VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

03.25. Darbas namuose arba nuotolinis

Dr. Gintautas Grigas

Siaučiant koronavirusui dėmesys pakrypo darbui namuose. Aš ir prieš tai pirmenybę teikiau darbui namuose. Galiu drąsiai pasakyti, kad pačius svarbiausius visuomenei naudingus darbus esu padaręs namuose. Tam palankios sąlygos susiklostė dirbant Matematikos ir informatikos institute. Čia darbo režimas buvo laisvesnis negu gamybinėse įmonėse. Dargi laisvesnis negu kituose institutuose. Ilgametis jo direktorius akademikas Vytautas Statulevičius buvo draugiškas ir demokratiškas žmogus. Jis sakydavo, kad oficialiu darbo laiku institute turi būti direktorius ir sekretorė, o kiti – kaip kam patogiau.

Iš nuotolinio darbo laimi ne tik darbuotojas, bet ir įmonė

Būdavo atvejų, kai darbo sąlygos namuose nebuvo palankios. Ypač tais laikais, kai nebuvo interneto, o daugelis darbų buvo grupiniai. Kai atsirado pirmieji kompiuteriai, o namuose jų dar neturėjome, tai tekdavo bendrai naudotis instituto kompiuteriais.

Dar vienas laikotarpis, trukdantis nuotoliniam darbui, buvo ir tada, kai kompiuterius namuose jau turėjome, bet internetą iš namų pasiekti buvo galima tik per laidinį telefoną. Ryšys buvo lėtas, o kai Telekomas įvedė mokestį už ryšio telefonu laiką, tai dar ir brangus, nes tas ryšys užtrukdavo ilgai. Vienam nedideliam laiškui be priedų išsiųsti arba parsisiųsti prireikdavo keleto minučių.

Informatikai triukšmavo, kad dideli mokesčiai stabdo interneto naudojimą. Taigi, ir pažangą. Siekiant paspartinti interneto plėtrą buvo siūloma internetinio laiko neapmokestinti. Vyriausybė priėmė atitinkamą nutarimą. Bet pasirodė, kad Telekomas neturi galimybės atskirti internetinio laiko nuo įprastų pokalbių laiko. Neliko nieko kito, kaip iš interneto naudotojų neimti jokių mokesčių. Tai logiška, nes pokalbių laikas kur kas trumpesnis už internetinį. Tam, kad gauti šią lengvatą pakako pristatyti pažymą iš internetinių paslaugų tiekėjo, kad esi registruotas interneto naudotojas.

Tokia mokesčių lengvata pasinaudojo ir apsukrūs telefonų savininkai, neturintys interneto. Tuo metu interneto paskyras nemokamai dalino Atviros Lietuvos fondas. Užsiregistruoji, gauni elektroninio pašto adresą, prieigą prie interneto, registracijos pažymą, nuneši Telekomui, ir nuo mokesčių, tarp jų ir už įprastus pokalbius, atleistas, nesvarbu, kad neturi nė kompiuterio.

Dabar, kai daugelis mūsų turi ne tik stacionarius kompiuterius, bet ir nešiojamuosius, atsirado puikios galimybės dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tik darbo specifika nereikalauja sėdėjimo darbe. „Atsisėdi su kompiuteriu miške ant kelmo ir darbuojiesi“ – taip mėgsta apibūdinti šiuolaikinę situaciją vienas mano kolegų.

Jeigu darbą vienodai gerai galima atlikti ir namie, ir darbovietėje, tai būtų naudingiau rinktis namus, nes tam yra daugelis privalumų:

1. Nereikia laiko važinėjimui į darbą. Taupome laiką, išlaidas transportui, mažiau teršiame aplinką.

2. Racionaliau galime išnaudoti laiką, skirstydami jį darbui, buičiai, poilsiui.

3. Vaikai gali daugiau laiko būti su tėvais, matyti kaip jie dirba, sekti jų pavyzdžiu. Reikėtų mažiau lopšelių ir darželių.

Iš nuotolinio darbo laimi ne tik darbuotojas, bet ir įmonė: taupomas įmonės plotas ir jo priežiūra.

Man teko daugelį metų dirbti institute, būti padalinio vadovu. Visi dirbome taip, kaip kam patogiau. Vieniems buvo patogiau dirbti namie, kitiems darbui namie trukdė buitiniai rūpesčiai ir jie dažniau dirbdavo institute. Žinoma, būna ir visiems bendrų reikalų, reikia pasikalbėti, pasidalinti patirtimi. Buvome sutarę, kad trečiadienis yra mūsų susitikimų diena institute ir kviečiami visi atvykti. Tą dieną rengdavome seminarus. Pasitaikydavo bendrų reikalų ir kitomis dienomis, pavyzdžiui, reikėdavo pasitarti dėl bendrų darbų, priimti svečius. Tada ateidavome, bet dažniausiai ne visi, o tik su tais reikalais susiję.

Koronoviruso sukeltą pramonės nuosmukį galbūt galėtų šiek tiek sumažinti jo paties išprovakuotas darbas namuose.

Išnaudodami nuotolinio darbo privalumus išloštų ne tik darbuotojai ir jų darbdaviai, bet ir gyvenantys toliau nuo didžiųjų miestų. Asmuo, gyvendamas Lietuvos pakraštyje, galėtų sėkmingai dirbti Vilniaus arba Kauno įmonėje. Taip sumažėtų atskirtis tarp miesto ir kaimo.

 

Atgal