VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

03.10. Genovaitė Drūtienė: iš Garliavos – į Skapiškį

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Skapiškyje (Kupiškio r.) Kalvarninkų (Dariaus ir Girėno) gatvėje buvusiuose Veronikos Burbaitės namuose gyvena skapiškėnams labai reikalingas žmogus – agronomė, gėlininkė, bitininkė ir daugelio kitų sričių specialistė, niekada neatsisakanti patarti, o, reikalui esant, ir padėti – visada linksma, besišypsanti Genovaitė Drūtienė.

 

Vaikystė, pokaris, mokslo metai

Garliavos valsčiaus Pagirių kaime Jono Vaškelio (1905–1993) ir Anelės Urbonavičiūtės – Vaškelienės (1918–2002) pirmagimė, gimusi 1941 m. gruodžio 16 d.,  buvo pakrikštyta Genovaitės vardu Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje klebono Pranciškaus Račiūno. Krikšto tėvais buvo Anastazija Vaškelytė – Aleksienė ir Juozas Vaškelis.                   

 Genovaitė juokauja, kad tėvelis labai laukė berniuko, todėl ir jos charakteris toks vyriškas – nesvetimi ūkiški darbai. Jono Vaškelio,  augusio 9 vaikų šeimoje, proseneliai iš Utenos krašto.

Genovaitės promočiutė (mamos Anelės Urbonavičiūtės-Vaškelienės močiutė) Staugaitytė, tad šeima didžiavosi giminyste, kad ir tolimesne, tačiau palaikiusia ryšius su vyskupu Justinu Staugaičiu. Mat Anelė Urbonavičiūtė, vos dvejų metukų neteko motinos Teofilės Banionytės – Urbonavičienės (29 metų moteris mirė gimdydama trečią vaikutį), tad vyskupas ja, kaip našlaite, labai rūpinosi. Vyskupas J. Staugaitis  dažnai lankėsi Vaškelių – Urbonavičių namuose, būdavo reiklus, duodavo įvairių nurodymų. Ištekant Anelei, vyskupas, pats negalėdamas atvykti į vestuves,  perdavė jai kraitį. Genovaitė Drūtienė iš to labai branginto kraičio, išsaugojusi aštuonnytę staltiesę. Vyskupui lankantis Genovaitė dar buvo labai maža, tačiau prisimena „vyskupo kepurę“.

Anelės ir Jono Vaškelių šeimoje dar gimė  4 berniukai: Vaclovas (mirė dviejų metukų karo metu), Aloyzas (1946 – 2013), Antanas (gim. 1951 m.) ir Jonas (1955 – 2018). Du broliai baigė Žemės ūkio akademiją: Aloyzas tapo inžinieriumi, Jonas – miškininku, o Antanas – baigė Politechnikos institutą ir tapo  inžinieriumi.

Žemės Vaškeliai nedaug turėjo, tačiau buvo pasistatę gražų namą, mat Pirmojo pasaulinio karo metu jų trobą sudegino. Tad jiems irgi grėsė Sibiras. Pokario metais Vaškeliai slapstėsi nuo vežimų: tėvai slėpdamiesi nakvodavo miške, o tada dar tik du mažamečius vaikus slėpė pas pamiškėje gyvenusį Vaikšnį. Stribai, atvažiavę vežti ir neradę Anelės ir Jono Vaškelių šeimos, išvežė šalia gyvenusio pusbrolio Kazio Vaškelio šeimą. Jono Vaškelio sesers Marijos Račylienės šeima, kaip ir daugelis to meto Lietuvos šeimų – tragiško likimo. Vyras buvo miręs, dar iki šeimą išvežant į Sibirą, du sūnūs sušaudyti. Sūnus Vytautas, pabėgęs iš Sibiro, pasivadino Petru Račyla ir kurį laiką gyveno pas dėdę Joną ir Anelę Vaškelius. Dukrą Zuzaną, Sibire kertant mišką, užmušė medis. Mama Marija Račylienė į gimtinę sugrįžo tik su viena dukra Anele. Ji  šiandien rūpestingai globojama ir prižiūrima sūnaus – Genovaitės krikštasūnio Ginto Mocevičiaus.

Genovaitė Vaškelytė pradžios mokyklą lankė Rašnavos kaime (prie Pagirių). Joje visus keturius skyrius mokė mamos dėdė (vyskupo J. Staugaičio giminė) Jurgis Banionis. Mokytojas neturėjo skambučio, tad pertraukas skelbdavo plodamas delnais, o į pamokas kviesdavo švilpdamas. Vaikai mokytoją labai mylėjo: bėgdavo jo pasitikti, o panešėti portfelį būdavo didžiulė laimė. Netoli mokyklos buvo Jesios upelis. Per ilgają pertrauką  mokytojas siųsdavo vaikus prie upelio stebėti gamtą ir mokėti ją perteikti: parnešti išgirsto paukščiuko balsą,  nupiešti patikusį medį, gėlytes. Genovaitė prisimena, kad matematikos uždavinių stulpeliai buvo apipiešti gėlytėmis. Ji džiaugsmingai pasakoja, kad daugelis parnešdavusių paukštelių giesmes tapo muzikais, piešę – dailininkais, išaugo ir inžinierių ir kitų garbių žmonių.

