VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

03.14. Ar žmogus pajėgus nustatyti tiesą?..

Laura Ruplėnaitė

 

Gyvenime tėra susitarimo ir/ar interpretavimo reikalas? Jeigu taip, tai net ir gamtos dėsniai tokie, tačiau galima kai kuriuos iš jų patikrinti, pajausti ir nustatyti, kad jie atspindi mums suprantamą Gyvenimo realybę. Tad gal tai jau ir tiesa ar bent jau panašu į tiesą?..
Tiesa turėtų būti nenuginčyjama (tai tiesa arba ne) ir daugiau kaip aksioma. Mūsų nesuvokimų, jei jie kyla ne iš blogos valios, nederėtų laikyti paklydimu, o veikiau turima patirtimi. Požiūris turi būti paremtas. Bet visų žinių supratimas prasidėjo nuo individualių patirčių... O jei požiūris paremtas tik vidiniu žmogaus tikėjimu, kuris nebūtinai turi net kokį nors apčiuopiamą ir įrodytą teoremos teiginį, o, tarkime, tik asmeninį žmogaus patyrimą, kaip bus tada?.. Ar tikėjimą galima laikyti menku ar niekuo?..
Galėtumėme manyti, kad tai individualus požiūris, bet juk saulę danguje ar pasirodančią vaivorykštę matom tai visi... Tačiau jeigu kalbėsime apie kokias nors idėjas, kurios daugiau grįstos ne praktiminiu patyrimu, o veikiau pajauta, tuomet iš tiesų tai daugiau mūsų požiūriai į tuos dalykus, tačiau vėlgi susiformuoti iš tam tikrų žinių, aplinkos. Be to, dažniausiai tokie, kokiems paprastai pritaria nemaža dalis visuomenės.

Kad yra saulė tai veikiausiai faktas iš tiesų, tačiau, kad ją matome tai jau tik mūsų suvokimas. Matot, matymas irgi yra to paties suvokimo dalis... Fiziologas Pavlovas gan neblogai yra išdėstęs apie aukštąją nervinę veiklą. Knygelėje ,,Iliuzijos, haliucinacijos, sapnai" Sigitas Kregždė aprašo suvokimo procesą. Suvokimo procesas vyksta taip: atsimušę nuo daikto šviesos spinduliai patenka į akį ir dirgina akies nervus, iš čia įcentriniais nervais padirginimas, tapęs pajaudinimu, patenka į regėjimo centrą smegenų žievėje. Beje, dalis gyvūnų pasaulį regi kitaip nei mes, žmonės. Tad, net ir tai, ką regime, nebūtinai yra absoliuti tiesa apie pasaulio sąrangą, o tik mūsų pačių supratimas apie jį. Jeigu dėl gamtamokslinio klausimo, galime ginčytis, gal tai veikiau yra tiesos siekiamybė? O ar deramai nustatytas, patikrintas ir nenuginčyjamas faktas nereiškia, kad taip ir yra, kad tai tiesa apie pasaulį?.. Mano nuomone, tiesa turi turėti atsakymus ,,taip" arba ,,ne", t. y. taip yra, arba taip nėra. Tik tada mes galime priartėti prie absoliučios tiesos siekiamybės, nors mes ir galime turėti savitą jos supratimą. Dėl temperatūros tvirtas faktas tik tas, kiek yra laipsnių šilumos, o jos pajautimas tėra mūsų individualūs pojūčiai, kurie nebūtinai neteisingi. Pavyzdžiui, gal žmogaus kūno termoreguliacija veikia kiek kitaip... Tačiau kada būna šilta iš tiesų, tai daugelis ir jaučia, kad šilta.

