VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

06.28. Darnaus vystymosi tikslų (DVT 16) įgyvendinimo praktika

Soc. m. dr., doc. M. Rastenytė 

Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų, juos konkretizuojantys 169 uždaviniai ir pažangai matuoti skirti 232 rodikliai.

Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 preambulė pabrėžia penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai.

Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimo stebėsena vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija – JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF), kuriam JT valstybės teikia savanoriškas ataskaitas apie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.

Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.:

Panaikinti visų formų skurdą; Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį; Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę; Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi; Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites; Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją; Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos; Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų   įdarbinimą ir tinkamą  darbą; Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas; Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių; Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias; Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius; Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų; Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius; Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą; Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas; Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi.

Svarbi nuoroda

Sutinkamai su DVT  (darnaus vystymo tikslų) 16-aja programa sprendžiamos šalyje problemos kildinamos iš apačios (konkretaus žmogaus, kaimo, miesto ir regiono specifinių poreikių), o tada sutelkiamos vietos savivaldos ir valstybės priemones tiems poreikiams patenkinti. (DVT16) siekiama padėti miestų bei kaimų savivaldybėms geriau planuoti ir vykdyti savo funkcijas, didinti jų finansinį savarankiškumą, didinti paskatas mažinti nelygybę plėtojant ugdymo galimybes, pritraukti investicijas, efektyviai valdyti paslaugas ir infrastruktūrą ir suteikti visus tam būtinus įrankius. DVT politikos programa, nubrėžiama ilgalaikė plėtros perspektyvą, kuri grindžiama DVT 16 politikos nuoseklumo, bendro sutarimo, kai Vyriausybė, Seimas, savivaldybės, socialiniai ir ekonominiai partneriai tarpusavyje nėra pavaldūs, ir įrodymais grįsto valdymo bei suderinta su ES ilgametėmis finansinėmis perspektyvomis priimtas, pasižymintis integraliu kokybiniu požiūriu ir konkrečiais veiksmais orientuotais į darnią plėtrą. Tai pažangos žingsnis link glaudesnio ir sistemiškesnio planavimo, tačiau jis vis dar neužtikrina bendrų DVT 16 siektinų reikšmių siekimo vietos lygiu, pasauliniu mastu palaikant taiką tarp valstybių.

Savivaldos motyvacijos problema

Menkai sprendžiama savivaldos demokratijos motyvacijos problema gali  trukdyti gyventojams tiesiogiai įsitraukti į visuomenės reikalų valdymo procesą ir sprendimų priėmimą politiniais, ūkiniais, kultūriniais, ekologiniais bei kitais savivaldos bendruomenei rūpimais klausimais. Europinė patirtis rodo, kad motyvuotų gyventojų vietos savivaldos pasiekimai gerokai veiksmingesni nei kitose organizacinėse sklaidose. Demokratijos sąlygomis motyvuotas pilietis – išties socialinė teisinė vertybė teisinei valstybei, nes jis gali išnaudoti visas savo potencialias teikiamų ir įgyvendinamų subjektyvių teisių ir pareigų galias stiprinant visas institucines valstybės valdžias. Tiesioginis savivaldos ryšys su motyvuota demokratija taikliai pabrėžiamas Europos vietos savivaldos chartijos (toliau – Chartija) preambulėje: savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos pagrindas; piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų.

Savivaldos chartija

Savivaldos Chartija ne tik neprieštarauja vietos savivaldos konstituciniams ir teisiniams pagrindams, bet kaip specialusis teisės aktas nustato ir darniai konkretizuoja vietos savivaldos masto, bendruomenės teritorijos ribų apsaugos, savivaldos institucijų administracinės struktūros, vietos valdymo institucijų administracinės priežiūros bei kitus svarbius vietos savivaldos organizavimo ir veiklos principus. Chartija įpareigoja valstybes nares laikytis pagrindinių taisyklių, garantuojančių politinę, administracinę bei finansinę vietos valdžios institucijų nepriklausomybę. Joje įtvirtinta nuostata, kad savivaldos institucijos yra kiekvienos demokratinės santvarkos organizavimosi subsidiarusis pagrindas.  Vietos savivaldos institucijų nepriklausomybė yra būtina, bet nepakankama sąlyga, kad vietos demokratija klestėtų.

