
Angelės Nelsienės gimtinė tik 3 km nuo Kalvarijos miestelio, šalia Šešupės. Tai jos senelių – Katarinos (Paulionytės) ir knygnešio Juozo Barkauskų ir tėvų – Petronėlės (Guogaitės) ir Ciprijono Barkauskų sodyba. Ji ten gimė ir praleido ankstyvą vaikystę. Kitoje Šešupės pusėje gyveno pal. Jurgio Matulaičio sesuo Jackevičienė. Kiekvieną kartą, aplankęs savo seserį, pal. Jurgis Matulaitis visada užeidavo pabendrauti su Angelės Nelsienės tėvais.
Lapkričio mėnesį Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje vyko VŠĮ Leidybos idėjų centro 2015 m. išleistos dviejų dalių knygos „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ pristatymas, kurioje tarp daugiau kaip dviejų tūkstančių Lietuvai nusipelniusių asmenybių, iš nedaugelio užsienio lietuvių yra įtraukta Angelė Nelsienė. Šio leidinio projekto direktorės Vidos Dauderienės ji buvo pakviesta dalyvauti šiame renginyje ir pasidalinti savo sukauptu patyrimu ilgametėje visuomeninėje ir politinėje veikloje. Malonu buvo A. Nelsienei apsilankyti Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, kurioje mokėsi ir ją baigė jos dėdė Juozas Barkauskas (fizikas–biologas, buvęs Marijampolės amatų mokyklos direktorius), vyriausia sesuo Aldona Barkauskaitė–Stropienė ir mokėsi kita vyresnė sesuo Roma Barkauskaitė–Papartienė. Marijampolėje gimė ir užaugo jai brangus pusbrolis marijonas, Sibiro tremtinys, kun. Pranas Račiūnas, vienas iš pogrindinės kunigų seminarijos Lietuvoje steigėjų ir svarbiausia – laikraščio „Aušra“ atgaivintojas. A. Nelsienė buvo sužavėta gimnazijoje esančiu istorijos muziejumi ir jos vadove Judita Zubavičiene, kruopščiai renkančia įvairią medžiagą apie žymiausius mūsų tautos patriotus, ypač Joną Jablonskį. Ji dovanojo muziejui kun. Vaclovo Aliulio parengtą ir 2015 m. Marijonų talkininkų centro leidyklos išleistą knygą „Vienuolis nenuorama“, apie jos pusbrolį kun. Praną Račiūną. A. Nelsienė prisimena: „Kunigas sovietų okupacijos metu buvo vienu iš Lietuvos bažnyčios partizanų ir katalikų tikėjimo propaguotojų, vienu iš tų žmonių, kurie apie save telkė jaunimą ir Lietuvos šviesuomenę pačiais sunkiausiais Lietuvai metais. Jis ilgiausiai iš visų įkalintųjų kalėjo Sibire be jokio teismo ir išgelbėjo Ukrainos graikų katalikų apeigų kardinolo (tuo metu arkivyskupo) Josyp Slipyj gyvybę, perduodamas iš JAV gyvenančios savo mamos gautas dideles penicilino tabletes mons. Alfonsui Svarinskui, kuris jomis gydė arkivyskupą.“
Angelė Nelsienė, dalyvaudama „Marijos radijas“ laidoje, Vilniaus studijos operatoriaus koordinatoriaus Liutauro Serapino buvo supažindinta su Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčios klebonu t. Pavlu (Pavel Jachimec) ir Ukrainos vyskupu Irinėjumi (Ihoris Bilyk), atlydėjusiu iš Romos Šv. Juozapato relikviją. 2015 11 14 buvo pakviesta dalyvauti Šv. Juozapato relikvijų atvežimo ceremonijoje Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje. Ji jaučiasi labai laiminga, kad galėjo apsilankyti tokiame reikšmingame visai Lietuvai įvykyje. Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, Voluinės Volodomyre. Į Lietuvą atvyko 1596 m. mokytis pirklio amato ir gyveno čia iki 1617 m. 1604 m. Vilniuje įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną. Kaip tik tuo laikotarpiu karalaitis Kazimieras buvo paskelbtas šventuoju. Tai turėjo nemažai įtakos jaunajam Ivanui. 1623 m. lapkričio 12 d., jau kaip Polocko arkivyskupas Juozapatas, kovojęs už Bažnyčios vienybę, jos priešininkų Baltarusijoje, Vitebsko mieste, buvo žiauriai nužudytas. 1643 m. popiežius Urbonas VIII suteikė Juozapatui palaimintojo vardą. 1867 m. popiežius Pijus IX paskelbė jį šventuoju. Lietuvoje dabar turime dviejų šventųjų relikvijas – šv. Kazimiero ir šv. Juozapato. Vyskupas Irinėjus šiuo metu darbuojasi Vatikane ir iš Vatikano su popiežiaus leidimu ir palaiminimu atvežė šią relikviją, Juozapato kūno dalelę į Lietuvą. Po šv. Mišių bažnyčios klebonas t. Pavlo pakvietė Angelę Nelsienę į priėmimą, kuriame dalyvavo Vatikano apaštalinis nuncijus, reziduojantis Lietuvoje, arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir daugelis kitų aukšto rango kunigų. A. Nelsienė Vatikano apaštaliniam nuncijui papasakojo apie kun. Prano Račiūno sąsajas su ukrainiečiais, taip pat, kad ji susitinkanti su gausios ukrainiečių bendruomenės, esančios Los Andžele, vadovais. Grįžusi žadėjo perduoti nuo vyskupo Irinėjaus ir Vilniaus ukrainiečių bendruomenės linkėjimus ir taip stiprinti tinklą žmonių kovoje už Ukrainos laisvę, kaip tai darė užsienio lietuviai. Juk išlaisvinant Lietuvą buvo dirbama abiejose Atlanto pusėse ir dabar reikalinga kuo stipresnė koalicija kovoje už Ukrainos laisvę.
Tai tik nedaugelis nenuilstančios kovotojos Angelės Nelsienės darbų, susitikimų, dalyvavimo įvairiuose renginiuose veiklos rezultatų. Tik pavydėti reikia tokios energijos ir veržlumo. Norint ką nors nuveikti ir išsikovoti, reikia iš tikrųjų labai daug pastangų, noro ir visų susitelkimo bendram tikslui – laisvei, demokratijai ir taikai pasaulyje.
Atgal
.jpg)
