VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

05.24. Jūrų skautas Henrikas Glosas šiandien švenčia 90-ąjį gimtadienį

Ričardas Simonaitis,

skautininkas, LSS tunto “Valdovų rūmai” vadas

Mielas broli Henrikai, gražaus jubiliejaus proga leiskite Lietuvos skautų sąjungos  “Valdovų rūmai” tunto draugovių “Žalgirio aidai”, “Vytauto Didžiojo”, “Gedimino” ir “Kazimiero Simonavičiaus” skautams ir šių draugovių vadams:  Rimai Jankūnienei, Dariui Rimoniui, Vidai Jacevičienei, Benadui Martinkėnui, Leonardai Misevič bei tunto vadui Ričardui Simonaičiui pasveikinti JUS, švenčiantį 90-ties metų gražų jubiliejų.

Skaitytojams noriu priminti, kad Henrikas Glosas gimė 1930 metais gegužės 23 dieną Kaune, Šančiuose. 1939 metais pradėjęs nuo vilkiuko, o 1999-tais metais tapęs vyr. skautininku ir sunkiausiu Lietuvos skautų sąjungai laikotarpiu apsilankęs Vilniaus Lazdynų Sąjūdyje, kurio nariu buvau ir aš, šių eilučių autorius,  išdėstė įdomias  mintis apie skautų veiklą ir skautavimą.

LSS Valdovų rūmai tunto Garbės ženklas

2005.10. 27. Bezdonys. Po I-ojo “Valdovų rūmai” tunto skelbto dainų konkurso LSS Tarybos pirmininkas H.Glosas sveikina skautą akademiką Joną Mikeliūną laimėjusį pirmą vietą

Pirmieji “Valdovų rūmai” tunto  vadai iš kairės Rima Jankūnienė ir Vida Jacevičienė po apdonajimų 2010-tais metais    

Valakampių stovykloje kartu su vyr. sktn’ H.Glosu  

Prisimenu, kaip į posėdžių salę atėjo kresnas, neaukšto ūgio, žilaplaukis vyriškis. Po tamsiai mėlynos spalvos kostiumu ryškiai spindėjo balti marškiniai, po kaklu ryškėjo juodas kaklaraištis. Visų dėmesį ypatingai patraukė dėvima kepurė. Atrodė kaip tikras karininkas. Įėjęs į salę prisistatė: “Esu Henrikas Glosas, Lietuvos skautų sąjungos jūrų skautų kapitonas. Noriu jūsų pagalbos. Ar negalėtumėte savo regione esančiose penkiose mokyklose padėti įsteigti nors vieną skautų būrelį?”

Prašymas, aišku,  buvo netikėtas, tačiau gavęs teigiamą atsakymą, kad Sąjūdžio žmonės pasistengs padėti, spindinčiomis akimis ir tikėjimu, kad viskas bus gerai, palikęs savo telefono Nr., atrodė labai laimingas.

Taip jau atsitiko, kad pasidomėti šia galimybe atiteko man ir pakankamai greitai pasisekė  įsteigti pirmąjį būrelį ir jau dvidešimt metų vadovauti skautų vienetui, kurį  pavadinome “Žalgirio aidai”. Smagu, kad bėgant laikui šis vienetas išsiplėtė iki didžiulio “Valdovų rūmai” tunto su keliais šimtais skautų. Šiandien, suprantama, visi džiaugiamės, kad Henrikas Glosas prieš dvidešimt metų  nepasidrovėjo ateiti į tuometinį Sąjūdį ir paprašyti pagalbos Lietuvos skautų sąjungai, kurią draskė tarpusavio vaidai ir nesantaikos, kurios galimai inspiravo net ir sąjungos susiskaldymą  

Žinia, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, JŪS, gerbiamas broli, matėte, kaip po sovietinės okupacijos metų, kada dauguma skautų vadų buvo ištremti į Sibiro gulagus, naujai atsikūrusiai skautų sąjungai sunkiai sekėsi burti naujus narius, ieškoti naujų vadų. Manau, kad JŪSŲ noras tarnauti Dievui, Tėvynei, padėti artimui išsipildė po apsilankymo Lazdynų Sąjūdyje. Malonu prisiminti, kaip po  pusmečio Minties gimnazijoje Vasario 16-sios dienos proga šios mokyklos pirmieji moksleiviai davė skautų įžodį. Įžodžius priėmė tuometinis LSS Tarybos pirmininkas brolis Algirdas Berkevičius. Man brolis Algirdas tąsyk  suteikė draugininko pareigas užrišdamas ne geltoną, o bordo spalvos kaklaraištį. O po kelių metų ir garbingą Vyčio violetinės spalvos kaklaraištį.   Šiandien sukanka dvidešimt metų, kaip iš vienos draugovės Minties gimnazijoje skautų būrelis išaugo į didelį skautų tuntą, vėliau įvardintą kaip “Valdovų rūmai”, kurio gretose rado vietą daugelio  Vilniaus mokyklų moksleiviai,  tapę Lietuvos skautais, kurių veikla daugelio atžvilgiu Lietuvai turėjo valstybinės reikšmės. Po ilgalaikės sovietinės okupacijos metų Lietuva buvo labai užterštas kraštas. Mums, jau susiformavusiems skautams, teko didelė garbė apvalyti mūsų  miškus, ežerus, upes nuo šiukšlių, kurios šimtais tonų badė visiems akis. Per dvidešimties  metų laikotarpį skautai gamino daug inkilų ir pagamino jų ne vieną tūkstantį mūsų sparnuočiams. Džiugina ir tai, kad mes Lietuvos vyriausybei padėjom  atkurti Lietuvos simbolį – Valdovų rūmus. Apie kitus darbus – keliones, koncertus, dainų konkursus, kryžių ir skulptūrų statymą iškiliems Lietuvos žmonėms, kuriuos skautai  nuveikė, bus galima sužinoti LSS leidžiamoje skautams skirtoje knygoje “Šimtas metų Lietuvos skautams”. Brolio Henriko įžvalgumas įkurti  nors vieną skautų būrelį bent vienoje mokykloje, manau, buvo labai savalaikis, nes tai inspiravo ir naujų vadų atsiradimą. Ryškiausias pavyzdys yra mokytojos sesės Leonardos Misevič veikla, kuri šiuo metu vadovauja net rusakalbiams Lietuvos skautams.  

Mielas ir gerbiamas mūsų vade broli Henrikai Glosai, šiandien jums, sulaukus gražaus jubiliejaus, linkime geros sveikatos, džiaugsmingų dienų, prisimenant tas dienas, kai mums kartu teko nuveikti darbus su tikėjimu, kad Lietuvos skautų sąjunga ateityje sugebės pasiekti tą skautavimo lygį, kaip vadinamais A.Smetonos laikais, kai skautų  jaunuolių būrį sudarė daugiau nei  šimtas tūkstančių, pasieks artimiausiu metu. Reiškiame didžiausią  pagarbą Jūsų jubiliejiniams metais. Džiugu priminti skaitytojams, kad 2010 m rugsėjo 1 dieną vyr. skautininkas brolis Henrikas Glosas buvo apdovanotas Lietuvos skautų sąjungos tunto  “Valdovų rūmai” Garbės medaliu už veiklą padedant formuoti mažą skautų vienetą į didžiulį “Valdovų rūmai” tuntą.

Atgal