VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

03.09.Šešios ES šalys sukūrė greitojo kibernetinio reagavimo pajėgas, kurioms vadovaus Lietuva

Šešios Europos šalys sukūrė bendras tarptautines greitojo kibernetinio reagavimo pajėgas. Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija Kroatijos mieste Zagrebe vykusiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime pasirašė memorandumą.

Dar septynios šalys – Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija – yra šio projekto stebėtojos. Tikimasi, kad jos greitai taps visateisėmis projekto dalyvėmis.

Šešios Europos šalys sukūrė bendras tarptautines greitojo kibernetinio reagavimo pajėgas

„Tai yra visiškai naujas tarptautinis kibernetinis pajėgumas, kurį inicijavo ir kurio sukūrimui vadovavo Lietuva, – sako memorandumą pasirašęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Kiekviena šalis susiduria su kibernetinio saugumo iššūkiais, tačiau turime suvienyti pajėgas, nes kibernetinis karas jau vyksta, ir jis neturi sienų. Tai taip pat yra aiškus ir konkretus pavyzdys, kaip ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo ir remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas.“

Pasak ministro, tarptautinių greitojo kibernetinio reagavimo pajėgų atsiradimas pakelia ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje į naują praktinį lygmenį. Šalys neapsiriboja vien nacionalinėmis pajėgomis: projektas leidžia lengviau dalintis informacija, žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais.

Memorandumas teisiškai įgalina šių komandų veikimą skirtingų šalių jurisdikcijose, apibrėžia jų veikimo mechanizmą, teisinį statusą, vaidmenis ir procedūras. Iš civilių ir kariškių sudarytos Greitojo kibernetinio reagavimo komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

Greitojo kibernetinio reagavimo komandos galės imtis prevencinių veiksmų ir daryti kibernetinio pažeidžiamumo vertinimą, taip pat teikti pagalbą ES institucijoms, kitoms šalims narėms ir partneriams. Tai taip pat leis efektyviau keistis gerąja praktika bei efektyviau naudoti turimus šalių technologinius ir žmogiškuosius resursus, kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis.

Memorandumą pasirašiusių šalių vadovaujamos tarptautinės komandos budi rotacijos principu. 2019 m. budėjimą pradėjo pirmoji pagal projektą sukurta greitojo reagavimo komanda, o nuo šių metų pradžios Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos pradėjo pirmą tarptautinės komandos rotaciją. Šiai rotacijai vadovauja Lietuva. Jos vadovaujamoje budinčioje komandoje – specialistai iš Nyderlandų, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.

Lietuva dar 2017 metais pagal PESCO pasiūlė sukurti rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. „Džiaugiuosi, kad šis projektas tapo pirmuoju jau realiai veikiančiu PESCO projektu“, – pabrėžia R. Karoblis.

PESCO yra ES iniciatyva, kuria siekiama sukurti modernius europinius karinius pajėgumus ir paskatinti šalis plėtoti bendradarbiavimą jungiantis į projektus ir iniciatyvas, siekiant sustiprinti ES gebėjimus reaguoti į kylančias grėsmes Europoje ir kaimyniniuose regionuose.

 

Atgal