Chartija dažnai vadinama Europos „mažąja savivaldos konstitucija“, nes ji suteikia teisines garantijas tolesnei subalansuotai savivaldos organizacinei plėtrai, padeda įdiegtų savivaldos vertybių pagrindu spręsti kontrastingai pasireiškiančius centrinės ir vietos valdžios santykių klausimus. Todėl yra labai svarbu nešališkai aiškinti Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas. Reikšminga yra Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 1 dalies formuluotė, skelbianti, kad „vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.

Bendruomenių viešieji poreikiai

Reaguodama į šios direktyvos esmę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo vykdyti Vietos bendruomenių savivaldos programą,  kuria siekiant skatinti bendruomenes visoje Lietuvoje aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl DVT 16 (darnaus vystymo tikslų) lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius. Kyla klausimas, kodėl tai vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne Vidaus reikalų ministerija, kadangi ši nuostata deleguota Vidaus reikalų ministerijai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdydama ne jai pavestas funkcijas, siekiant padėti miestų bei kaimų savivaldybėms geriau planuoti ir vykdyti savo funkcijas, didinti jų finansinį savarankiškumą, didinti paskatas mažinti nelygybę plėtojant ugdymo galimybes, pritraukti investicijas, efektyviai valdyti paslaugas ir infrastruktūrą ir suteikti visus tam būtinus įrankius, didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų sprendžiamus klausimus ir susižavėję pakankamai didele programai skirtų pinigų suma, įklimpo į ne jai būdingų funkcijų įgyvendinimą.

Finansinė projekto galia

Šios programos įgyvendinimui 2012 m. iš valstybės biudžeto buvo skirta 8 mln. litų arba 2.32 mln. eurų, kurie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savivaldybėms buvo paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių savivaldybėse. Lėšos savivaldybių administracijoms paskirstytos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-60. Programa siekta aktyvinti bendruomenių dalyvavimą, priimant sprendimus dėl vietos bendruomenių viešųjų poreikių tenkinimo  pagal programą finansuotos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius, tai yra socialiniai projektai, skirti labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinė ir švietėjiška veikla, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimas, sporto ir sveikatinimo veikla, bendruomeninės veiklos organizavimas ir kitos, vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančios, veiklos. Kadangi šioms programoms finansuoti jau buvo išskirtos lėšos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programų, tokiu būdu šių priemonių įgyvendinimui lėšos išskirtos pakartotinai, o darbo kokybė matuojama panaudotomis lėšomis, o ne pasikeitusiais pokyčių rodykliais.  

Bendruomenių savivalda ir savarankiškumas

Į Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinimą buvo įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybių (dalyvavusių seniūnijų skaičius-550) LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-543.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo vykdyti Vietos bendruomenių savivaldos programą (toliau –Programa), kuria siekta skatinti bendruomenes visoje Lietuvoje aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl lėšų panaudojimo, tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius. Pagrindinė šios programos paskirtis buvo skatinti vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, sudarant galimybes vietos bendruomenėms spręsti joms aktualius klausimus ir tenkinti bendruomenių viešuosius poreikius.

Programos įgyvendinimui 2012 m. iš valstybės biudžeto skirta 8 mln. litų, kurie savivaldybėms paskirstyti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių savivaldybėse. Lėšos savivaldybių administracijoms paskirstytos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A1-60

