VISUOMENĖ

07 04. Diskusijos apie gyvenimą

Prof. habil.dr. LAS prezidentas Danielius Gužas

Tęsiu savo temą apie kunigą Vytautą Alfonsą Palubinską. Tai didi asmenybė, kuriai nesuteiktas joks apdovanojimas ir paaukštinimas pareigose. Manau, kad tai yra didžiulė nelygybė mūsų žemiškame pasaulyje. Kiek yra gero padaręs mūsų Lietuvos piliečiams dar sovietiniais laikais ir atstačius nepriklausomybę po Kovo 11-osios!Pas jį lankėsi net prof. Vyt.Landsbergis.

Kunigas V.A.Palubinskas mylėjo Lietuvą ir pergyveno dėl ilgos jos okupacijos. Pas jį Niujorke į JAV lietuvių parapijos namus atvykdavo daug Lietuvos disidentų, kurie buvo prieš sovietų okupaciją Lietuvoje. Vienas iš jų, Petras Laučiškis, susidarius galimybei, atvyko pas jį ir apsigyveno. Tai Panemunio dvaro savininko Laučiškio sūnus, kuris nuvyko pirmas iš Lietuvos pas kun. V.A.Palubinską patarnauti mišiose ir ūkininkauti – prižiūrėti bažnyčią – parapijos namus. Gerai valdė automobilį, ir kur reikdavo, vežiodavo kunigą atlikti parapijos reikalų.

Petrą Laučiškį pažinojau nuo 1942-43 metų, kada mokėmės Pandėlio progimnazijoje toje pačioje klasėje.

1989 metais, vykstant tautos atgimimo sąjūdžiui, susidarius galimybei, su Lietuvos mokslininkų grupe (apie 100 žmonių) dalyvavau šeštajame Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume, kuris vyko Čikagoje Lemonte. Po simpoziumo, pagal Čikagos laikraščio „Draugas“ redaktoriaus kunigo (pavardės nebeprisimenu) rekomendaciją, nuvykau pas kunigą V.A.Palubinską į Niujorką, Bruklino Apreiškimo Marijai katalikų parapijos bažnyčią. Iš pradžių kunigas į mane didelio dėmesio nekreipė, tačiau apie mane truputį papasakojo Petras Laučiškis, nors jis dar daug apie mane, ypač apie mano brolius, nežinojo. Kada papasakojau trumpai apie save ir savo brolius, kunigo pažiūra ir dėmesys man pasikeitė. Jis pradėjo rodyti Niujorko įžymybes, buvom pakilę į Pasaulio prekybos dangoraižius-dvynius, kurie 2001 metais rugsėjo 11 d. teroro akto metu buvo sunaikinti. Žuvo apie 3000 žmonių. Reik manyti, kad šiame veiksme galima įžvelgti buvusios Tarybų sąjungos pridėtinių veiksmų.

Kunigas V.A.Palubinskas nebuvo garbėtroška. Viską, ką pagirtinai sakydavo žmonės, priimdavo santūriai. Autorius šiandiena rašo trumpai įterpdamas jau parengtą rankraštį žinodamas, kad šis straipsnis atsiras pas „Lietuvos aido“ skaitytojus po kun.V.Palubinsko gimtadienio (gimęs 1926 m. liepos 3 d.). Tai būtų išgyventa 89 metai. Teskamba jo garbei angelų himnas Danguje. Amžina šlovė ir garbė tarp išrinktųjų.

Kunigas V.A.Palubinskas buvo labai atviros sielos žmogus. Viską sakydavo, kaip galvodavo ar matydavo, nebuvo diplomatas, ir manau, kad jokiai žvalgybai netiko. Tai galbūt įsitikino didžiai gerbiamas „kolekcionierius“ Vilius Kavaliauskas. Apie šį žinomą Lietuvoje ir Maskvoje žmogų dar kalbėsime atskirai.

