VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

04 22. Vilniaus Senamiesčio vaikai susipažino su Velykų tradicijomis

Žilvinas Radavičius

XXI-jame moderniųjų technologijų, žmonių pasaulėžiūros kitimo amžiuje susiduriame su baisia problema: silpnu jaunimo domėjimusi Lietuvos istorija, tradicijomis. Keičiantis pasaulėžiūrai, supaprastinamos arba ignoruojamos pamatinės vertybės. Vis rečiau jaunimas mokosi liaudies šokių ir dainų, domisi genealogija ar savo protėvių tradicijomis.

Siekdami pasipriešinti šiems procesams, drauge su mano kolege - Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos dailės mokytoja Renata Šeštakauskiene 2011 m. balandžio 12 d. Lietuvos dailės muziejuje moksleiviams-Timofejui Galkinui, Sofijai Čelpočenko, Sandrai Korolevič, Agnieškai Kierul, Gerdai Savanevičiūtei, Ievai Kleponytei, Augustinui Dageliui, Beatai Persijanovai, Anai Kogan, Anželai Velikajai, Ligitai Rebždytei, Margaritai Viachirevičiūtei, Svajūnui Rakšteliui, Gintarei Matiejūnaitei, Deividui Sventickui ir Aurimui Dageliui - pravedėme istorijos ir dailės integruotą pamoką - „Kiaušinių dažymas vašku“. Pamokos metu šio muziejaus darbuotojų Nidetos Jarockienės ir Vaidos Radytės Žiūrienės dėka moksleivius supažindinome su Šv. Velykų tradicijomis, išmokėme marginti kiaušinius vašku, kaip tai darydavo mūsų protėviai.

Renginio metu

Kiaušinis tiek pagonybės, tiek krikščionybės laikais buvo gyvybės simboliu.

Ignoruojant protėvių tradicijas, velykiniai kiaušiniai „marginami“ labai primityviai - arba užklijuojamas plėvelės tipo lipdukas, arba nudažoma sintetiniais, dažnai žmogaus sveikatai pavojingais dažais. Pasak Vaidos Radytės Žiūrienės, jeigu dažymo procese, trūkus kiaušinio lukštui ar esant kitoms aplinkybėms, tokie dažai prasiskverbia į kiaušinio baltymą, tai jo valgyti nerekomenduojama. Kitokia situacija dažant natūraliais dažais. Esą margutį galima valgyti net ir tada, jei jie prasiskverbia į kiaušinio baltymą, nes tai nepavojinga žmogaus sveikatai.

Margučių marginimo technologija labai paprasta: pradžioje išlydoma vaškinė žvakė (parafininė netinka) arba korinis vaško lakštas, vėliau su specialiu instrumentu, (jį pasigaminti labai paprasta: į pieštuko galą įkalame nedidelę vinį. Jos galvutę panaudojame kaip teptuką) pamirkius metalinį jo galiuką vaške, piešiame ant kiaušinio norimą vaizdelį. Vėliau kiaušinis įmerkiamas į dažus, kuriuose jį mirkome vieną parą.

Dažų gaminimo technologija elementari - tai augalinės kilmės nuoviras su druska. Gelsvą spalvą gauname išvirus ramunėlių žiedelius, mėlyną - rugiagėlių žiedelius, raudoną - rausvus svogūnų lukštus, gelsvą ar žalsvą spalvą galime gauti išvirus seną šieną ar beržų pumpurus, žalią - rugių, kviečių, avižų želmenis ar beržų lapelius. Juodą spalvą gauname kiek sudėtingiau - išverdame alksnio, ąžuolo žievę, įmerkiame geležies gabalą ir laikome šiuos dažus kelias dienas, rekomenduojama - savaitę. Pats kiaušinis, kaip ir kitais atvejais, nudažomas per parą.

Dažymui gali būti naudojamas dilgėlių stiebų ar burokėlių nuoviras.

Kiaušinio dažymo pabaigoje jis ištraukiamas iš dažų, vilnoniu, šiurkščiu skudurėliu ar peiliuku švelniai nuvalomas vaškas, kiaušinis ištepamas aliejumi.

Margučio marginimo procese galime naudoti ir sintetinius - tekstilinius dažus. Juos naudojome šiuo atveju, nes pamokos trukmė siekė tik pusantros valandos. Dažymo procese rekomenduojama naudotis guminėmis pirštinėmis. Į cheminiu būdu pagamintus dažus panardintas kiaušinis nusidažo per 15-20 minučių.

Marginame prieš tai išvirtą kiaušinį, kuris per parą nudažomas jį panardinant jau į paruoštus dažus. Virti prieš tai vašku išpiešto kiaušinio negalima.

Dažymui rekomenduojama naudoti baltą kiaušinį. Tuomet jo spalva būna natūralesnė. Marginant rudos spalvos kiaušinį, dažų spalva šiek tiek pakinta.

Prisiminę protėvių tradicijas, aplankėme to paties muziejaus antrame aukšte eksponuojamą grafiko Leono Lagausko kūrybos parodą.

Atgal