 Mes  galime turėti savitą tiesos supratimą

Tiesos detalės susijungia į bendrą paveikslą ir sudaro visumos giluminį vaizdą apie pasaulį. Padeda žmonėms geriau jį pažinti ir suprasti. Nuoširdžios tiesos paieškos gilina žmonių išmanymą apie patį Gyvenimą ir, sakyčiau, netgi yra jo progresas nuolatiniame tobulėjimo procese. Tik nereikia pamiršti, kad veržimasis vien prie mokslo šviesos kai kada gali nuvesti į dar didesnius viduramžius nei kadaise buvo... Manau, kad išmintis drauge su tikėjimu yra daugelio klausimų sprendimo potencialus pagalbininkas. O mes teesame mokiniai Gyvenimo kelyje...
Yra manančių, kad tik nedidelė dalis siekia progreso ir pažinimo, kad daugelis tėra tik progreso vartotojai. Reikia pasakyti, kad net ir progreso vartotojams jis reikalingas, nes kitaip - be jo - nebūtų galimybės turėti tuos dalykus, kuriuos dabar turime. O turime išties nemažai! Ir ačiū tiems, kurie yra pažangos kūrėjai. Tačiau mums visiems ypač reikalingas moralinis progresas... Jeigu tokį išlaikytų daugelis, pasaulis jau vien nuo to būtų geresne vieta gyventi mums visiems. Tad vienoks ar kitoks progresas, ko gero, reikalingas visiems, tik, turbūt, ne visi vienodu laiku susiprantame jo siekti...
O kaip gi su puse stiklinės: pustuštė ar puspilnė? Tai tik žodžių žaismo ir mūsų pasirinkimų išdava. Jeigu pusė stiklinės, tai pusė. Taip pat yra tinkami abu išsireiškimai - tiek pustuštė, tiek puspilnė. Abu reiškia, kad yra pusė. Nuo to kiekis nekinta. Juk abiejų paminėtų žodžių reikšmė ta pati. Ji nėra skirtinga. Tai tiesiog pusė ir tiek. Arba ar didelis skirtumas, ar namas baltas žalias ar raudonas? Tai vis tiek namas. Tik kitokios spalvos. Jeigu jums labiau patinka raudonas, tebūnie. Esmės tai nekeičia. Namas vis tiek išlieka.
Ar tai, kas dar nepagrįsta iš tiesų būtinai nėra tiesa? Juk kadaise net prancūzų mokslininkai rimtais veidais tvirtino, kad lėktuvai niekuomet neskraidys, nes tai buvo nepagrįsta to meto žiniomis. Šiandien matome, kad jie skraido. Dar daug nepagrįstų dalykų... Net ir nematomos spalvos buvimas... Žmogaus pajautimas ir patyrimas padeda formuotis tikėjimui. Tiesiog tie dalykai, kuriais tikime, kai kada atitinka tiesą, o kai kada - ne...
Apie laiko tekmėje kintančias mokslo idėjas ir kūrybinio indėlio svarbą jas puoselėjant yra labai gera Nobelio premijos laureato Ilya Prigogine knyga ,,Tikrumo pabaiga: laikas, chaosas ir nauji gamtos dėsniai". Ten būtent ir parodoma kaip laikui bėgant kinta požiūriai bei supratimai apie vienus ar kitus dalykus. Vis tik aš manau, kad gamtos reiškiniai yra tokie, kokie yra, tik mes nebūnai apie juos žinome iki galo. Jų parametrai šiek tiek kinta todėl, kad evoliucijos procesas nėra sustojęs, jis nuolat vyksta, tad laiko tekmėje, nors gal ir nežymiai, bet kinta ir pati gamta.
O su socialiniais reiškiniais iš tiesų yra gerokai kebliau ir painiau, bet tam dažnai įtakos turi ir paties žmogaus nenorėjimas pripažinti tiesos, bei negebėjimas siekti būti doru ir teisingu, o noras esamas aplinkybes ,,įvilkti" į sau patogų rūbą... Tai priklauso ir nuo vertintojų tikslų ir patirčių. Žinoma, yra visokių atvejų!
Pasaulėžiūrių yra įvairių. Tai nėra blogai. Bet yra ,,melas" arba ,,tiesa". O teisumas gali būti ir kažkur per vidurį... Biblijoje randame, kad tiesa vis tiek pasidarys žinoma: ,,Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma (Lk 12,2)". ,,Tad, atmetę melą, “kiekvienas tekalba tiesą savo artimui”, nes esame vieni kitų nariai (Ef 4,25)".

 

 

Atgal