VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
06.14. Prieš 30 metų Baltijos kelyje
Kęstutis Trečiakauskas
Labai prasminga prisiminti tą istorinę Baltijos šalių vienybės dieną, kuri atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotų tautų norą išsilaisvinti iš okupantų vergijos. Man ir žmonai teko ypatinga, sakyčiau Aukščiausiojo duota galimybė, stovėti greta pirmosios bolševizmo aukos. Tolokai nužingsniavus šalia nusidriekusio Baltijos kelio, pamačiau savo kraštietį iškilų dainininką, operos solistą Vincentą Narimantą Kuprį su žavinga savo žmona pianiste Melitina Diamandidi. Tvirtai paspaudėme rankas ir apimti nenusakomo jausmo, stebėjome gausų žmonių būrį, skraidantį pažeme lėktuvą, gėles ir laimingus žmones, tikinčius savo pergale ir Lietuvos Laisve.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias, Saločiai. Zino Kazėno nuotr.
Mano kraštietis Vincentas su šeima tapo pirmąja auka, kai bolševikų ordos 1941 m. birželio 14 dieną pradėjo savo juodą darbą. Visą Kuprių šeimą areštavo ir sugrūdo į gyvulinį vagoną. Traukinys pajudėjo link Sibiro. Nuo šeimos atskirtas tėvas tų pačių metų lapkritį mirė Krasnojarsko krašte. Motina su keturiais vaikais atsidūrė Altajaus krašte.1947 metais drąsi moteris su vaikais slapta pabėgo iš tremties ir sugrįžo į Lietuvą. Dvejus metus išsislapstę pas gimines Kupriai drebėjo, kad vėl bus areštuoti ir grąžinti tremtin. Taip ir įvyko. Visus surado, suėmė ir kaip nusikaltėlius ištrėmė į Irkutsko sritį. Talentingas jaunuolis nepalūžo. Baigė mokslus, tapo operos solistu. Grįžęs į Lietuvą, Vincentas išarė gilią vagą Lietuvos muzikos arimuose. Negaliu nepaminėti ir savo žmonos, gydytojos Albinos, likimo. Ji yra iš dar senesnės tremtinių šeimos. Senelį į Sibirą ištrėmė dar caras – už lietuviškos spaudos platinimą. Adomo Sauliūno palikuonys į Lietuvą grįžo tik po Antrojo pasaulinio karo. Mama, sunkiai sirgdama, vaikus atvežė į Vilnių, kur netrukus mirė. Trys vaikai liko našlaičiais. Baltijos kelyje šalia vienas kito stovėjo caro ir bolševikų tremtiniai. Kokia mistiška, kokia iškalbinga Lietuvių tautos kančių istorija. Kaip sunku apie tai kalbėti, kai net ir šiandien neigiama, jog karą sukėlė Stalino ir Hitlerio suokalbis, jog neutralumo besilaikanti Lietuva buvo okupuota ir išprievartauta. Ar ateities kartos žinos, kokią kančią patyrė jų seneliai ir tėvai, kad Lietuva vėl būtų laisva?
Tegu šis mažytis prisiminimų fragmentas irgi bus mūsų istorijos iliustracija.
Atgal
.jpg)
(1).png)