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Vietos bendruomenių savivaldos 2012 m. programą, 2012 m. lapkričio –gruodžio mėn. organizavo Programos vykdytojų (savivaldybių administracijų, seniūnų ir Vietos bendruomenių tarybų toliau –VBT (vietos bendruomenių tarybų) atstovų anketinę apklausą. Tyrimo tikslas - įvertinti Programos įgyvendinimą savivaldybėse. Tikslinę apklaustųjų grupę sudarė pagrindiniai Programos vykdytojai -savivaldybių administracijų atstovai, atsakingi už šios Programos įgyvendinimą savivaldybėje, seniūnijų seniūnai ir VB (vietos bendromenių) nariai.  Į programos įgyvendinimą buvo įsitraukusios visos 60 Lietuvos savivaldybių. Apklausoje dalyvavo iš 56-ių savivaldybių 510 atstovų. Viso  dalyvavusių iš 41 savivaldybės administracijos atstovas atsakingas už Programos įgyvendinimą, 205 seniūnijų seniūnai ir 264 VBT nariai. Respondentams atrinkti buvo naudojama tikimybinė atranka. įvertinant vietos bendruomenių pasiskirstymą pagal savivaldybes ir seniūnijas. Pagrindinis respondentų atrankos kriterijus-respondentų imtį turėjo sudaryti ne mažiau kaip trečdalis (pasirinktinai) seniūnijų seniūnų ir trečdalis (pasirinktinai) VBT narių bei savivaldybės administracijų atstovai, atsakingi už šios Programos įgyvendinimą savivaldybėje. Statistinis  imties patikimumas yra pakankamai aukštas, reprezentuojantis visų Programoje dalyvaujančių atstovų bendrą nuomonę.

Tyrimo metodas

Tyrimas atliktas anketinės apklausos principu. Anketavimo procedūros metu respondentams buvo pateiktas fiksuotas klausimų rinkinys, struktūrizuotas klausimynas. Klausimyną sudarė 24 klausimai suskirstyti pagal atitinkamas programos įgyvendinimo sritis. Anketą sudarė grupė tarpusavyje susijusių klausimų, tai yra  VBT formavimas, 2) sprendimų priėmimas, 3) sprendimų įgyvendinimas, 4) viešinimas, 5) Programos tęstinumo poreikis, 6) kiti pasiūlymai ir 7) papildoma informacija.

Apklausa atlikta el. paštu. Parengtas klausimynas buvo patalpintas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje adresu: www.socmin.lt. Savivaldybių administracijos buvo raštu informuotos apie klausimyno užpildymą. Apklausos rezultatai parodė, kad  atliktas tyrimas atskleidė pagrindinius Programos įgyvendinimo aspektus: sėkmes/ nesėkmes, tobulintinas vietas, Programos tikslingumą, jos tęstinumo poreikį.

Savivaldos įstatymo nuorodos

Šiuo klausimu Socialinės apsaugos ir  darbo ministerija nesugebėjo perskaityti ir suprasti turinio Europos savivaldos chartijos paskelbtos Valstybės žiniose 1999-10-01 Nr. 82-2418. bei Lietuvos Respublikos Savivaldybės įstatymo, kuriame nurodyta šių funkcijų įgyvendinimo garantijos, kurios nereikalauja iš Socialinės ir darbo ministerijos sudarymo VBT (vietinių bendruomenių tarybų), o išlaidų padengimą nurodyta atlikti iš savivaldybių biudžetų. Tad kaip pagrįstas tikslingumas  panaudota 8 mln. litų arba 2,3 mln. eurų kūrybinei veiklai? Pasidomėjus finansine ataskaita Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1912 ir 1913 metų nematyti šios pinigų suma nei viename asignavimų straipsnyje, nei veikiančių VBT {vietinių bendruomenių tarybų}veiklų, kadangi šioms funkcijoms vykdyti pakanka Savivaldybių įstatyme VIII straipsnyje (atstovavimas gyvenamųjų vietovių bendruomenėms) ir IX straipsnyje (vietos gyventojų apklausa), kurį ruošia, pristato Seimui bei Vyriausybei ir užtikriną jo įgyvendinimą Vidaus reikalų ministerija.

Išvada

Darbas, vykdytas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-543., kuriant papildomus administracinius padalinius VBT (vietines bendruomenių tarybas) kiekvienoje seniūnijoje, parodė veiksmų gausą visiškai neefektyvaus ir neracionalaus  darbų vykdymo neįstatyminiu pagrindu.

Vykdant įgyvendinimą  DVT 16 programos tereikėjo fiksuoti pasiektus rodiklius kiekvienos bendruomenės lygiu ir numatyti kryptis pasiektų rodiklių gerinimui, kas užtikrintų veiklos turinį ir kryptingą šios programos tolygų vystymą.

 

 

Atgal