Toliau tęsiu įspūdžius iš pirmojo apsilankymo Niujorke. Su kunigo V.A.Palubinsko pritarimu, parapijos automobiliu Petras Laučiškis mane nuvežė į JAV sostinę Vašingtoną, kur teko pamatyti galingiausios valstybės apartamentus, pakvėpuoti JAV garbingos istorijos oru. Ten susipažinau su a.a. Stasiu Lozoraičiu ir kitais garbingais lietuviais. Po šių pokalbių manyje atgijo tautinis patriotizmas, kuris pasiliko ir bujoja iki šių dienų.

Kunigas V.A.Palubinskas, baigęs teologijos magistro studijas Romoje Šv.Tomo Akviniečio universitete 1954 m. liepos 3 d. (jo gimimo data), buvo įšventintas kunigu. Tai įvyko prieš 61 metus. Pašventino arkivyskupas Petrus van Lierde. Šventas Mišias pasirinko Santa Maria Maggiore bazilikos koplyčioje, kuri labai primena Vilniaus arkikatedros šv.Kazimiero koplyčią.

2004 m. liepą pasveikinau jubiliatą šiais žodžiais: „Jūsų gimtinė Sintautų parapijos Vilkeliškių kaimas. Šis kaimas žymus tuo, kad Jūs buvote jau trečias kunigas. Tačiau tai įvyko toli nuo gimtinės prieš 50 metų. Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje. Tolesnė Jūsų biografija čia susirinkusiems yra žinoma. Jūs ne Donelaitis, ne Vydūnas ir ne Maironis, bet esate Jų mokinys, pasekėjas, karštai mylite Lietuvą, jos istoriją ir žmones. Aš ir mano šeima esame laimingi, kad šiandiena turime garbę sveikinti Jus su Jūsų kunigystės brandžiu jubiliejumi. Dėl Jūsų didelio nuoširdumo lietuviams, atvykusiems į Niujorką iš Lietuvos, tapote populiarus ne tik tarp kunigų, bet ir tarp mokslininkų, daktarų ir žymių politikų. Jūsų pavardė pridėjus žodį kunigas yra žinoma visuose Lietuvos žmonių sluoksniuose. Tai Jūsų užtarnauta garbė. Jei sukviestumėte visus Lietuvoje žmones, kurie su didele pagarba mini Jus, tikrai netilptų į Šv. Juozapo kunigų seminariją, kurioje Jūs gyvenate dabar. Man džiugu ir malonu pareikšti, kad jūs esate mūsų šeimos artimas žmogus, mes mylime ir gerbiame Jus ir linkime dar daug gražių ir prasmingų jubiliejų, Dievo palaimos gyvenant šį žemišką gyvenimą“.

Straipsnio autorius ir kung.V.A.Palubinskas 1994 ar 1995 m. kelionės metu po Lietuvą viename iš vienuolynų prie Panevėžio (Pušaloto vietovėje)

50-ties metų kunigavimo jubiliejaus proga, kaip Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas, visų mokslininkų akustikų vardu sveikinau: „Lietuvos akustikų sąjungos mokslininkai jau seniai žino Jus ne tik kaip kunigą, bet ir kaip mūsų Sąjungos garbės narį. Jūs esate mūsų Sąjungos rėmėjas ir tam tikra prasme padėjėjas mūsų organizaciniame darbe. Akustika, architektūra ir bažnyčia turi glaudų ryšį. Architektas projektuoja gerą akustiką patalpose ir bažnyčiose.

Mes su didžiu džiaugsmu sužinojome apie Jūsų garbingą kunigystės jubiliejų, todėl siunčiame Jums nuoširdžiausius sveikinimus ir linkime geros sveikatos tolesnėje kunigavimo ir bendradarbiavimo akustikų sąjungos veikloje.

Tepadeda Jums Dievas“.

Kada būsiu laimingas

Aš jaučiuos laimingas,

Kai sugaunu mintis teisingas.

Jos savaime neateina,

Siunčia jas, kai siela geidžia.

Laimę aš galiu pajusti,

Sielos laisvę reikšdamas.

Turiu ryte atsibusti,

Jėgas ir valią sutelkdamas.

Pikti demonai valdo mus,

Apsisaugot gali tik Dangus.