VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

Vyskupo Motiejaus Valančiaus pramintais takais

Vaidotas Jakubonis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas

 Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti nepagrįsti, visuomenę skaldantys sprendimai dėl pirmojo Lietuvos savanorio Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimo į Trispalvės alėją bei Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lentos pašalinimo nuo buvusios Jono Noreikos darbovietės, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, sulaukė  patriotiškai nusiteikusių asmenų pasipiktinimo ir protestų. Nors tema labai svarbi, bet šį kartą su skaitytojais pasidalysiu nė kiek ne mažesnės reikšmės blaivybės politikos Lietuvoje klausimu.  

Palaipsniui atsiranda ir pamąstymų, kad esą kova už blaivybę, alkoholio prekybos apribojimai neduoda jokios naudos. Šią nuomonę lengva propaguoti, nes blaivybės bei sveiko gyvenimo būdo politikos mūsų šalyje niekuomet nebuvo.  1990 m. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, iškart įsigalėjo liberalizmas bei asmens laisvės politika. Nepamatuotai, be jokių skrupulų buvo išdavinėjamos alkoholio pardavimo licenzijos. Ant kiekvieno kampo pridygo kioskų, parduotuvių, naktinių parduotuvių, alubarių bei kitokių girdyklų.

Nėra jokio visuomenės švietimo programos paaugliams ir jaunimui, sporto bei meno būreliai plačiajai jaunuomenei tapo neprieinami, nes per brangūs, nėra jokių laisvalaikio alternatyvų.  Po kurio laiko tokia „politika“ atnešė savo vaisius: atsirado daugybė nuo alkoholio priklausomų  žmonių, tarp jaunų žmonių prasidėjo alkoholinės psichozės, aukštyn šoktelėjo nusikalstamumo kreivės, pragerti butai, vaikai ir sveikata. 

Valstybė šiuo klausimu savo politikos neturėjo, nes jai įtaką darė alkoholio pramonė. Didžioji dalis žiniasklaidos taip pat palaikė šį verslą, neva kovodama už individo teisę nuodytis.  Tik nedidelė dalis visuomeninių organizacijų, tarp jų Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, nekeisdamas savo linijos visomis priemonėmis kovojo prieš tokią padėtį. Ir tik 2016 m. iniciatyvinės grupės pastangomis buvo surinkta 50 tūkstančių parašų dėl alkoholio įstatymų sugriežtinimo. Naujos kadencijos 2016–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimas iš pasiūlymų paketo priėmė vos kelis apribojimus. Tiesa, atskirų alkoholio skyrių įkūrimą prekybos centruose atidėjo ateičiai. Bet valstybinės politikos dėl visuomenės švietimo taip ir nėra – TV ir radijuje nepadaugėjo šviečiamųjų laidų apie alkoholio žalą jaunimui, mokyklose neatsirado sveikam gyvenimo būdui skirtų pamokų, kol kas apie tai net nešnekama.

2019 m. rugpjūčio 1 d. internete  pasirodė du straipsniai. Vienas iš jų, parašytas Jono Deveikio ir išspausdintas LRT.lt portale, atspindinti  alkoholio  verslo pozicijas (1): „Vilniaus universiteto atliktas tyrimas rodo, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja. Tačiau alkoholinių gėrimų įsigijimas užsienio šalyse padidėjo 3 kartus. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs, kad ateityje šis skaičius didės, o lietuviai pildys kitų šalių biudžetus.“

Maždaug tuo pačiu laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje buvo pateikta priešinga nuomonė (2): „Praėjus vos porai metų nuo įsigaliojusių naujovių, stebimi sveikatai ir gyvenimo kokybei palankūs rezultatai. Tai rodo, kad pasirinkta kryptis buvo teisinga – įdiegtos naujovės, tikslingai orientuotos į bendrą Lietuvos gyventojų populiaciją, pavyzdžiui, dėl amžiaus cenzo – į jaunus asmenis, prekybos alkoholiu laiką. Be to, Lietuva nėra pionierė šioje srityje, nes analogiškos alkoholio vartojimo  mažinimo priemonės sėkmingai veikia daugelyje užsienio šalių.“

Kuria nuomone tikėti, kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau patarčiau bent jau perskaityti Sveikatos pasaugos ministerijos poziciją. Žinoma, dėl kai kurių dalykų galima ir padiskutuoti. Tačiau verslas platina klaidingą informaciją, kad esą draudimai nieko nekeičia, ir tai yra tik eilinis bandymas manipuliuoti skaičiais. Be to, norint, kad ateityje padėtis ženkliai pasikeistų, reikia įgyvendinti daugiau priemonių: įsteigti atskirus alkoholio skyrius, vėliau – ir atskiras parduotuves, organizuoti jaunimo švietimą ir kt.

Galima pasidžiaugti, kad nuo šių metų rudens įsigalios šį pavasarį priimtas draudimas prekiauti „vaikišku“  šampanu. Tai labai svarbu, nes tokie „nekalti“ vaikiški gėrimai smarkiai žaloja vaikų sąmonę.

Tačiau aišku viena, kad be Valstybinės blaivybės ir sveikos gyvensenos politikos mažinant priklausomų asmenų skaičių, toli nenueisime. O kad situacija pagerėtų, reikia visų mūsų pastangų ir  sąmoningumo.

Atgal