VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
01.06. Rekordais ir išskirtinėmis operacijomis paženklinti Inžinerijos bataliono išminuotojų metai
Nors Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną sudaro Štabas ir penkios kuopos, bene garsiausia ir net savotiška bataliono vizitine kortele yra tapusi viena jų – Sprogmenų neutralizavimo kuopa. Tai vienintelis padalinys Lietuvoje, kurio uždavinys yra vykdyti planines ir neplanines standartinių sprogmenų neutralizavimo procedūras, taip pat užtikrinti paramą įvairių nacionalinių ir tarptautinių pratybų metu. Šios kuopos skyriai ne tik veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei yra įsikūrę svarbiausiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose, bet ir dėl savo tarnybos specifikos ir vykdomų sprogmenų neutralizavimo operacijų neretai pakliūva į filmavimo kamerų ir žiniasklaidos akiratį, yra matomi visuomenėje, kelia diskusijas ir susidomėjimą. Ypač, kai tokie metai kaip šiemet: dosnūs sprogmenų gausa, įspūdingomis bei ypatingo profesionalumo reikalaujančiomis operacijomis, paženklinti rekordiniu nuo nesprogusių sprogmenų išvalytų teritorijų plotu ir remiamų pratybų skaičiumi.
„Lietuvos kariuomenės inžinierių ir išminuotojų darbas yra ypatingai pavojingas, bet labai reikalingas mūsų šaliai. Jų radiniai, daugiausia Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys, demonstruoja kiek pavojų civiliams gali palikti karas dar ilgiems dešimtmečiams. Lietuvos kariuomenė yra tam, kad karo nebūtų ir visi sprogmenys būtų naudojami tik kariniuose poligonuose. Esu dėkingas Juozo Vitkaus Inžinerijos bataliono kariams už jų ištikimą tarnybą Lietuvai, atsakingai vykdomą Lietuvos teritorijos išminavimą ir linkiu jiems šią pareigą atlikti, pirmiausia, saugiai,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Šiais metais, vykdydami neplaninius standartinių sprogmenų neutralizavimo darbus ir reaguodami į policijos pareigūnų pranešimus, Inžinerijos bataliono sprogmenų neutralizavimo specialistai į iškvietimus vyko 1017 kartų ir neutralizavo 3785 sprogmenis. Tarp jų buvo ir tokių radinių, kurių neutralizavimas įeis į kuopos ir viso bataliono istoriją. Tai aviacinės bombos SD250 neutralizavimas panaudojant abrazyvinę pjovimo įrangą ir taip siekiant sumažinti bomboje esančią sprogmenų masę, didelio kiekio aviacinės kasetinės amunicijos neutralizavimas Vilnalių k. Tauragės raj., itin retai Lietuvoje randamos aviacinės bombos SD500 neutralizavimas ir net 70 unikalių betoninių bombų sunaikinimas Aleksote, Kaune, taip pat artilerijos sviedinių neutralizavimas Dusios ežere.