1953 m.  buvo pastatyta Garliavos vidurinė mokykla, tad mergaitė į penktą klasę nuo namų ėjo du kilometrus. Taip Genovaitė  baigė 9 klases. Mokydamasi 10–11 klasėse  Genovaitė Vaškelytė dienomis dirbo, o vakarais mokėsi. Mokėsi vienoje klasėje ir sėdėjo viename suole su iš Sibiro sugrįžusia Jadvyga Bieliauskiene(1929 01 15–2009 11 21).Jos abi mėgo piešti. Jadvyga iš tremties buvo atsivežusi nupieštų paveikslėlių – gamtos vaizdų. Tad dailininko Beno Pranskūno paragintos surengė savo parodėles. Nors Jadvyga į Lietuvą grįžo ištekėjusi, augino sūnų Žilviną, tačiau,  nerasdama darnos šeimoje, turėjo išsiskirti.

Genovaitė  besimokydama talkino – dirbo įvairius pagalbinius darbus ligoninėje, vėliau įsidarbino Ilgakiemio kultūros namų direktore, o baigusi 11 klasių dar pora metų dirbo Ilgakiemio kolūkio buhalterijoje.

 

Studijos

Turėdama dviejų metų darbo stažą, galėjo bandyti stoti į aukštąją mokyklą. Be to, kolūkiui reikėjo nusiųsti žmogų į Žemės ūkio akademiją, kolūkis žadėjo mokėti net ir  stipendiją, tačiau Genovaitė jos atsisakė. Tad su kolūkio siuntimu 1961 m. Genovaitė Vaškelytė įstojo į Žemės ūkio akademijos agronomijos specialybę, kurią baigė 1966 m.

Parapijiečių grupelė prie surastų (buvo pavogtos) relikvijų, išstatytų  Švč. Mergelės Marijos altoriuje Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje. Prie altoriaus stovi  parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius, viduryje sėdi Genovaitė  Drūtienė

Genovaitė Drūtienė kadaise prie šventoriaus pasodino sidabrinių eglučių sodinukų

Genovaitė Drūtienė (kairėje) su Onute Leknickiene prie bažnyčių jubiliejams pastatyto Angelo (autorius Kupiškio akmentašys – tautodailininkas Vytautas Jasinskas)

Onos Leknickienės namuose parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius (kairėje) subūrė svečius maldai.  Iš dešinės: Ona Leknickienė, Aleksandras Vaitoška, Stanislova Mažeikytė,  Zina Beleckienė,  Onos Leknickienės dukra Regina, Genovaitė Drūtienė ir Onos Leknickienės dukra Elvyra

 

Studijuodama aktyviai dalyvavo sportiniame akademijos gyvenime. Čia susipažino su Algimantu Drūčiu, studijavusiu toje pačioje aukštojoje mokykloje tik Miškų fakultete ir 1965 m. ištekėjo, deja po 13 metų turėjo išsiskirti.

 

Darbas Skapiškyje

Nors vyras buvo paskirtas į Jurbarką, tačiau ten nebuvo nei darbui, nei gyvenimuitinkamų sąlygų. Atvykę į Kupiškį, atsitiktinai sutiko Alvydą Barkauską, kuris pasakė, kad išeinąs iš girininko pareigų, tad jo vieta Laukelių (dabar Skapiškio) girininkijoje yra laisva. Buvęs Kupiškio Žemės ūkio valdybos viršininkas Boleslovas  Bogatyrius Genovaitei pasiūlė agronomės darbą Skapiškio kolūkyje (vėliau jis buvo sujungtas su „Ąžuolo“ kolūkiu). Taip nuo 1966 m. Genovaitė Drūtienė pradėjo dirbti Skapiškyje. 1967 m. birželio 6 d. gimė sūnus Arnas.

Šeima gyveno Laukelių girininkijoje, vertėsi ūkiškai: laikė gyvulių (karvių, kiaulių). Genovaitė į darbą Skapiškyje važiuodavo matociklu. Sūnų Arną kurį laiką prižiūrėjo močiutė Janina Drūtienė, vėliau buvo prašomos geležinkelio stotyje gyvenusios moterys.

 

Darbas „Žinijos“ draugijoje

Genovaitė agronome dirbo iki 1973  metų. A. Drūtys buvo paskirtas į Kupiškio girininkiją. Gavo butą Kupiškyje (buvusioje Kalinino gatvėje 2). Genovaitei sušlubavo sveikata ir jai buvo pasiūlytas darbas Kupiškyje  „Žinijos“ draugijoje. Ji pora metų važinėjo po rajoną su lektoriais, kurie skaitė paskaitas kolūkių centruose, mokyklose. Genovaitė auditorijai pristatinėdavo paskaitininkus, paskaitų tematiką. Po poros metų vėl grįžo į Skapiškį dirbti agronome.

