VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

09 02. Lietuvos akustikų sąjunga (asociacija)

Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas prof. habil. dr.Danielius Gužas

Šios organizacijos kūrimosi kelias buvo sudėtingas. Dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, o jau vyko darbas sukurti pirmąją Baltijos šalyse mokslinę draugiją, kuri išsivystė ir sustiprėjo, dirbdama mokslo darbus ir reklamuodama save pasaulio šalių žemynuose; duodama žinoti, kad mažytėje Lietuvoje vyksta procesai, siekiantys didelių tikslų. Nei vienoje buvusios Tarybų Sąjungos respublikoje nesukurta tokia organizacija, net Maskvos akustikos mokslų žurnalo leidėjams „Akustičeskij žurnal“ neatėjo į galvą sukurti tokią mokslinę draugiją, kuri suvienijusi mokslininkus, kibtų į sunkų niekieno nefinansuojamą visuomeninį darbą. Buvo analogijų, artimų šiai sričiai vystyti, bet neatitiko jų veiklos kryptis ir veikla, kuri galėtų atvesti į Vakarų pasaulio šalių jau seniai  egzistuojančias akustikų organizacijas.  Šioje srityje mes buvom pirmieji. Pirmieji, įstodami į ICA (International komisijon Acoustiks) ir Vakarų šalių (Danijos, Norvegijos, Švedijos, Amerikos, Australijos...) akustikų sąjungos gretas. Nors tuo metu buvau primiršęs anglų kalbą, tačiau radau žmonių, kurie man daug padėjo. Vertė mano rašytus laiškus į anglų kalbą ir siuntė į visas pasaulio šalis. 1992-aisiais metais japonai sužinojo, kad Lietuvoje egzistuoja tokia akustikų sąjunga, ir kad mūsų informacija pateikia žinių apie atliekamus darbus akustikos srityje Lietuvoje. Dar kartą ir daugelį kartų kartosiu AČIŪ a.a. kunigui Vytautui Palubinskui, kuris nuoširdžiai man padėjo šiame darbe. Gal apie 200 mano parašytų laiškų išvertė į anglų kalbą ir elektroniniais paštais  išsiuntė. Tuo pačiu mes gaudavom atgalinę informaciją, kuri mums padėjo tobulėti. Niekas neįvertins to milžiniško darbo, kurį atlikom, kartu dirbdami su V.Palubinsku. Per mūsų susirašinėjimus išryškėjo ir žmonės, kurie jau buvo  išvykę iš Lietuvos, nors nebuvo akustikai, bet dirbo kitose šalyse: Japonijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitur. Kitų šalių mokslininkai akustikai rėmė mus ir materialiai, dovanojo akustinės aparatūros – kompiuterių. Dėl savo užimtumo nesuspėjau tos gausios informacijos absorbuoti, bet mes augom, tvirtėjom, nežiūrint visų trukdžių ir nesėkmių. Tvirtai galiu pasakyti, kad per Lietuvos akustikų sąjungą pasaulis labai daug sužinojo apie Lietuvą.

Pigios garbės ieškotojai nori pasisavinti mūsų atlikto darbo rezultatus, renovuoti, perprogramuoti ir revoliucijonuoti šį mokslą, kuris tarnautų neaiškiems tikslams, panašiems kaip „pilkųjų“ programai vykdyti.

Lietuva tuomet iš Amerikos gaudavo po 50 vienetų žurnalų, kas netingėjo, galėjo iš jų daug sužinoti apie pasaulio akustikos mokslo pasiekimus – naujienas. Mes tai pasiekėme savo krauju. Kiek buvo surengta tarptautinių seminarų, pasitarimų, konferencijų anglų-lietuvių kalbomis! Jose dalyvavo kelios dešimtys studentų, darydavo stendinius pranešimus.

Apie tai puikiai žino ir žymūs Lietuvos mokslininkai,  kaip akademikas prof.K.Ragulskis ir jo sūnus akademikas Rimantas Ragulskis, akademikas Ostraševičius ir daug kitų. Tokia tiesa, ir jos ištrinti iš Lietuvos akustikų sąjungos istorijos nepavyks. Dirbdamas šioje  srityje, rašiau straipsnius į akustikos mokslo žurnalus anglų kalba, nors tai buvo vertimai iš lietuvių kalbos, tačiau mokslinio potencialo nesumenkino. Prieš ir po Nepriklausomybės atstatymo įdiegiau į gamybą daug akustikos mokslo taikomojo pobūdžio darbų. Paminėsiu keletą iš jų. Tai ant Dvarčionių gamyklos stogo  suprojektuoti  triukšmo slopintuvai, kurie leido tuo metu sumažinti aplinkos triukšmą iki20 dBA. Tačiau laikui bėgant po 10-15 metų senas technologijas pakeitė naujos. Seni įrengimai iškeliavo į metalo laužą, tačiau kas prieš tai buvo padaryta, atliko savo svarbų vaidmenį, t.y. leido sumažinti gamybinį triukšmą iki normomis leistinų dydžių. Turiu pagyros ir padėkos raštų. Tuo metu gamyklai vadovavo sumanus direktorius Raišutis. Visa tai buvo, buvo naudingo darbo rezultatų panaudojimas žmonių sveikatos išsaugojimui.

Jaunimui siūlyčiau pažvelgti į nesenos istorijos praeitį. Privalote mąstyti, ką darot. Be mąstymo nėra pažangos. Taip, jums šiandien nesinori gręžtis atgal į tai, kas buvo. Bet tai buvo. Žmonės dirbo, aukojosi, dėjo pastangas, kad to meto žmonės gyventų geriau ir sveikiau. Šiandiena daug kur mes esame savižudžiai. Estradinės muzikos pakylose klyksmas, šauksmas, kurio garso lygis siekia 120 dBA ir daugiau, t.y. 10-20 kartų viršija dabar leistinas triukšmo normas. Ar yra atsakingi muzikos skleidėjai, kurie šiuos garsus paverčia triukšmo jovalu, kur žmogus apsvaiginamas nurimsta, nes užblokuojamos žmogaus pojūčių, girdimumo sistemos? Viskas atsilieps senatvėje, net ir jos nesulaukus. Mes esame savižudžiai. Ar perskaitęs nors vienas mąstantis žmogus, susiėmęs už galvos sušuks: „sustokim!“,“užteks!“?

Bepročių ir savižudžių persipildė mūsų visuomenė. Pradėkim gyventi sveikai. Sveikata bus reikalinga, nes auga mūsų vaikai.

 

 

Atgal