Viena įspūdingiausių operacijų šiais metais – neįtikėtinai didelio kiekio amunicijos neutralizavimas Tauragės raj. Vilnalių k., kur tiesiog gyventojo kieme buvo rasti penki pilni konteineriai AB-250-2 (kiekviename po 224 bombletus), aviacinė bomba SC-50 ir daugiau kaip 1000 vienetų palaidos mažo kalibro kasetinės amunicijos SD-1. Kariams teko itin atsargiai ir kruopščiai perkasti visą kiemą, kol surinko pavojingus sprogmenis, tad operacija truko net keturias paras, o joje dalyvavo beveik 30 sprogmenų neutralizavimo specialistų. Prisimindamas šią operaciją Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas sakė: „Tai turbūt buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai per vieną operaciją radome tiek daug standartinių sprogmenų. Be to, operacija vyko prie pat pastato, sprogmenų saugos mechanizmai buvo suirę, viską reikėjo atlikti rankomis ir su juvelyriniu tikslumu. Didžiuojuosi savo kariais, kurie atliko tikrai nekasdienišką bei rizikingą darbą ir įgavo labai daug naudingos patirties.“
Įgytos patirties naudą kuopos vadas akcentavo ir kalbėdamas apie gegužės mėnesį Metelių regioniniame parke vykdytą nestandartinę operaciją – povandeninį sprogmenų neutralizavimą Dusios ežere, kurio metu buvo sunaikinti trys Antrojo pasaulinio karo laikų sovietiniai 155 mm artilerijos sviediniai. „Operacija išsiskyrė tuo, kad niekada iki tol kuopos kariai nėra neutralizavę sprogmenų po vandeniu. Tai savotiška patirtis mūsų išminuotojams-narams, taip pat ir vadams, nes jos metu reikėjo išskirtinio bendradarbiavimo su savivaldybės atstovais, civiline sauga ir policijos pareigūnais,“ – teigė kpt. Kazimiras Bogdanas ir pasidžiaugė, kad po operacijos, bendradarbiaujant su Metelių regioninio parko direkcija, surengtos sprogmenų paieškos pratybos labiausiai lankomose Dusios ežero maudyklose ir patikrinta maždaug 4,3 ha teritorijos.
Vykdydama planinius sprogmenų neutralizavimo darbus Sprogmenų neutralizavimo kuopa šiemet taip pat dirbo iš peties ir net dvigubai viršijo savo projektinius pajėgumus: per metus buvo patikrinta ir išvalyta 246,16 ha Lietuvos teritorijos, aptikta ir sunaikinta daugiau kaip 3000 vienetų įvairių sprogmenų ir amunicijos. Vykdant suplanuotas paieškos procedūras pavojingų radinių gausa ypač nustebino Depų tarnybos Ginkluotės depo teritorija Linkaičiuose, Radviliškio raj. Na, o vertindamas planinio sprogmenų neutralizavimo mastą kuopos vadas kpt. Kazimiras Bogdanas ypač išskyrė sprogmenų neutralizavimo skyriaus, įsikūrusio Panevėžyje, indėlį. „Tai buvo darbinis arkliukas šiais metais. Skyriaus valoma teritorija reikalavo didžiausių pastangų, joje buvo aptikti ir neutralizuoti didžiausi sprogmenų kiekiai“, – sakė kuopos vadas.
Lyginant su keletu pastarųjų metų Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai rekordus mušė ir užtikrindami saugų karinį rengimą bei remdami Lietuvos kariuomenės padalinius įvairių pratybų metu – tiek padaliniams treniruojantis vandenyje, tiek granatų mėtymo bei kovinio šaudymo pratybose, tiek atlikdami mūšio imitavimą. Iš viso šiais metais išminuotojai pratybas rėmė net 551 kartą, kai tuo tarpu pernai jų buvo 504, o 2018 metais – 458. Žinoma, gerokai išaugusiam sprogmenų neutralizavimo specialistų poreikiui įtakos turėjo ir kasmet didėjantis Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių bei organizuojamų pratybų skaičius.
Apibendrinant 2020 metus, drąsiai galima teigti, kad Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopai jie buvo kaip niekad darbingi, nustebinę pavojingais radiniais ir jų skaičiumi. Ir nors Lietuvoje jau daugybę metų džiaugiamės taika, mūsų šalies teritorijoje tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo, tiek sovietų okupacijos laikų „palikimo“ vis dar gausu, ir žemė jį kasmet dosniai atiduoda vos tik suintensyvėja žemės ūkio darbai ir statybos. O sprogmenys, nesprogę savo laiku ir išgulėję po žeme ne vieną dešimtmetį, yra neprognozuojami ir kelia dar didesnį pavojų, todėl išminuotojai prašo saugoti save ir kitus bei elgtis atsakingai – pastebėjus sprogmenį ar neaiškios paskirties daiktą, kuris galėtų būti panašus į sprogmenį, jokiu būdu neliesti, nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti jį nukenksminti, o iš karto pranešti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
Lietuvos kariuomenė
Atgal
.jpg)
(1).png)