 

Vėl Skapiškyje

Antrasis Kupiškio rajono komunistų partijos sekretorius Aleksiejus Sagulinas ilgai įkalbinėjo Genovaitę stotį į partiją. Vyras Algimantas  Drūtys jau buvo įstojęs, tad ji irgi sutiko būti partijos nare. G. Drūtienė 1975–1979 m. dirbo kolūkio pirmininko Kosto Šautkulio pavaduotoja kultūriniam darbui.Apylinkės pirmininkei Antaninai Dapkutei išėjus į pensiją,  I sekretoriaus Stanislovo Tamošiūno siūlymu į apylinkės pirmininkės vietą buvo išrinkta Genovaitė Drūtienė. Šiose pareigose ji dirbo penkerius (1979–1984) metus

Atvykus į Skapiškį gyveno apylinkės pirmininkės Antaninos Dapkutės, įsikūrusios miestelio centre, kitoje namo pusėje. Vėliau – netoli Blaivybės paminklo.

Į Skapiškio apylinkę įėjo penki kolūkiai: Skapiškis ir Ąžuolas jau buvo susijungę, Sakalas, Tarybinė Aušra (prisijungė Žalgirį), Pakupys ir Palanga (pastarieji vėliau susijungė).

Skapiškio, kaip ir kitos apylinkės turėjo vykdomąjį komitetą. Kas mėnesį vykdavo posėdžiai, buvo sprendžiami pieno, mėsos, statybos, kultūros klausimai – planai, kas įvykdyta, kiek parduota. Vyko pasitarimai ir rajone, sudarytos komisijos tikrino laukų švarą (piktžoles), fermas –priklausė ir apylinkei.

 

Garliavoje.

Priklausymas partijai ir ne visada vidinius įsitikinimus atitinkanti veikla sekino Genovaitę ir ji, 1984 m. atsisakiusi užimamų pareigų, išvyko į Garliavą pas tėvus Be to, buvo ir kilni motyvacija – garbingo amžiaus  tėvams buvo reikalinga priežiūra.

Genovaitės kelionę į Garliavą palaimino ir tuometinis Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos klebonas kun. Antanas Vaškevičius. Jis sakė: „Kilnų darbą darysi“. Klebonas dažnai ateidavo į apylinkę pasitarti dėl statybų, medelių sodinimo. Dabar jau užaugusios sidabrinės eglės pasodintos prieš šventorių – Genovaitės Drūtienės darbas, sodino jas kartu su klebonu ir šviesios atminties Broniumi Bickumi. Klebonas su B. Bickumi medelius atsivežė iš medelyno, Genovaitė talkinio pirmiausia renkant vietą.

Atvykusi į Garliavą Genovaitė įsidarbino techniku Žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultete. Čia ji 1986 metais išdrįso padėti komunistų partijos nario bilietą. Tai buvo negirdėtas dalykas. Aišku, greitai buvo sušauktas posėdis (Žemės ūkio akademijos partinės organizacijos sekretoriumi tuo metu buvoAleksas Kmitas) ir ji buvo pašalinta – išmesta iš komunistų partijos narių. O LKP Kauno rajono partijos komiteto biuras išmetė iš partijos narių Genovaitei nedalytvaujant. Jai buvo pasakyta, kad niekur negaus darbo ir jos lauks vieni nemalonumai. Ir tikrai, tik išmetus iš partijos narių, milicija vis ėjo ir ėjo į namus. Klausinėdavo to paties: iš ko tu gyveni? Gąsdindavo ir motiną...

Genovaitė džiaugiasi, kad padėjo draugė Danutė Labokienė. Prie Žemės ūkio pastatų rekonstravimo instituto buvo įkurta  Naftos laboratorija, veikusi Garliavoje (priklausė Agropromui). Jai iš Vilniaus vadovavo Agropromo metrologijos ir naftos produktų laboratorijos vadovas Antanas Juknevičius. Genovaitę nuoširdžiai priėmė dirbti, nereikalavo narystės partijoje, netgi apie ją neklausinėjo. Šioje laboratorijoje Genovaitė dirbo nuo 1986 m. iki Nepriklausomybės. Suirus institutui ir naftos laboratorijai, neteko darbo.

Garliavoje gyveno pas tetą Oną Urbonavičiūtę, kartu statė namą, kuriame dabar kartu su Genovaitės teta gyvena jos sūnus Arnoldas Drūtys, baigęs Miškų ūkio technikumą, KPI ir VDU. Dirba Kauno šiluminės elektrinės inžinieriumi. 1999 m. lapkričio 22 d. gimusį sūnų pavadino vyskupo J. Staugaičio garbei – Justinu.

Mirus tėveliams – abu palaidoti Garliavoje, Jonučių kapinėse, visai prie pastatyto namo, Genovaitė paliko Garliavą, vėl grįžo į Skapiškio kraštą.

 

Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

 

 

 

 

 

Atgal